„Telia“: tvarumas ateis su 5G ryšiu

Kai pasauliui buvo pristatytas 4G ryšys, jo kūrėjai pristatė ir kitą jo vardą – LTE – reiškiantį ilgalaikę evoliuciją (ang. long-term evolution). Būtent ilgalaikiškumą, kaip vieną svarbiausių šio belaidžio ryšio savybių, tuomet pabrėžė technologijų tiekėjai. Ir jie neklydo, 4G bus naudojamas dar ilgai. Tačiau sprendžiant kai kuriuos ateities iššūkius, šio ryšio pajėgumai pasieks galimybių ribas.

„Nė viena iš naujausių technologijų neatėjo spręsti šios dienos problemų.  Žvelgdami į ateitį, mes jau kalbame apie išmaniuosius miestus, išmanią mediciną, išmanią žemdirbystę ir kitas sritis, kurias jau pasiekia ar dar pasieks naujos technologijos. Specialistų skaičiavimu, visam tam 4G jau nebeužteks. Tam ir atsiranda 5G, kuris padės mums tapti labiau skaitmeniniais jau per artimiausius penkerius metus“, – sako Andrius Šemeškevičius, „Telia Lietuva“ technologijų vadovas.

5G privalumas, palyginti su 4G ar, juo labiau, vis dar naudojamais 3G ir 2G, – galimybė per tą patį radijo dažnį aptarnauti gerokai daugiau klientų ir įrenginių bei perduoti duomenis kur kas didesniu greičiu. Kadangi radijo dažniai yra ribotas išteklius, o visuomenė naudoja vis didesnio kiekio duomenų reikalaujančius įrenginius (aukščiausios raiškos kameras, ekranus), toks efektyvaus mobilaus duomenų perdavimo poreikis ateityje tik augs. O ypač — didmiesčiuose.

„Ateities miestuose reikės sugebėti aptarnauti milijoną įrenginių viename kvadratiniame kilometre. 5G galės tai padaryti ir dar su mažesnėmis elektros sąnaudomis,“ – priduria A. Šemeškevičius.

Palies visas sritis

Vien ryšio technologija nieko nereiškia be išmaniųjų sistemų, bet ir pastarosios be patikimo ryšio yra bevertės. O išmaniai įdiegiant visas naujausias technologijas, pasak A. Šemeškevičiaus, visuomenė gali pasitelkti ne tik labai patogius, bet ir tvarius sprendimus. Dalis jų jau yra matomi ir naudojami.

„Kai kurie miestai jau išbando išmanius atliekų konteinerius, kurie prijungti prie mobilaus ryšio ir turi jutiklius, fiksuojančius atliekų kiekį. Matydamos realų poreikį, komunalinės įmonės turi galimybę optimizuoti savo transporto maršrutus, taupiau naudoti kurą ir kitus išteklius“, – praktinius pavydžius mato A. Šemeškevičius.

Įvairūs jutikliai ir mobilusis ryšys taip pat gali padėti efektyviai naudoti ir elektros energiją, vandenį, kitus išteklius. Pavyzdžiui, dalis Norvegijos fermų jau imasi naudoti išmanias laistymo ir tręšimo sistemas, paremtas mobiliu ryšiu ir leidžiančias labai tikslingai naudoti vandenį. Technologijos jau veikia ir asmenų sveikatingumo bei sveikatos apsaugos srityje. Nuo išmaniųjų apyrankių, kurios mobiliojo ryšio pagalba gali perduoti duomenis tiesiai gydytojams, iki pačios sveikatos apsaugos sistemos ir galimybės konsultuotis su gydytojais nuotoliniu būdu.

„Net ir mūsų E. sveikatos sistema, nors ir nėra tobula, bet jau leidžia vaistų receptą pratęsti nuotoliniu būdu, nebūtina eiti į sveikatos priežiūros įstaigą, fiziškai susitikti su gydytoju. Tai taip pat yra žingsnis link tvarumo“, – sako pašnekovas.

Mažinti atskirtį

Ateityje tokie ir panašūs sprendimai, pasak specialistų, vis labiau palies ne tik sveikatos, bet ir švietimo ar kitus sektorius. Ryšio pagalba galima padėti eliminuoti ir didėjantį atstumą tarp miestų ir kaimų, pagerinti paslaugų prieinamumą kaimo vietovėse, net mažinti atskirtį. Tiesa, tam reikia ir aktyvaus verslo bei institucijų bendradarbiavimo.

Pasak A. Šemeškevičiaus, pandemija atskleidė, kad dauguma darbų, apskritai, gali būti padaromi nuotoliniu būdų, tad technologijos dar sparčiau vystysis ir šia linkme. O miestuose, savo ruožtu, daugėja išmaniai valdomų kamerų, šviesoforų ir kt. Tai reiškia, kad reikės sujungti dar daugiau sistemų, jutiklių ir įrengimų. Tai padarys būtent 5G.

„Pirmieji diegimai, neabejotinai, prasideda didmiesčiuose, kur svarbiausias greitis ir galimybė aptarnauti daug vartotojų, naudojančių didelius kiekius duomenų. Bet šio ryšio reikės ir rečiau apgyvendintose teritorijose. Išmaniems prietaisams ir davikliams labai svarbus efektyvus ryšio tiekimas, kad jie galėtų greitai perduoti duomenis ir neeikvotų baterijų. Laukuose ar kitur žemdirbystėje naudojami jutikliai galės nejudinami tarnauti 5-7 metus, tai padaryti leis ryšio efektyvumas“, – sako „Telia Lietuva“ Technologijų vadovas.

Priešingai mitams

A. Šemeškevičius pažymi, kad kaip ir kiekviena naujovė, 5G kelia visuomenei klausimų, tačiau daugelis mitų yra netgi priešingi realybei. Pavyzdžiui, nors yra sakančių, kad ši ryšio technologija sunaudos daugiau elektros energijos, tačiau iš tiesų tas pats duomenų kiekis bus perduodamas efektyviau nei ankstesnėmis technologijomis.

„Dėl suvartojamos elektros efektyvumo, 5G yra „žaliausia“ iš visų technologijų. Čia kiekvienas GB perduodamas su mažiausiomis energijos sąnaudomis. Tam pačiam duomenų kiekiui perduoti vietoj keturių 4G bazinių stočių užtektų vos vienos 5G stoties“, – efektyvumą pabrėžia pašnekovas.

Panaši padėtis yra ir su elektromagnetine spinduliuote, kuri, pasak pašnekovo, keičiantis technologijoms kaip tik gali net mažėti. „Kai pasaulis pereis prie 4G ir 5G ir atjungs senąsias ryšio technologijas 2G ir 3G, tiek spinduliuotė, tiek ir energijos sąnaudos dar labiau sumažės“, – sako A. Šemeškevičius.