Vilniaus šilumos tinklų planuose – centralizuotas vėsinimas ir nepanaudotos šilumos surinkimas iš pastatų ir nuotekų

Reklama publikuota: 2020-11-23
Gerimantas Bakanas VŠT generalinis direktorius.
svg svg
Gerimantas Bakanas VŠT generalinis direktorius.

Didžiausia Lietuvoje centralizuotos šilumos tiekimo bendrovė Vilniaus šilumos tinklai investuoja į 4-tos kartos žemos temperatūros tinklų įrengimą ir planuoja tiekti pastatams ne tik šildymą, bet ir centralizuotą vėsinimą. Bendrovė kuria sprendimus, kaip susirinkti atliekamą šilumą iš pastatų, nuotekų tinklų, duomenų centrų taip sumažinant šilumos gamybos sąnaudas bei CO2 emisijas.

„Mes transformuojamės į inovatyvią energetikos bendrovę, ne tik tiekiančią šilumą ir karštą vandenį gyventojams, bet diegiančia inovacijas, įgalinančias miestą efektyviau įgyvendinti tvarumo politiką ir apskritai tapti išmaniu, kalbant apie energijos gamybą bei vartojimą“, – kalba Gerimantas Bakanas, prieš kiek daugiau nei metus stojęs prie Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) vairo.

NT plėtra atveria naujas galimybes

Vienas iš strateginių VŠT suplanuotų žingsnių ir investicijų – sistemos kūrimas, kuria pastatams galima tiekti ne tik centralizuotą šildymą, bet ir centralizuotą vėsą.

„Tai ne šiaip nauja paslauga. Centralizuotos vėsumos sistemos diegimas kuria sinergiją su centralizuotos šilumos tiekimu ir leidžia sumažinti iššvaistomos šilumos kiekius, sąnaudas šilumos gamybai, pastatų generuojamo CO2 emisijas. Tai labai svarbus žingsnis kuriant modernaus miesto energetikos sistemą ir ilgoje perspektyvoje siekiant palankiausių paslaugų kainų gyventojams“ – teigia G. Bakanas.

Jis pasakoja, kad centralizuotos vėsumos tiekimas susijęs su žemos temperatūros tinklo įrengimu – perėjimu prie vadinamosios 4-tos šildymo tinklų kartos.

Šilumą nešančio vandens temperatūra apibrėžia centralizuoto  šilumos tinklo sistemos raidos etapus. Pavyzdžiui, šalčiausiomis žiemos dienomis 3-iosios kartos sistemose tenka palaikyti net iki 115 laipsnių į pastatus patenkančio vandens temperatūrą, energetiškai efektyviuose namuose, prijungtuose prie 4-tos kartos tinklų, atitekančio vandens temperatūrą galima sumažinti iki 65 laipsnių. Tai atveria galimybes beveik dvigubai sumažinti šilumos nuostolius vamzdynuose, prailginti infrastruktūros tarnavimo laiką, padidinti gamybos šaltinių efektyvumą, o kartu – sukurti rinkai ekonomiškai naudingų naujų paslaugų.

„Šis perėjimas nebus staigus, nes jis susijęs su naujų pastatų plėtra bei renovacija  – būtina, kad pastatai būtų B ar aukštesnės energinės klasės. Šiuo metu kalbamės su verslo ir prekybos centrų plėtotojais apie galimybę ne tik centralizuotai šildyti, bet ir surinkti susidarančią atliekinę šilumą iš šaldymo mašinų. Prijungimo prie žemos temperatūros tinklų sąlygas esame išdavę keturiems nekilnojamojo turto plėtotojams“, – pasakoja VŠT generalinis direktorius.

Ateityje – sąskaitos už šilumos pasaugojimą

Anot G. Bakano, pažangūs NT plėtotojai mato naujos sistemos pridėtinę vertę, kuri leidžia sumažinti investicijas (pvz. atsisakyti aušintuvių), tuo pačiu didina aplinkinių gyventojų komforto lygį – mažėja triukšmas. Ne paskutinėje vietoje yra ir socialinė atsakomybė – atliekinė šiluma grąžinama į tinklą, taip užtikrinant efektyvų energijos panaudojimą ir galimybę prisidėti prie klimato kaitos problemų sprendimo..

„Naujos kartos sistema mums tai leidžia susirinkti iš pastatų atliekamą šilumą ir grąžinti ją į mūsų sistemą bei naudoti pakartotinai – dabar atliekamoji šiluma per aušintuves tiesiog išmetama į orą. Įdomu tai, kad toks pastatas taptų šilumos gamintoju. Dar tolesnėje perspektyvoje turėtume galvoti apie sistemą, kuomet tokie pastatai šiltuoju metų laiku sukauptą šilumą atiduotų pasaugoti į tinklus, o šaltuoju sezonu naudotų tai, ką sukaupė ir mokėtų tik už pasaugojimą. Labai panašiai, kaip dabar yra su iš saulės gaminama elektros energija“, – pasakoja G. Bakanas.

Daugėjant aukštos energinės klasės daugiabučių gyvenamųjų pastatų – dėl statomų naujų daugiabučių ir renovuojamų senų namų – perspektyvoje atsiranda galimybė kurti mieste žemos temperatūros tinklų salas. Tokiuose namuose kiekvieno buto gyventojas galėtų naudotis ne tik centralizuotos šilumos, bet ir vėsinimo paslauga ir kartu tapti šilumos gamintoju.

Rinks šilumą nuo nuotekų vandens

Europos Sąjungos (ES) projekto STRATEGO rėmuose atlikta šilumos-vėsumos ūkio analizė parodė, kad vien gamyklų ir jėgainių pagaminta, bet nepanaudota, o išmesta kaip atliekinė, šiluma Europoje patenkintų visą pastatų šilumos poreikį, o kai kur net jį viršytų. Atliekinės šilumos surinkimas iš pastatų ir pakartotinis jos naudojimas yra viena prioritetinių energetikos vystymų krypčių Europoje tiek dėl efektyvaus CO2 emisijų mažinimo, tiek dėl atsinaujinančių išteklių dalies didinimo energijos gamyboje. Nemaža dalis Europos miestų, ypač Šiaurės Europoje, kur gerai išplėtota centralizuoti šildymo sistema ir daug investuojama į sektoriaus inovacijas, jau surenka, saugo ir panaudoja perteklinę šilumą – tai leidžia subalansuoti šilumos gamybą ir poreikį tiek per parą, tiek atskirais sezonais.

„VŠT šia kryptimi planuoja daugiau investicijų. Ketiname pradėti pilotinius projektus. Vienas jų – susirinkti šilumą iš išvalyto nuotekų vandens. „Vilniaus Vandenys“ išvalytą kanalizacijos vandenį išleidžia į Nerį 15 laipsnių temperatūros. VŠT nuo šio vandens, supaprastintai kalbant, į savo tinklus ketina pasiimti 10 laipsnių šilumos – tai leistų per metus sugeneruoti 30MW šilumos energijos. Kitu pilotiniu projektu planuojame pasiimti duomenų centrų generuojamą atliekinę šilumą“, – pasakoja G. Bakanas.

VŠT vadovas pažymi, jog tai sudėtingi technologiniai sprendimai, reikalaujantys investicijų ir sunkiai įgyvendinami be ES paramos, tačiau būtini, norint ateityje užtikrinti tiek aplinkosaugos bei tvarumo įsipareigojimus ES, tiek optimalias sąlygas bei paslaugų kainas gyventojams.

„Pažangiose valstybėse tokie sprendiniai stipriai palaikomi ir subsidijuojami – be paramos jie kol kas neatsiperka. Noriu pabrėžti, kad mes planuojame projektus, kurie su parama atsipirktų. Be to, nuo mūsų investicijų į tokius pilotinius projektus bei įgytos patirties priklausys kaip greitai inovacijos pasieks kitus Lietuvos miestus. VŠT sutelkta daugiausiai kompetencijų, nes esame didžiausia tokio tipo bendrovė šalyje – jeigu mes pralaušime ledus, kitų miestų bendrovėms bus lengviau ir pigiau persiorientuoti“, – teigia G. Bakanas.

Apie VŠT

AB Vilniaus šilumos tinklai yra didžiausia Lietuvoje centralizuotos šilumos tiekėja. Įmonė gamina šilumos ir elektros energiją bei teikia centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugas daugiau kaip 220 tūkst. sostinės namų ūkių bei įmonių. Bendrovėje dirba 580 darbuotojų – apie 50 įvairių profesijų specialistų. VŠT rūpinasi patikimu ir kokybišku paslaugų tiekimu ekonomiškai pagrįstomis kainomis, taiko efektyvias klientų aptarnavimo praktikas, nuolat modernizuoja šilumos gamybos ir perdavimo sistemas, diegia inovatyvias technologijas, vykdo aplinkosaugos projektus. 99,4 proc. bendrovės akcijų priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Šiuo metu VŠT perdavimo tinklas siekia apie 750 km, didžiausias šilumos gamybos objektas – termofikacinė elektrinė, esanti pietvakarinėje Vilniaus miesto dalyje

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Švyturys-Utenos alus“ pripažintas atsakingiausia praėjusių metų įmone Verslo tribūna 2

Valstybės institucijos, verslo, švietimo ir žiniasklaidos sektoriaus atstovai jau dešimtą kartą varžėsi...

Tvarus verslas
2021.06.18
Nauja pramoga atkreips dėmesį į tvarumą: kviečia keliauti po išskirtinius objektus Vilniuje Verslo tribūna

Virtualiai įbristi į tirpstančius ledynus, paklausyti virš Vilnelės sklandančios muzikos ar prisėsti šalia...

Tvarus verslas
2021.06.17
„Swedbank“: lyčių atlyginimų skirtumus organizacijos turi stebėti nuolat Verslo tribūna 3

„Sodrai“ pradėjus viešai skelbti vidutinį atlygį šalies įmonėse pagal lytį, paaiškėjo, kad atlyginimų...

Tvarus verslas
2021.06.17
Išmanieji skaitikliai taupo ir laiką, ir pinigus  Verslo tribūna

Vandentiekis tampa vis išmanesnis. Bendrovė „Vilniaus vandenys“ jau įdiegė beveik 7 000 išmaniųjų nuotolinio...

Tvarus verslas
2021.06.17
„Maximos“ sprendimą atsisakyti baudų praktikos tiekėjai sveikina: tai – aukštas standartas Verslo tribūna 1

Prekybos tinklas „Maxima“ atsisako baudų praktikos už prekių pristatymo vėlavimą – tokių teisinių nuostatų...

Tvarus verslas
2021.06.16
Trys žingsniai, kad partnerių sunkumai nenutemptų verslo žemyn Verslo tribūna

Tvarus gali būti tik sėkmingai ir stabiliai veikiantis verslas, tačiau kad ir kiek dėtumėte pastangų į savo...

Tvarus verslas
2021.06.16
„Rail Baltica“ jau didina Kaišiadorių patrauklumą Verslo tribūna 1

Tarp Vilniaus ir Kauno, šalia geležinkelio, įsikūrę Kaišiadorys planuoja išnaudoti ir geležinkelį „Rail...

Tvarus verslas
2021.06.09
Tvarumo ataskaitos: kaip neužlipti ant rinkodaros grėblio Verslo tribūna

Dėmesio tvarumui skiriančios įmonės ir Lietuvoje jau įvedė tradiciją svarbiausius pasiekimus paskelbti...

Tvarus verslas
2021.06.01
„Neste“ tvarumo viceprezidentė: „Investicijos į tvarumą sukuria produktams pridėtinę vertę“ Verslo tribūna 3

„Investuojame į inovacijas ir kuriame tokius sprendimus, kad visi produktai, kuriuos ateityje siūlysime savo...

Tvarus verslas
2021.05.28
„Swedbank“: elektromobilių bangą išjudins patrauklesnė jų kaina Verslo tribūna 14

Augantis susidomėjimas elektromobiliais jau ne vienerius metus kursto kalbas, kad būtent šios tvarios...

Tvarus verslas
2021.05.19
Paprasčiau nei galvojote: tvaresnei veiklai užtenka tik vieno žingsnio Verslo tribūna

Daugiau nei 70% verslo atstovų teigia, kad jiems rūpi neigiamo poveikio aplinkai mažinimas ir kad tai svarbu...

Tvarus verslas
2021.05.13
Paskelbtas pirmasis konsoliduotas statybos medžiagų pirkimas geležinkeliui „Rail Baltica“ Verslo tribūna

Už projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą Lietuvoje atsakinga AB „LTG Infra“ įgyvendina naujus sprendimus,...

Tvarus verslas
2021.05.12
Tvarumo siekis jau reformuoja ir investicijų apsaugą Verslo tribūna 2

Didžiųjų investicijų apsaugai skirtą investicinį arbitražą gaubia reformų nuotaikos, o viena iš labai svarbių...

Tvarus verslas
2021.04.29
Naujas „Maxima LT“ žingsnis – atvira darbo užmokesčio politika Verslo tribūna 1

Daugiau nei 13 tūkst. darbuotojų šiuo metu vienijanti „Maxima LT“ nusprendė kas mėnesį skelbti išsamią...

Tvarus verslas
2021.04.29
„Rail Baltica“ didina žaliausio transporto galimybes ir Lietuvoje, ir Europoje Verslo tribūna

Europos Sąjungoje (ES) transportas į aplinką išmeta apie 1/3 visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Tvarus verslas
2021.04.29
„Telia“: pakuotė tampa verslo tvarumo veidu Verslo tribūna

Pakuotės yra būtinos užtikrinant prekių higieną, šviežumą ir apsaugą. Tačiau į neperdirbamų atliekų kiekio...

Tvarus verslas
2021.04.28
„Orkla Foods Lietuva“: darnus verslo vystymas ir tvarūs produktai – ne ateitis, bet šiandiena Verslo tribūna

Pasaulyje vis labiau pabrėžiant tvarumo politiką, darnus verslo vystymas tampa pareiga. Tai supranta ir...

Tvarus verslas
2021.04.22
Statomas „Rail Baltica“ geležinkelis: Europai svarbus infrastruktūrinis objektas Verslo tribūna

Keturiose šalyse – Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – statomas beveik 1.200 km „Rail Baltica“...

Tvarus verslas
2021.04.15
„Swedbank“: tvarių investicijų lyderio vairą laikys Europa Verslo tribūna 1

Nors Europa pagal aplinkos taršą rikiuojasi tik trečioje vietoje po Kinijos ir JAV, būtent Senasis žemynas,...

2021.04.15
Karantino metu patalpų nuomos mokesčius „Maxima“ sumažino perpus: nuolaidos jau siekia 1,4 mln. eurų Verslo tribūna 3

Dėl pandemijos savo veiklą apriboti ar sustabdyti privalėję smulkūs ir vidutiniai verslai, įsikūrę prekybos...

Tvarus verslas
2021.04.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku