Europinis geležinkelis „Rail Baltica“ – reikšmė Lietuvai ir regionui

Dėl istorinių priežasčių ir aplinkybių krovinių srautai vežami geležinkeliu Lietuvoje ilgus dešimtmečius didžiąja dalimi priklausė nuo Rusijos ir Baltarusijos bei kitų rytuose esančių šalių tranzitinių krovinių, vežamų per Klaipėdos uostą. Tačiau pastaruoju metu Baltarusija ir Rusija keičia savo krovinių vežimo kryptis, nukreipdama juos per pastarosios šalies uostus šiaurėje. Be to, pagal naują Rusijos transporto sistemos plėtros programą, planuojama atnaujinti ir plėtoti geležinkelių infrastruktūrą, pirmiausia orientuojantis į jungtis su Sankt Peterburgo ir Ust-Lugo uostais, kuriuose numatomos didžiulės investicijos. Tai gali lemti, kad ateityje Rusijos krovininių traukinių srautai per Lietuva gali mažėti.

Baltarusija taip pat mažina krovinių srautus geležinkeliu per Lietuvą ir Klaipėdos uostą, pasirinkdama brangesnius sprendimus per Rusijos jūsų uostus. Šios aplinkybės itin svarbios, nes dėl neuniversalios ir į vieną pusę orientuotos geležinkelio infrastruktūros Lietuva nėra integruota į likusios Europos geležinkelių tinklą ir didele dalimi priklauso nuo krovinių srautų iš Rusijos ir Baltarusijos. Įvertinus visas politines ir ekonomines tendencijas, toks priklausomumas gali lemti neigiamas pasekmes ir konkrečiai geležinkeliams, ir visai šalies ekonomikai.

nuotrauka::1 left

Projekto nauda

„Įgyvendinus „Rail Baltica“ projektą Lietuva su Vilniumi taps dviejų transeuropinio tinklo geležinkelių koridorių dalimi: „Baltic–Adriatic“ ir „North Sea–Baltic“. „Rail Baltica“ sudarys sąlygas toliau plėtoti europinio standarto geležinkelių tinklą Lietuvoje, o Vilniaus prijungimas bei trasos pritaikymas didesniam greičiui sudarys galimybes patogiau keliauti žmonėms, jiems ir kroviniams greičiau pasiekti likusią Europą“, – teigia Karolis Sankovski, už projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą Lietuvoje atsakingos AB „LTG Infra“ generalinis direktorius.

Prognozuojama, kad tai gali keisti socialinę aplinką, formuoti naujus įpročius ir turizmo tendencijas, padėti atsirasti naujiems krovinių srautams, nes ir keleiviams, ir kroviniams iš esmės gerės susisiekimas su Rytų Europa, Baltijos regionu. Krovinių vežimo šiaurės–rytų ir pietų–vakarų kryptimis galimybės suteiks trumpiausią tranzitinį maršrutą tarp Rusijos ir Vakarų, o Baltijos valstybių uostai galės būti naudojami kaip pagrindinės perkrovos stotys. Be to, „Rail Baltica“ gali suteikti ir globalesnes perspektyvas – galimybę ateityje geležinkeliais sujungti Europą, Baltijos šalių regioną, Rusiją, Kazachstaną ir Kiniją.

Taip pat labai svarbu, kad europinės vėžės geležinkelis prisidės užtikrinant nacionalinį saugumą, nes juo iš kitų NATO šalių į Lietuvą, Latviją ir Estiją galima greitai perdislokuoti karinę techniką ir karius.

Kur esame

„Rail Baltica“ įgyvendinimas Lietuvoje suskirstytas į 4-is ruožus: Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena–Jiesia (Kaunas), Kauno geležinkelio mazgas, geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius ir Kaunas–Lietuvos bei Latvijos valstybių siena.

Pirmajame ruože – nuo Lenkijos–Lietuvos sienos iki Jiesios – jau pastatyta ir veikia 1435 mm geležinkelio linija, kuri iki 2026 m. bus modernizuota, kad keleivinių traukinių projektinis greitis siektų 249 km/h greitį. Šį ruožą Šeštokuose pasiekia reguliarūs intermodaliniai traukiniai iš Vokietijos miesto Kaldenkircheno, kuris yra Nyderlandų pasienyje. Šiuo ruožu iki pandemijos reguliariai kursavo keleivinis traukinys Kaunas–Balstogė (Lenkija). Šiuo metu rengiamas specialusis planas šio ruožo modernizavimui.

Rekonstruojamame Kauno geležinkelio mazge 2018 m. baigta ruožo Jiesia–Rokai rekonstrukcija, baigiami darbai atkarpoje nuo Kauno iki Palemono, leisiantys sujungti Kauno intermodalinį terminalą su „Rail Baltica“, taip pat rengiamas susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planas Kauno geležinkelio mazgo plėtrai.

Šiuo metu rengiamas ruožo Kaunas–Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planas.

Ruože nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos 2017 m. sausį baigtas rengti specialusis planas ir poveikio aplinkai vertinimas, baigtas žemės paėmimas visuomenės poreikiams, baigiamas projektavimas, o iki šių metų pabaigos numatomos pasirašyti rangos sutartys. Tad pirmuosiuose 66 km nuo Palemono Panevėžio kryptimi bus pradėta naujos geležinkelio sankasos?dvikeliui ir inžinerinių statinių statyba, viršutinės kelio konstrukcijos įrengimo darbai, privažiuojamųjų automobilių kelių statyba.

nuotrauka::2 right

Pagrindiniai 2020 m. darbai

Pernai Baltijos šalių aukščiausiųjų audito institucijų bendroje audito ataskaitoje dėl projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo paskelbta, kad iš visų trijų Baltijos šalių Lietuvoje projekto įgyvendinimo vėlavimai ir biudžeto viršijimai yra mažiausi.

Atsižvelgdamas į projekto „Rail Baltica“ svarbą, Seimas pernai pavedė Vyriausybei užtikrinti, kad šio projekto geležinkelio infrastruktūros statybos darbus mūsų šalies teritorijoje vykdytų valstybės paskirtas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas AB „LTG Infra“.

Pernai pasirašytos sutartys dėl visų projekto ruožų – geležinkelio infrastruktūros depų, Kauno geležinkelio mazgo, geležinkelio linijų Kaunas–Vilnius ir Kaunas–Lietuvos–Lenkijos valstybių siena – inžinerinės infrastruktūros vystymo planavimo ir poveikio aplinkai vertinimo.

Pernai liepą „LTG Infra“ pradėjo skelbti rangos darbų konkursus, kuriuos laimėję rangovai įrengs geležinkelio kelią su inžineriniais statiniais nuo Kauno iki Panevėžio bei vieną ilgiausių Baltijos šalyse geležinkelio tiltą per Nerį prie Jonavos. Beveik už 480 mln. Eur ruože nuo Kauno iki Panevėžio bus įrengta 96 km naujos geležinkelio sankasos dvikeliui 1435 mm pločio vėžės geležinkelio keliui, pritaikytam 249 km/val. traukinių eismui, pastatyti inžineriniai statiniai ir jungiamieji automobilių keliai, įrengta 58 km viršutinės kelio konstrukcijos. Šiame ruože ties Jonava per Neries upę bus pastatytas vienas ilgiausių Baltijos šalyse geležinkelio tiltų – 1510 m. Pernai metų pabaigoje buvo paskelbtas šio tilto rangovo paieškos konkursas.

2020 m. buvo priimtas sprendimas visoje „Rail Baltica“ linijoje suprojektuoti regionines stotis. Lietuvoje jų bus ne mažiau kaip 12, Latvijoje – 17, o Estijoje – 12. Numatomas regioninių traukinių 200 km/val. greitis. Kiekviena šalis dėl regioninių keleivių ir krovinių vežimo paslaugų spręs pati, bet jau dabar aišku, kad „Rail Baltica“ užtikrins ne tik tarptautines, bet ir kiekvienos šalies greitojo geležinkelio paslaugas.

Europinis geležinkelis – iki 2026 m.

„Rail Baltica“ geležinkelį planuojama baigti statyti iki 2026 m. pabaigos. Tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinės vėžės dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną.

nuotrauka:: 4 left

Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse sudarys 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Lietuvoje europinės vėžės geležinkelis eis nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos. Kauno mieste keleiviniai traukiniai užsuks į Kauno keleivinę stotį, krovininiai pro Rokus vyks tiesiogiai per Palemoną link Rygos ir Talino. Pagal „Rail Baltica“ projektą taip pat bus nutiesta geležinkelio linija Kaunas–Vilnius.

Projekto vertė, kuri siekia apie 5,8 mlrd. Eur, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.

[infogram id="f8c2a3c4-beba-4a51-8c1b-b6866d702a82" prefix="pFm" format="interactive" title="Copy: UAB „YIT Lietuva“"]

Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.

nuotrauka::3 nocrop