„Swedbank“ finansų vadovas: įmonių tvarumo ambicijas skatins investuotojų sentimentas ir nauji bankų reikalavimai

Publikuota: 2020-12-02
„Swedbank“ Lietuvoje Finansų tarnybos vadovas Remy Salters.
svg svg
„Swedbank“ Lietuvoje Finansų tarnybos vadovas Remy Salters.

Investuotojų simpatijos vis dažniau krypsta į verslus, siekiančius minimizuoti savo veiklos neigiamą poveikį aplinkai arba diegti rinkoje tvarias inovacijas. Ekspertų teigimu, netrukus verslo pasaulyje stebėsime tvarumo transformaciją, kurią nulems ne tik investuotojų sentimentas, bet ir nauji teisiniai reikalavimai bei bankų siekis finansavimą nukreipti į tvarumą skatinančias veiklas.

„Swedbank“ Lietuvoje Finansų tarnybos vadovo Remy Salters teigimu, tvarumas tampa kertine verslo strategijos dalimi, nuo kurios ateityje priklausys ne tik įmonės reputacija ir patrauklumas vartotojų ir partnerių akyse, bet ir skolinimosi sąlygos bei galimybės pritraukti kapitalo.

Anksčiau tvarumas versle dažnai buvo tapatinamas su socialinės atsakomybės ir aplinkosaugos iniciatyvomis, kurios vyksta „šalia tikrojo verslo“. Šiandien kalbėdami apie tvarumą, mes kalbame būtent apie verslą – tiekimo grandines, gamybą, verslo plėtros strategijas, rizikų ir atitikties klausimus, inovacijas produktų ir paslaugų srityje. Ilgesnėje perspektyvoje tvarumo tikslų sau nekeliantis verslas susidurs su konkurencingumo problemomis, o jo galimybės gauti finansavimą mažės. Kapitalo valdytojai supranta, kad investicijos į netvarias verslo šakas yra susijusios su rizikomis. Ilgalaikėje perspektyvoje netvari įmonė gali susidurti su atitikties ar reputacinėmis rizikomis, gali nuvertėti jos turtas arba jos produktai rinkai tapti nebeaktualūs.

Kapitalo rinkų apetitas žaliosioms investicijoms akivaizdžiai auga. Tačiau čia susiduriame su kita problema – tvarių projektų trūkumu rinkoje. „Investuotojai vis dažniau išreiškia norą rinktis tvarias, teigiamą poveikį kuriančias investicijas, tačiau šiuo metu esame situacijoje, kai paklausa viršiją pasiūlą“, – pastebėjo R. Salters.

Tvarų finansavimą skatina ir Europos Sąjunga, siekianti kapitalą nukreipti į klimatui neutralias veiklas ir taip prisidėti prie bendrijos „Žaliojo kurso“ įgyvendinimo. Kad finansiniai resursai būtų skirti išties tvarioms veikloms, svarbia pokyčių dedamąja tampa nauji reguliaciniai mechanizmai ir reikalavimai.

Tvarumui vertini – konkretūs kriterijai

Pasak „Swedbank“ Lietuvoje Finansų tarnybos vadovo, nepaisant viešai deklaruojamo siekio didinti žaliąsias investicijas, ES vis dar susiduria su praktiniu iššūkiu – kokią veiklą reikėtų laikyti tvaria. Tokioje situacijoje atsiranda vadinamoji „greenwashing“ rizika, kai bendrovės gali manipuliuoti tvarumo žinutėmis arba rodikliais, siekdamos konkurencinio pranašumo.

„Šią spragą ES siekia ištaisyti pristatydama vadinamąją taksonomiją – tvarios ekonomine?s veiklos klasifikavimo sistema?. Ja norima tiksliai apibrėžti, kokiomis aplinkybėmis tam tikra įmonės veikla gali būti laikoma tvaria. Įmonėms tai leis aiškiai suprasti tvariai veiklai keliamus reikalavimus, o investuotojams ir finansinėms institucijoms – tiksliau įvertinti konkrečios veiklos poveikį aplinkai ir priimti atitinkamus sprendimus“, – sakė banko atstovas.

Šiuo metu kriterijai yra nustatyti 70 veiklų, kurios mažina klimato kaitą, ir 68 veikloms, kurios padeda prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių. Tolimesnė klasifikavimo sistemos aprėptis plėsis bėgant laikui.

Skaidrumas ir rizikų vertinimas

ES taksonomija taps ir tolimesnio tvaraus finansavimo mechanizmo pagrindu. Ji padės kurti aplinkai nekenksmingų produktų ženklinimą, nustatyti žaliųjų obligacijų bei investicijų standartus. O taip pat seks ir nauji reikalavimai įmonėms dėl poveikio aplinkai ir kitų tvarumo rodiklių matavimo bei skelbimo. Reikalavimai bus taikomi akcijų biržose kotiruojamoms įmonėms, bankams, draudimo bendrovėms ir kitiems viešojo intereso verslams.

Siekiant didinti skaidrumą ir skatinti tvaraus verslo finansavimą, atsiranda ir nauji reikalavimai finansų rinku? dalyviams. Jie privalės matuoti ir atvirai skelbti, kaip jų investicijos atitinka tvarumo reikalavimus. Vadinasi, jie bus labiau suinteresuoti dirbti su tvariais verslais.

Pasak R. Salters, šalia šių priemonių, atsiranda ir nauji reikalavimai bankams, susiję su rizikų vertinimu skolinimo procese: „Europos Centrinis Bankas ateinančiais metais ypač daug dėmesio skirs su klimatu susijusioms rizikoms. Ateityje bankai privalės detaliau vertinti su klimatu bei poveikiu aplinkai susijusias kliento rizikas, jas nuolat stebėti ir kontroliuoti savo portfelyje.“

Dėl šių priežasčių verslo ar jo vystomo projekto tvarumas ilguoju laikotarpiu ne tik taps įmonės reputacijos pagrindu, bet ir lems geresnes finansavimo galimybes.

Bankai ir iki šiol savanoriškai atlikdavo tvarumo vertinimus didelių sandorių atveju, o ateityje tokių vertinimų bus žymiai daugiau. Naujieji reikalavimai leis dar tiksliau įvertinti konkrečių investicijų poveikį aplinkai. „Jau keletą metų atliekame tvarumo vertinimus, prieš suteikdami finansavimą didelėmis sumomis. Tačiau norime žengti dar toliau ir plačiau suprasti poveikį, pavyzdžiui, viso savo portfelio mastu apskaičiuoti CO2 emisijas. Remdamiesi rezultatais tikimės palaipsniui padėti įmonėms pereiti prie tvaresnių verslo modelių“, – tikino R. Salters.

Pokyčiai vyksta ir investavimo srityje. „Swedbank“ pensijų fondai jau yra nukreipę apie 500 mln. eurų investicijų į įmones, kurių verslo modeliuose integruoti tvarumo tikslai. 250 mln. eurų pensijų fondai yra nukreipę į Baltijos šalių rinką. „Priimdami investavimo sprendimus kalbamės su bendrovėmis, siekdami išsiaiškinti, kaip ilgalaikėje verslo strategijoje jos planuoja sumažinti ir kompensuoti savo neigiamą poveikį aplinkai“, – teigė R. Salters.

Reikalavimai virs galimybėmis

ES mastu įvedami reguliaciniai mechanizmai taps neatremiamu argumentu, keičiančiu rinkos taisykles ir skatinančiu pokyčius. Nors verslo modelių transformacija iš įmonių pareikalaus papildomų investicijų ir laiko, R. Salters teigimu, ji atvers ir naujų galimybių.

„Kad pasiektume ilgalaikių ES tikslų, būtinos tvarios investicijos. Šie tikslai išties ambicingi – iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius sumažinti 50–55 proc. ir iki 2050 m. pasiekti nulinę anglies dioksido emisiją. Siekiant padidinti tvarių investicijų apimtis, tiek privačias, tiek viešąsias lėšas stengiamasi nukreipti būtent į tvarias veiklas“, – pažymėjo R. Salters.

ES Ekonomikos gaivinimo planas ir 2021–2027 m. biudžetas numato, kad 1,8 trln. eurų bus skirta padėti bendrijai įveikti COVID-19 sukeltą krizę ir pakloti pamatus tvaresniam Europos vystymuisi. Apie 30 proc. šių lėšų bus nukeipta veikloms, sprendžiančioms klimato kaitos problemas. „Swedbank“ Finansų tarnybos vadovo teigimu, tai atveria papildomas finansavimo galimybes tvariai veikiančioms įmonėms. 

„Galimybės yra tikrai didelės, todėl tvarumo transformaciją verslui reikia pradėti jau dabar. O pradėti reikėtų nuo įsivertinimo – kokį poveikį aplinkai jūsų įmonės veikla daro dabar ir kaip jį galima būtų sumažinti“, – tikino R. Salters.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Sumažinti kuro sąnaudas „Kelių priežiūrai“ padės ekovairavimas Verslo tribūna 4

Bendrovėje „Kelių priežiūra“ pradedamas įgyvendinti naujas vidinis ekovairavimo projektas. Planuojama, kad...

Tvarus verslas
2020.12.09
„Maxima“ ir toliau investuoja į darbuotojų saugumą Verslo tribūna

Ne viena verslo teorija teigia, kad geriausi įmonės ambasadoriai yra jos darbuotojai, todėl į jų gerovę...

Tvarus verslas
2020.12.03
„Swedbank“ finansų vadovas: įmonių tvarumo ambicijas skatins investuotojų sentimentas ir nauji bankų reikalavimai Verslo tribūna 1

Investuotojų simpatijos vis dažniau krypsta į verslus, siekiančius minimizuoti savo veiklos neigiamą poveikį...

Tvarus verslas
2020.12.02
„Vilniaus vandenys“ sprendžia lietuvišką nuotekų galvosūkį Verslo tribūna 11

Šiais metais oficialiai pradėti didžiausios šalyje Vilniaus miesto nuotekų valyklos rekonstrukcijos darbai.

Tvarus verslas
2020.11.26
„Telia“: tvarumą kuria kolektyvai, o ne pavieniai žmonės Verslo tribūna

Tvarumas – kaip trikojė kėdė, kuri stabiliai stovi tik tuomet, kai tvirtos yra visos trys jos kojos –...

Tvarus verslas
2020.11.25
Vilniaus šilumos tinklų planuose – centralizuotas vėsinimas ir nepanaudotos šilumos surinkimas iš pastatų ir nuotekų Verslo tribūna 1

Didžiausia Lietuvoje centralizuotos šilumos tiekimo bendrovė Vilniaus šilumos tinklai investuoja į 4-tos...

Tvarus verslas
2020.11.23
Darbuotojų ir klientų saugumas išlieka svarbiausiu „Maximos“ prioritetu Verslo tribūna 1

Grėsmingai į viršų kylanti užsikrėtimų koronavirusu kreivė vėl koreguoja gyvenimo, vartojimo ir verslo...

Tvarus verslas
2020.11.05
„Neptūnas“: tvarumas padeda išvengti krizių ir joms ruoštis Verslo tribūna

„Pandemija akivaizdžiai išryškina, ar pakankamai daug dėmesio skiriame verslo tvarumo stiprinimui...

Tvarus verslas
2020.11.05
Iki Kalėdų „Telia“ taps klimatui neutralia bendrove Verslo tribūna 1

„Telia“ grupės įmonių veikla Baltijos ir Šiaurės šalyse iki šių metų pabaigos taps klimatui neutralia. Dalį...

Paslaugos
2020.10.29
„Telia“ komunikacija pandemijos metu – kalbėti atvirai ir nepalikti vietos gandams Verslo tribūna 3

Kai organizacija yra skaidri ir atvira, problemos sprendžiamos kur kas greičiau. Kalbėdama apie įmonės...

Tvarus verslas
2020.10.28
Nauja „Kelių priežiūros“ vadybos sistema augins ir darbų kokybę, ir saugumą Verslo tribūna 3

Veiklos efektyvinimą įvardinusi kaip strateginę bendrovės kryptį, AB „Kelių priežiūra“ šįmet pradėjo...

Tvarus verslas
2020.10.27
 „Vilniaus vandenys“: žalia šviesa žaliajai energijai Verslo tribūna 7

Aplinką tausojančią veiklą įvardinę kaip strateginę bendrovės kryptį, „Vilniaus vandenys“ vienu metu vysto...

Tvarus verslas
2020.10.22
AB „Kelių priežiūra“ vadovas R. Rutėnas: norime būti kilometru priekyje Verslo tribūna 6

Praėjusiais metais bendrovei „Kelių priežiūra“ atėjęs vadovauti Rolandas Rutėnas sako, kad metai buvo tokie...

Tvarus verslas
2020.10.14
 „Švyturys-Utenos alus“: ko reikia norint pasiekti „Ateities organizacijos 2020“ titulą? Verslo tribūna 1

Verslo sektoriaus atstovai nuolat varžosi dėl patrauklaus darbdavio įvaizdžio, o geriausiai įmonės vidinę...

Tvarus verslas
2020.10.08
Drąsus „Telia“ dešimtmečio užmojis – tvariai veikiantis verslas Verslo tribūna 3

„Tik tvarus verslas turi ateitį“, – įsitikinusi „Telia“ aplinkosaugos komandos vadovė Aurelija Žėkienė.

Tvarus verslas
2020.10.07
„Maxima LT“: verslas turi būti ekologiškai sąmoningas Verslo tribūna 2

Didžioji dauguma šiuolaikinių įmonių į savo misiją įterpia tvarumo siekį, tačiau tik nedidelė dalis jų žino,...

Tvarus verslas
2020.10.01
„Vilniaus vandenys“ perdirbtą nuotekų dumblą naudoja miškų tręšimui Verslo tribūna 3

Valant miesto nuotekas, valymo įrenginiuose lieka nuotekų dumblo, kuris susidaro proceso metu. Įprastai ši...

Tvarus verslas
2020.09.30
Strateginiai „Švyturys – Utenos alus“ tvarumo sprendimai: pelnytas išskirtinis statusas – tik kelio pradžia Verslo tribūna

„Švyturys-Utenos alus“ yra pirmoji alaus darykla šalyje ir antroji visoje pasaulinėje „Carslberg“ grupėje,...

Tvarus verslas
2020.09.29
Tvarumas versle – nebe įvaizdžio, o verslo sėkmės klausimas Verslo tribūna

Dar neseniai kova su klimato kaita apsiribojo tokiais simboliniais veiksmais, kaip šviesos išjungimas vienai...

Tvarus verslas
2020.09.28
Kokios tvaraus valdymo praktikos gali prisidėti prie verslo sėkmės? Verslo tribūna 3

Remiantis naujausiais „Nasdaq European Data“ duomenimis, net 90 proc. šio naujojo šimtmečio kartos...

Tvarus verslas
2020.09.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus