„Rail Baltica“ didina žaliausio transporto galimybes ir Lietuvoje, ir Europoje

Europos geležinkelių istorija klostėsi sudėtingai. XIX a. I pusėje paklojus pirmuosius bėgius tapo įmanoma didelį skaičių žmonių ir milžiniškus kiekius krovinių vežti sausuma tolimais atstumais greitai ir ekonomiškai.

Sudėtingi istorijos vingiai

Geležinkeliai netruko tapti Europos pramonės augimo varikliu – jų tinklas plėtėsi visame žemyne. Tačiau Antrasis pasaulinis karas viską pakeitė. Didžioji dalis transeuropinės geležinkelio infrastruktūros buvo sunaikinta ir neatstatyta. Po karo Europą suskaldžiusi geležinė uždanga žemyną padalijo keliems dešimtmečiams. Geležinkelių vaidmuo Senajame žemyne sumenko, jie užleido vietą palankesnes sąlygas tuomet turėjusiai automobilių kelių infrastruktūros plėtrai.

Netgi šiais laikais, po daugelio dešimtmečių, ES tik apie 7% keleivių ir 11% prekių keliauja geležinkeliais. Tačiau istorija šįkart gali pasikeisti geležinkeliams palankia kryptimi.

Šylantis klimatas prašosi geležinkelių

Naująją kryptį diktuoja dėl žmonijos veiklos šylantis planetos klimatas, intensyviai ieškant tvarių sprendimų transporto sektoriuje. Europos aplinkos agentūros (The European Environment Agency, EEA) 2019 m. duomenimis, ES geležinkeliai išskyrė apie 0,5% šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Todėl traukiniai yra viena tvariausių keleivių ir krovinių vežimo priemonių. Juolab, kad Europoje plėtojamas elektrine trauka varomų traukinių infrastruktūros tinklas.

„Vykdant infrastruktūrinius plėtros projektus bei visuomenės švietimo kampanijas Europos geležinkeliams įmanoma suteikti reikiamą pagreitį, padėsiantį padidinti geležinkelių dalį keleivių ir krovinių vežime. Tokių priemonių skatinimas gerokai gali sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir taršą“, – teigia Karolis Sankovski, už projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą Lietuvoje atsakingos AB „LTG Infra“ generalinis direktorius.

Europos Komisija 2021 m. paskelbė Europos geležinkelių metais ir ištisus metus europiečius skatins naudotis geležinkeliais bei prisidėti prie ES Žaliojo susitarimo tikslo, kad iki 2050 m. būtų pereita prie neutralios klimatui ekonomikos.

Geležinkeliui – bendras standartas

Geležinkelių svarbus vaidmuo, didinat prekių ir keleivių judumą, suvoktas nuo ankstyvųjų jo atsiradimo metų. Pavyzdžiui, dar 1890 m. buvo pasirašyta pirmoji tarptautinė konvencija dėl krovinių vežimo geležinkeliais, kuria siekta atverti Europą tarpvalstybiniam geležinkelių transportui. Tačiau Europos šalyse buvo naudojami skirtingi nacionaliniai standartai geležinkelio transporto sistemoje, pavyzdžiui, nevienodos vėžės, signalizacijos sistemos bei taisyklės.

Siekiant išspręsti šią problemą ir padėti sukurti bendrą Europos geležinkelių erdvę, praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio pabaigoje pradėta plėtoti Europos traukinių eismo valdymo sistema ERTMS, o EK palaikė jos, kaip vienos bendros sistemos Europoje, diegimą. ERTMS tikslas – visas Europoje esamas signalizacijos sistemas pakeisti viena bendra sistema ir taip skatinti nacionalinių geležinkelių tinklų ir tarpvalstybinio geležinkelio transporto sąveiką. ERTMS paskirtis – užtikrinti bendrą standartą, kurį taikant traukinys galėtų be pertrūkių važiuoti per įvairias šalis. Tuo pačiu būtų skatinamas geležinkelio konkurencingumas. Be to, vieninga sistema užtikrintų geležinkelio eismo saugumo standartą, kad traukiniai visada būtų apsaugoti nuo susidūrimo.

„Lenkijoje, Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse įgyvendinamas projektas „Rail Baltica“ taip pat turės visus elektrifikuotus geležinkelio kelius, valdomus ERTMS“, – primena K. Sankovski.

„Rail Baltica“ – link Vilniaus ir Rygos

„Rail Baltica“ įgyvendinimas Lietuvoje suskirstytas į 3-is ruožus: Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena–Kaunas, Kaunas–Vilnius ir Kaunas–Lietuvos bei Latvijos valstybių siena.

2015 m. buvo nutiesta ir pradėta naudoti TEN-T geležinkelio transporto tinklo 1435 mm pločio europinė vėžė geležinkelio pirmajame ruože nuo Lenkijos–Lietuvos sienos iki Jiesios (Kauno). Šį ruožą planuojama modernizuoti iki 2026 m., kad keleivinių traukinių projektinis greitis siektų 249 km/h.

„Rekonstruojamame Kauno geležinkelio mazge 2018 m. baigta ruožo Jiesia–Rokai rekonstrukcija. Šiuo metu baigiami darbai atkarpoje nuo Kauno iki Palemono, leisiantys sujungti Kauno intermodalinį terminalą su „Rail Baltica“, taip pat rengiamas susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planas Kauno geležinkelio mazgo plėtrai“, – pasakoja K. Sankovski.

Toliau europinis geležinkelis nuo Palemono (Kaunas) bus tiesiamas link Latvijos. Šio ruožo vystymui jau baigtas rengti specialusis planas ir poveikio aplinkai vertinimas, baigtas žemės paėmimas visuomenės poreikiams, baigiamas projektavimas.

Iki metų pabaigos numatoma pasirašyti sutartis su rangovais, kurie nuo Palemono Panevėžio kryptimi pradės naujos dvikelio geležinkelio sankasos ir inžinerinių statinių statybas, viršutinės kelio konstrukcijos įrengimo darbus bei privažiuojamųjų automobilių kelių statybas.

Šiuo metu taip pat rengiamas ruožo Kaunas–Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planas.

Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.

nuotrauka::1 nocrop