„Swedbank“ finansų vadovas: įmonių tvarumo ambicijas skatins investuotojų sentimentas ir nauji bankų reikalavimai

„Swedbank“ Lietuvoje Finansų tarnybos vadovo Remy Salters teigimu, tvarumas tampa kertine verslo strategijos dalimi, nuo kurios ateityje priklausys ne tik įmonės reputacija ir patrauklumas vartotojų ir partnerių akyse, bet ir skolinimosi sąlygos bei galimybės pritraukti kapitalo.

Anksčiau tvarumas versle dažnai buvo tapatinamas su socialinės atsakomybės ir aplinkosaugos iniciatyvomis, kurios vyksta „šalia tikrojo verslo“. Šiandien kalbėdami apie tvarumą, mes kalbame būtent apie verslą – tiekimo grandines, gamybą, verslo plėtros strategijas, rizikų ir atitikties klausimus, inovacijas produktų ir paslaugų srityje. Ilgesnėje perspektyvoje tvarumo tikslų sau nekeliantis verslas susidurs su konkurencingumo problemomis, o jo galimybės gauti finansavimą mažės. Kapitalo valdytojai supranta, kad investicijos į netvarias verslo šakas yra susijusios su rizikomis. Ilgalaikėje perspektyvoje netvari įmonė gali susidurti su atitikties ar reputacinėmis rizikomis, gali nuvertėti jos turtas arba jos produktai rinkai tapti nebeaktualūs.

Kapitalo rinkų apetitas žaliosioms investicijoms akivaizdžiai auga. Tačiau čia susiduriame su kita problema – tvarių projektų trūkumu rinkoje. „Investuotojai vis dažniau išreiškia norą rinktis tvarias, teigiamą poveikį kuriančias investicijas, tačiau šiuo metu esame situacijoje, kai paklausa viršiją pasiūlą“, – pastebėjo R. Salters.

Tvarų finansavimą skatina ir Europos Sąjunga, siekianti kapitalą nukreipti į klimatui neutralias veiklas ir taip prisidėti prie bendrijos „Žaliojo kurso“ įgyvendinimo. Kad finansiniai resursai būtų skirti išties tvarioms veikloms, svarbia pokyčių dedamąja tampa nauji reguliaciniai mechanizmai ir reikalavimai.

Tvarumui vertini – konkretūs kriterijai

Pasak „Swedbank“ Lietuvoje Finansų tarnybos vadovo, nepaisant viešai deklaruojamo siekio didinti žaliąsias investicijas, ES vis dar susiduria su praktiniu iššūkiu – kokią veiklą reikėtų laikyti tvaria. Tokioje situacijoje atsiranda vadinamoji „greenwashing“ rizika, kai bendrovės gali manipuliuoti tvarumo žinutėmis arba rodikliais, siekdamos konkurencinio pranašumo.

„Šią spragą ES siekia ištaisyti pristatydama vadinamąją taksonomiją – tvarios ekonomine?s veiklos klasifikavimo sistema?. Ja norima tiksliai apibrėžti, kokiomis aplinkybėmis tam tikra įmonės veikla gali būti laikoma tvaria. Įmonėms tai leis aiškiai suprasti tvariai veiklai keliamus reikalavimus, o investuotojams ir finansinėms institucijoms – tiksliau įvertinti konkrečios veiklos poveikį aplinkai ir priimti atitinkamus sprendimus“, – sakė banko atstovas.

Šiuo metu kriterijai yra nustatyti 70 veiklų, kurios mažina klimato kaitą, ir 68 veikloms, kurios padeda prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių. Tolimesnė klasifikavimo sistemos aprėptis plėsis bėgant laikui.

Skaidrumas ir rizikų vertinimas

ES taksonomija taps ir tolimesnio tvaraus finansavimo mechanizmo pagrindu. Ji padės kurti aplinkai nekenksmingų produktų ženklinimą, nustatyti žaliųjų obligacijų bei investicijų standartus. O taip pat seks ir nauji reikalavimai įmonėms dėl poveikio aplinkai ir kitų tvarumo rodiklių matavimo bei skelbimo. Reikalavimai bus taikomi akcijų biržose kotiruojamoms įmonėms, bankams, draudimo bendrovėms ir kitiems viešojo intereso verslams.

Siekiant didinti skaidrumą ir skatinti tvaraus verslo finansavimą, atsiranda ir nauji reikalavimai finansų rinku? dalyviams. Jie privalės matuoti ir atvirai skelbti, kaip jų investicijos atitinka tvarumo reikalavimus. Vadinasi, jie bus labiau suinteresuoti dirbti su tvariais verslais.

Pasak R. Salters, šalia šių priemonių, atsiranda ir nauji reikalavimai bankams, susiję su rizikų vertinimu skolinimo procese: „Europos Centrinis Bankas ateinančiais metais ypač daug dėmesio skirs su klimatu susijusioms rizikoms. Ateityje bankai privalės detaliau vertinti su klimatu bei poveikiu aplinkai susijusias kliento rizikas, jas nuolat stebėti ir kontroliuoti savo portfelyje.“

Dėl šių priežasčių verslo ar jo vystomo projekto tvarumas ilguoju laikotarpiu ne tik taps įmonės reputacijos pagrindu, bet ir lems geresnes finansavimo galimybes.

Bankai ir iki šiol savanoriškai atlikdavo tvarumo vertinimus didelių sandorių atveju, o ateityje tokių vertinimų bus žymiai daugiau. Naujieji reikalavimai leis dar tiksliau įvertinti konkrečių investicijų poveikį aplinkai. „Jau keletą metų atliekame tvarumo vertinimus, prieš suteikdami finansavimą didelėmis sumomis. Tačiau norime žengti dar toliau ir plačiau suprasti poveikį, pavyzdžiui, viso savo portfelio mastu apskaičiuoti CO2 emisijas. Remdamiesi rezultatais tikimės palaipsniui padėti įmonėms pereiti prie tvaresnių verslo modelių“, – tikino R. Salters.

Pokyčiai vyksta ir investavimo srityje. „Swedbank“ pensijų fondai jau yra nukreipę apie 500 mln. eurų investicijų į įmones, kurių verslo modeliuose integruoti tvarumo tikslai. 250 mln. eurų pensijų fondai yra nukreipę į Baltijos šalių rinką. „Priimdami investavimo sprendimus kalbamės su bendrovėmis, siekdami išsiaiškinti, kaip ilgalaikėje verslo strategijoje jos planuoja sumažinti ir kompensuoti savo neigiamą poveikį aplinkai“, – teigė R. Salters.

Reikalavimai virs galimybėmis

ES mastu įvedami reguliaciniai mechanizmai taps neatremiamu argumentu, keičiančiu rinkos taisykles ir skatinančiu pokyčius. Nors verslo modelių transformacija iš įmonių pareikalaus papildomų investicijų ir laiko, R. Salters teigimu, ji atvers ir naujų galimybių.

„Kad pasiektume ilgalaikių ES tikslų, būtinos tvarios investicijos. Šie tikslai išties ambicingi – iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius sumažinti 50–55 proc. ir iki 2050 m. pasiekti nulinę anglies dioksido emisiją. Siekiant padidinti tvarių investicijų apimtis, tiek privačias, tiek viešąsias lėšas stengiamasi nukreipti būtent į tvarias veiklas“, – pažymėjo R. Salters.

ES Ekonomikos gaivinimo planas ir 2021–2027 m. biudžetas numato, kad 1,8 trln. eurų bus skirta padėti bendrijai įveikti COVID-19 sukeltą krizę ir pakloti pamatus tvaresniam Europos vystymuisi. Apie 30 proc. šių lėšų bus nukeipta veikloms, sprendžiančioms klimato kaitos problemas. „Swedbank“ Finansų tarnybos vadovo teigimu, tai atveria papildomas finansavimo galimybes tvariai veikiančioms įmonėms. 

„Galimybės yra tikrai didelės, todėl tvarumo transformaciją verslui reikia pradėti jau dabar. O pradėti reikėtų nuo įsivertinimo – kokį poveikį aplinkai jūsų įmonės veikla daro dabar ir kaip jį galima būtų sumažinti“, – tikino R. Salters.