„Vilniaus vandenys“ investuoja į žaliąją energiją

Reklama publikuota: 2021-11-24 16:06
Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
svg svg
Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Visame pasaulyje brangstant energetiniams resursams, dėmesys krypsta ir į vandens tiekėjus, kurių didžioji dalis pripažįsta – brangstant dujoms ir elektrai, didėjant vandens išgavimo ir tiekimo kaštams neišvengiamai turėtų brangti ir vanduo.

Tačiau didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ renkasi kitą strategiją: ji siekdama išlaikyti žemą vandens kainą, jau šiandien sparčiau investuoja į biodujų ir energijos gavybą iš atsinaujinančių šaltinių. „Vilniaus vandenų“ investicijos į žalios energetikos plėtrą per šiuos ir ateinančius metus sieks beveik 3 milijonus eurų. 

Energiją gamins iš saulės ir nuotekų dumblo

Jau 2030 m. „Vilniaus vandenys“ technologinėje veikloje planuoja naudoti tik pačių pasigamintą žaliąją energiją ir taip ne tik ženkliai sumažinti bendrovės išlaidas elektros energijai, bet ir pasigamintos energijos perteklių parduoti, taip gaunant papildomų pajamų. O protingai investuodama, bendrovė galėtų išvengti drastiško sąnaudų augimo ir išlaikyti žemą vandens kainą savo klientams.

„Šiais ir ateinančiais metais mūsų prioritetu išlieka energetikos plėtra bei „žaliųjų“ projektų Vilniaus mieste vystymas. Tačiau, įvertinę elektros energijos brangimo tendencijas šios krypties vystymą esame užsibrėžę dar labiau paspartinti. Šis sprendimas leis prisidėti ne tik prie švaresnės aplinkos Vilniaus mieste, bet ateityje išlaikyti žemą paslaugos kainą klientams“, — teigia bendrovės „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Bendrovė jau ėmėsi saulės elektrinių įrengimo projekto. Dar šiais metais pirmuoju etapu ant bendrovei priklausančių pastatų stogų  bus įrengtos penkios 700 KW galios saulės fotovoltinės elektrinės, kurios per metus bendrovei leis pasigaminti ir savo reikmėms sunaudoti daugiau nei 700 MWh žaliosios elektros energijos. Vėlesniais etapais saulės elektrinių parką bendrovė plės ir saulės elektrinės bus įrengiamos ne tik ant pastatų stogų, bet ir ant žemės, įmonės eksploatuojamų vandenviečių teritorijose.

„Vilniaus vandenys“ nuotekų valykloje jau keleri metai perdirba ir elektros energijos gamybai panaudoja čia išgaunamą dumblą. Tad dar vienas projektas, kurį bendrovė vysto ir į kurį investuoja — generatoriaus įrengimas. Jis leistų bendrovei iš biodujų, kurios išsiskiria tvarkant nuotekų valymo metu susidarantį dumblą, pasigaminti žaląją energiją.

Investuodami į „žaliąją“ energiją švarins miestą

Bendrovei „Vilniaus vandenys“ investuojant į žaliąją energiją ne mažiau svarbu prisidėti ir prie švaresnės aplinkos Vilniaus mieste kūrimo. Bendrovės duomenimis, investuojant  į žaliąją energiją, saulės elektrinių ir generatoriaus eksploatacijos laikotarpiu į aplinką išskiriamą CO2 emisiją pavyktų sumažinti iki 43 000 tonų. Tai maždaug tiek, kiek per metus iškvepia trečdalis visų Vilniaus miesto gyventojų.

„Žalioji energetika yra mūsų visų ateitis. Tai yra neišvengiama, be to — naudinga ne tik aplinkosaugine prasme, bet ir kalbant apie energetinę nepriklausomybę. Kuo didesnė atsinaujinančios energijos dalis bendrame balanse, tuo mažiau priklausomi nuo iškastinį kurą išgaunančių valstybių esame. Todėl žingsnis po žingsnio turime judėti prie vis didesnio atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo. Esame apskaičiavę, kad sostinė šiuo metu turi apie 14,5 km2 pastatų ploto, kurį galėtų išnaudoti saulės jėgainių įrengimui. Iš jų – 304 tūkst. m2 priklauso savivaldybei. Natūralu, kad norint paskatinti gyventojus tapti energiją gaminančiais vartotojais ir išnaudoti turimą potencialą, lyderystę turi rodyti ir viešasis sektorius“, — sako Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.

Bendrovė „Vilniaus vandenys“ kartu su Vilniaus miesto savivaldybe ir toliau mieste vystys žaliuosius projektus. Svarstoma idėja, kiekviename žaliajame Vilniaus plote – parke, skvere, kurių šiuo metu skaičiuojama per 50, įrengti po stacionarią vandens gertuvę ir taip vilniečiams bei miesto svečiams suteikti daugiau galimybių gerti švarų ir kokybišką vandenį, neperkant jo plastikiniuose buteliuose , prisidedant prie švaresnės aplinkos išsaugojimo.

Sieks išlaikyti žemą paslaugų kainą

Vis daugiau patys gamindami žaliosios elektros energijos, protingai investuodami ateityje „Vilniaus vandenys“ galėtų taikyti ir mažesnį paslaugų tarifą ir savo klientams.

„Energetinių resursų brangimas ateityje neišvengiamas. Vis tik, energetiniams resursams brangstant, didinti paslaugos kainą ir taip amortizuoti bendrovės patiriamus nuostolius nėra vienintelė išeitis. Mūsų pasirinkta strategija kiek kita – galvojame, kaip žemą teikiamos paslaugos kainą išlaikyti. O tai galime padaryti patys gamindami daugiau žaliosios energijos, sparčiau investuodami į atsinaujinančius energetinius šaltinius, efektyvinami ir ten, kur įmanoma, skaitmenizuodami veiklą“, — sako bendrovės „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Jau dabar vandens ir nuotekų tvarkymo kaina Vilniaus mieste išlieka viena žemiausių ne tik šalyje, bet ir visoje Europoje. Nors daugelio paslaugų kaina Vilniaus mieste kyla, per pastaruosius penkerius metus vandens kaina Vilniaus gyventojams sumažėjo 15 proc. ir dabar Vilniuje vidutinė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina fiziniams asmenims siekia 1,32 Eur/m³ (1,09 Eur/m³ be PVM). Nuo sostinės nedaug atsilieka ir Kaunas su 1,44 Eur/m³ kaina. Brangiausias vanduo Molėtuose – čia vieno kubinio metro vandens kaina siekia net 4,26 Eur/m³. Daugiausiai už geriamąjį vandenį Europoje moka danai (9,32 Eur/m³) ir norvegai (7,80 Eur/m³).

Tuo tarpu „Vilniaus vandenų“ investicijos, tenkančios vienam klientui per pastaruosius penkerius metus padidėjo beveik 3 kartus.

„Tai reiškia, kad sugebėjome efektyviai vykdyti veiklą ir savo klientams užtikrinti, jog vandens kaina jiems ir toliau išliktų maža, nepaisant išaugusių sąnaudų vandentiekio bei nuotekų tinklų atnaujinimui bei modernizavimui“, — sako M.Švaikauskas.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
„Vilniaus vandenys“ investuoja į žaliąją energiją Verslo tribūna

Visame pasaulyje brangstant energetiniams resursams, dėmesys krypsta ir į vandens tiekėjus, kurių didžioji...

Stiprina įmonę ir darbuotojus: „Maximoje“ – antroji „Greičio valdyba“ Verslo tribūna

Pusė metų intensyvaus darbo su mentoriais, gilinimosi į svarbiausius vidinius procesus ir galimybė...

„Lindström“ ekspertai: kaip užtikrinti tvarų įmonės įvaizdį? Verslo tribūna

Ar kada nors susimąstėte, kad įmonės darbuotojų apranga yra be galo svarbi kuriant profesionalų bendrovės...

Tvarus verslas
2021.11.23
„Neste“ tvarumo viceprezidentė: trys priežastys, kodėl tvarumas turėtų tapti kiekvienos įmonės strategijos ašimi Verslo tribūna 7

Mokslininkams nenuilstamai kalbant apie klimato kaitos iššūkius, auga ir visuomenės sąmoningumas bei atidumas...

Tvarus verslas
2021.11.19
Įmonė iš Radviliškio rajono ir gamina, ir patys naudoja žaliąją energiją Verslo tribūna

Prasidėjęs intensyvus šildymo sezonas primena apie atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) svarbą ne tik...

Tvarus verslas
2021.11.18
Nuo kitų metų mokėsime skirtingus mokesčius už perdirbamas ir neperdirbamas pakuotes, už pastarųjų naudojimą didės mokesčiai Verslo tribūna

Gamintojai ir importuotojai 2022 metus sutiks su ūgtelėjusiomis pakuočių naudojimo ir perdirbimo užduotimis...

Tvarus verslas
2021.11.16
Kai tvarumo etiketės nepakanka: priežastys, trukdančios organizacijų tvarumui Verslo tribūna

Vartotojai vis dažniau pirmenybę teikia tvariai veikiančioms organizacijoms bei jų produktams – net 46 proc.

Tvarus verslas
2021.11.11
Susisiekimo ministras: svarbu patikimai sujungti visas transporto grandines Verslo tribūna

Interviu su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu pradėjome klausimais apie vizitą į JAV ir Kanadą, jo...

Tvarus verslas
2021.10.28
Per tvarius sporto renginius – į visuomenės sąmoningumą Verslo tribūna

Kiekvienas renginys – nuo verslo konferencijų iki sporto varžybų – palieka pėdsaką ir tam tikrą taršą. Todėl...

Tvarus verslas
2021.10.28
Šviežumas ir ekonomikos palaikymas: 8 iš 10 šalies pirkėjų renkasi lietuvišką produkciją Verslo tribūna

Šalies gamintojų produkciją dažnai ar visada renkasi 8 iš 10 pirkėjų, rodo naujausias Lietuvos pirkėjų...

Tvarus verslas
2021.10.27
Nauja „Maximos“ lojalumo programa verslui: dar lankstesnė ir patogesnė Verslo tribūna

Prekybos tinklo „Maxima“ lojalumo programa „Ačiū“ atsinaujina, o viena svarbiausių šių metų naujovių –...

Tvarus verslas
2021.10.26
Klystate, jei galvojate kad klimato kaita – tik pramonės reikalas: kiekvienas darbuotojas ir jo veikla išskiria CO2 Verslo tribūna 3

Poveikio aplinkai mažinimas yra vienas iš didžiausių pasaulio iššūkių – dėl katastrofiškų klimato kaitos...

Tvarus verslas
2021.10.22
Atsakingas biuro įvaizdis: kilimėliai iš perdirbto plastiko Verslo tribūna

Šiandien vis daugiau įmonių visame pasaulyje domisi ekologijos tema, o žaliųjų praktikų taikymas tampa...

Tvarus verslas
2021.10.20
Klimatui neutralus verslas – kelionė su „Neptūno“ ženklu Verslo tribūna

Klimatui visiškai neutralus verslas ir partnerystės projektai, kurie maksimaliai sumažina anglies pėdsaką...

Tvarus verslas
2021.10.15
Kauno intermodalinis terminalas – svarba ir nauda Verslo tribūna

Liepos 19 d. komerciniam eismui europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ geležinkelis buvo sujungtas su...

Tvarus verslas
2021.10.14
„Telia“: tvarumo naudą turi pajusti ir smulkus verslas Verslo tribūna

Kol didžiosios pasaulio įmonės įgyvendina neutralumo klimatui tikslus, skaitmenizuoja verslą ar diegia...

Tvarus verslas
2021.10.14
Verslo ir visuomenės partnerystė: prie tvarumo gali prisidėti visi Verslo tribūna

„Swedbank“ inicijuotas tvarumo projektas „Septyniolika“ per tris mėnesius Lietuvoje pritraukė apie 50.000...

Tvarus verslas
2021.10.06
„Rail Baltica“: strateginių tarptautinių projektų įgyvendinimo iššūkiai – kas lemia jų sėkmę Verslo tribūna

Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ statyba nuo Varšuvos per Lietuvą ir Latviją iki Talino –...

Tvarus verslas
2021.09.30
Tvarumui reikia inovacijų: Lietuvoje gamins unikalius daugkartinius maišelius Verslo tribūna 2

Aplinkai draugiškų maišelių gamintoja UAB „Bagfactory“ kartu su Kauno technologijos universiteto (KTU)...

Tvarus verslas
2021.09.30
„Neste“ tvarumo ekspertė: 3 patarimai verslui, norinčiam žengti tvarumo keliu  Verslo tribūna 3

„Klimato kaita yra aktualiausia mūsų laikų problema, todėl ją sprendžiant verslas privalo imtis iniciatyvos,...

Tvarus verslas
2021.09.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku