„Rail Baltica“ tiesia naujas galimybes laisvosioms ekonominėms zonoms

„Nutiesus geležinkelį „Rail Baltica“ Kauno, Panevėžio, besikuriančios Vilniaus LEZ bei Marijampolės „Baltic FEZ“ veikiančios bendrovės galės dar racionaliau naudotis logistikos paslaugomis aprūpinant savo veiklą reikalingomis žaliavomis ir medžiagomis bei tiekiant pagamintą produkciją pirkėjams, – pasakoja Karolis Sankovski, už projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą Lietuvoje atsakingos AB „LTG Infra“ generalinis direktorius. – Nutiesus europinį geležinkelį LEZ gali būti išnaudojamos ir kaip sandėliavimo bei krovos aikštelės, pavyzdžiui, konteineriams, puspriekabėms ir pan. LEZ turi galimybę tapti sausumos uostais.“

nuotrauka::1 right

Suteiks konkurencinio pranašumo

Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų asociacijos (LAFEZ) vadovas Giedrius Valuckas įsitikinęs, kad „Rail Baltica“ projektas suveiks kaip didelė paskata į Lietuvą privilioti dar daugiau investicijų, plėtoti veiklą LEZ bei vystyti pridėtinę vertę kuriančią perdirbimo pramonę.

„Lietuva atsidurs labai patogioje vietoje tarp Azijos ir Europos, kur susieis dviejų standartų geležinkeliai, būsime taške, kur labai palanku plėtoti perdirbimo gamybą – žaliavas paversti pridėtinę vertę turinčiais produktais ir pristatyti galutiniam jų vartotojui, o tai kiekvienos ekonomikos siekis. Jau dabar mūsų geografinė padėtis yra palanki, o įgyvendinus strateginį projektą „Rail Baltica“ būsime dar konkurencingesni“, – neabejoja G. Valuckas.

Pasak LAFEZ vadovo, jau dabar 85% LEZ teritorijose įsikūrusių įmonių – gamyklos, dauguma savo sričių lyderiai, kurios Lietuvą pasirinko ne tik dėl palankių ekonominių sąlygų, bet ir dėl geografinės padėties. Iš čia gana lengvai pasiekiami ir tiekėjai, ir rinkos, kuriose platinama produkcija.

„Gamybos įmonėms labai svarbi tiekimo grandinė, kad logistika būtų kuo paprastesnė ir mes tiesiog privalome tai išnaudoti. Jau dabar Lietuva gana lengvai pasiekiama geležinkeliu iš Azijos, veikia neužšąlantis Klaipėdos jūrų uostas, palyginti lengvai vilkikais pasiekiama visa Europa, o nutiesus „Rail Baltica“ krovinių gabenimas šia kryptimi bus dar paprastesnis“, – sako G. Valuckas.

Žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, „Rail Baltica“ investuotojams bus patraukli ne tik kaip krovinių gabenimo arterija, bet ir dėl daugiau priežasčių.

Žalioji geležinkelio korta

Pirmiausia geležinkelis laikomas viena ekologiškiausių transporto priemonių, o tai ne vienai LEZ įsikūrusiai įmonei, ypač tarptautinei, yra svarbu.

nuotrauka::2 left

„Lietuvoje tam tiek reikšmės gal dar neteikiame, tačiau progresyvioms tarptautinėms kompanijoms ekologija yra labai svarbus veiksnys. Ir tai, kad tarp Lietuvos ir kitų Europos šalių krovinius bus galima gabenti geležinkeliu, yra labai svarus argumentas investicijoms rinktis Lietuvą“, – pasakoja LAFEZ vadovas.

Geležinkelio, kaip vieno iš žaliausio – mažiausiai taršaus – transporto, reikšmę LEZ įsikūrusioms bendrovėms patvirtina ir K. Sankovski. Anot jo, socialiai atsakingos įmonės geležinkelį renkasi ir todėl, kad jis pagrįstai užsitarnavo ekologiškesnio transporto vardą: gabenant keleivius ar krovinius geležinkeliu į aplinką išmetama apie 3 kartus mažiau teršalų nei vežant autotransportu ir net 9 kartus mažiau nei skraidinant lėktuvais.

Jis taip pat akcentuoja, kad ne mažiau svarbu, jog geležinkeliu gabenti krovinius yra pigiau. LEZ įsikūrusios įmonės naudodamos „Rail Baltica“ galės ir su mažesnėmis sąnaudomis atsigabenti žaliavų, ir išvežti produkciją pirkėjams ar pristatyti ją į jūrų uostus visoje Europoje. „Todėl labai svarbu į LEZ nutiesti europinio geležinkelio atšakas, pritaikyti patrauklią kainodarą“, – mano „LTG Infra“ vadovas.

nuotrauka::4 left

Naujos galimybės keliauti

Taip pat „Rail Baltica“ svarbi ir kaip priemonė keliauti. Pasak G. Valucko, tikrai ne iš visų Europos miestų į Lietuvą patogu keliauti lėktuvais, ypač dabar, pandemijos metu. Tad geležinkelis bus puiki priemonė atvykti specialistams, kuriems reikia fiziškai apsilankyti gamyklose.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 7 laisvosios ekonominės zonos, „Rail Baltica“ itin patogu bus naudotis Marijampolės, Kauno ir Panevėžio LEZ įmonėms, šalia kurių drieksis naujasis geležinkelis, o europinio geležinkelio atšakai pasiekus sostinę – ir besikuriančios Vilniaus LEZ. Iš kitų LEZ „Rail Baltica“ bus lengvai pasiekiama vilkikais, o, pavyzdžiui, iš Klaipėdos LEZ – ir geležinkeliu.

„Rail Baltica" – tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Pagal „Rail Baltica“ projekto parametrus keleivinių traukinių projektinis greitis sieks net 249 km/val., o krovininių – 120 km/val.

Bendras „Rail Baltica" geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse sudaro 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Projekto statybos, kurių numatoma vertė siekia apie 5,8 mlrd. Eur, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.

Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.

nuotrauka::3 nocrop