Vilniaus šilumos tinklų planuose – centralizuotas vėsinimas ir nepanaudotos šilumos surinkimas iš pastatų ir nuotekų

Publikuota: 2020-11-23
Gerimantas Bakanas VŠT generalinis direktorius.
svg svg
Gerimantas Bakanas VŠT generalinis direktorius.

Didžiausia Lietuvoje centralizuotos šilumos tiekimo bendrovė Vilniaus šilumos tinklai investuoja į 4-tos kartos žemos temperatūros tinklų įrengimą ir planuoja tiekti pastatams ne tik šildymą, bet ir centralizuotą vėsinimą. Bendrovė kuria sprendimus, kaip susirinkti atliekamą šilumą iš pastatų, nuotekų tinklų, duomenų centrų taip sumažinant šilumos gamybos sąnaudas bei CO2 emisijas.

„Mes transformuojamės į inovatyvią energetikos bendrovę, ne tik tiekiančią šilumą ir karštą vandenį gyventojams, bet diegiančia inovacijas, įgalinančias miestą efektyviau įgyvendinti tvarumo politiką ir apskritai tapti išmaniu, kalbant apie energijos gamybą bei vartojimą“, – kalba Gerimantas Bakanas, prieš kiek daugiau nei metus stojęs prie Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) vairo.

NT plėtra atveria naujas galimybes

Vienas iš strateginių VŠT suplanuotų žingsnių ir investicijų – sistemos kūrimas, kuria pastatams galima tiekti ne tik centralizuotą šildymą, bet ir centralizuotą vėsą.

„Tai ne šiaip nauja paslauga. Centralizuotos vėsumos sistemos diegimas kuria sinergiją su centralizuotos šilumos tiekimu ir leidžia sumažinti iššvaistomos šilumos kiekius, sąnaudas šilumos gamybai, pastatų generuojamo CO2 emisijas. Tai labai svarbus žingsnis kuriant modernaus miesto energetikos sistemą ir ilgoje perspektyvoje siekiant palankiausių paslaugų kainų gyventojams“ – teigia G. Bakanas.

Jis pasakoja, kad centralizuotos vėsumos tiekimas susijęs su žemos temperatūros tinklo įrengimu – perėjimu prie vadinamosios 4-tos šildymo tinklų kartos.

Šilumą nešančio vandens temperatūra apibrėžia centralizuoto  šilumos tinklo sistemos raidos etapus. Pavyzdžiui, šalčiausiomis žiemos dienomis 3-iosios kartos sistemose tenka palaikyti net iki 115 laipsnių į pastatus patenkančio vandens temperatūrą, energetiškai efektyviuose namuose, prijungtuose prie 4-tos kartos tinklų, atitekančio vandens temperatūrą galima sumažinti iki 65 laipsnių. Tai atveria galimybes beveik dvigubai sumažinti šilumos nuostolius vamzdynuose, prailginti infrastruktūros tarnavimo laiką, padidinti gamybos šaltinių efektyvumą, o kartu – sukurti rinkai ekonomiškai naudingų naujų paslaugų.

„Šis perėjimas nebus staigus, nes jis susijęs su naujų pastatų plėtra bei renovacija  – būtina, kad pastatai būtų B ar aukštesnės energinės klasės. Šiuo metu kalbamės su verslo ir prekybos centrų plėtotojais apie galimybę ne tik centralizuotai šildyti, bet ir surinkti susidarančią atliekinę šilumą iš šaldymo mašinų. Prijungimo prie žemos temperatūros tinklų sąlygas esame išdavę keturiems nekilnojamojo turto plėtotojams“, – pasakoja VŠT generalinis direktorius.

Ateityje – sąskaitos už šilumos pasaugojimą

Anot G. Bakano, pažangūs NT plėtotojai mato naujos sistemos pridėtinę vertę, kuri leidžia sumažinti investicijas (pvz. atsisakyti aušintuvių), tuo pačiu didina aplinkinių gyventojų komforto lygį – mažėja triukšmas. Ne paskutinėje vietoje yra ir socialinė atsakomybė – atliekinė šiluma grąžinama į tinklą, taip užtikrinant efektyvų energijos panaudojimą ir galimybę prisidėti prie klimato kaitos problemų sprendimo..

„Naujos kartos sistema mums tai leidžia susirinkti iš pastatų atliekamą šilumą ir grąžinti ją į mūsų sistemą bei naudoti pakartotinai – dabar atliekamoji šiluma per aušintuves tiesiog išmetama į orą. Įdomu tai, kad toks pastatas taptų šilumos gamintoju. Dar tolesnėje perspektyvoje turėtume galvoti apie sistemą, kuomet tokie pastatai šiltuoju metų laiku sukauptą šilumą atiduotų pasaugoti į tinklus, o šaltuoju sezonu naudotų tai, ką sukaupė ir mokėtų tik už pasaugojimą. Labai panašiai, kaip dabar yra su iš saulės gaminama elektros energija“, – pasakoja G. Bakanas.

Daugėjant aukštos energinės klasės daugiabučių gyvenamųjų pastatų – dėl statomų naujų daugiabučių ir renovuojamų senų namų – perspektyvoje atsiranda galimybė kurti mieste žemos temperatūros tinklų salas. Tokiuose namuose kiekvieno buto gyventojas galėtų naudotis ne tik centralizuotos šilumos, bet ir vėsinimo paslauga ir kartu tapti šilumos gamintoju.

Rinks šilumą nuo nuotekų vandens

Europos Sąjungos (ES) projekto STRATEGO rėmuose atlikta šilumos-vėsumos ūkio analizė parodė, kad vien gamyklų ir jėgainių pagaminta, bet nepanaudota, o išmesta kaip atliekinė, šiluma Europoje patenkintų visą pastatų šilumos poreikį, o kai kur net jį viršytų. Atliekinės šilumos surinkimas iš pastatų ir pakartotinis jos naudojimas yra viena prioritetinių energetikos vystymų krypčių Europoje tiek dėl efektyvaus CO2 emisijų mažinimo, tiek dėl atsinaujinančių išteklių dalies didinimo energijos gamyboje. Nemaža dalis Europos miestų, ypač Šiaurės Europoje, kur gerai išplėtota centralizuoti šildymo sistema ir daug investuojama į sektoriaus inovacijas, jau surenka, saugo ir panaudoja perteklinę šilumą – tai leidžia subalansuoti šilumos gamybą ir poreikį tiek per parą, tiek atskirais sezonais.

„VŠT šia kryptimi planuoja daugiau investicijų. Ketiname pradėti pilotinius projektus. Vienas jų – susirinkti šilumą iš išvalyto nuotekų vandens. „Vilniaus Vandenys“ išvalytą kanalizacijos vandenį išleidžia į Nerį 15 laipsnių temperatūros. VŠT nuo šio vandens, supaprastintai kalbant, į savo tinklus ketina pasiimti 10 laipsnių šilumos – tai leistų per metus sugeneruoti 30MW šilumos energijos. Kitu pilotiniu projektu planuojame pasiimti duomenų centrų generuojamą atliekinę šilumą“, – pasakoja G. Bakanas.

VŠT vadovas pažymi, jog tai sudėtingi technologiniai sprendimai, reikalaujantys investicijų ir sunkiai įgyvendinami be ES paramos, tačiau būtini, norint ateityje užtikrinti tiek aplinkosaugos bei tvarumo įsipareigojimus ES, tiek optimalias sąlygas bei paslaugų kainas gyventojams.

„Pažangiose valstybėse tokie sprendiniai stipriai palaikomi ir subsidijuojami – be paramos jie kol kas neatsiperka. Noriu pabrėžti, kad mes planuojame projektus, kurie su parama atsipirktų. Be to, nuo mūsų investicijų į tokius pilotinius projektus bei įgytos patirties priklausys kaip greitai inovacijos pasieks kitus Lietuvos miestus. VŠT sutelkta daugiausiai kompetencijų, nes esame didžiausia tokio tipo bendrovė šalyje – jeigu mes pralaušime ledus, kitų miestų bendrovėms bus lengviau ir pigiau persiorientuoti“, – teigia G. Bakanas.

Apie VŠT

AB Vilniaus šilumos tinklai yra didžiausia Lietuvoje centralizuotos šilumos tiekėja. Įmonė gamina šilumos ir elektros energiją bei teikia centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugas daugiau kaip 220 tūkst. sostinės namų ūkių bei įmonių. Bendrovėje dirba 580 darbuotojų – apie 50 įvairių profesijų specialistų. VŠT rūpinasi patikimu ir kokybišku paslaugų tiekimu ekonomiškai pagrįstomis kainomis, taiko efektyvias klientų aptarnavimo praktikas, nuolat modernizuoja šilumos gamybos ir perdavimo sistemas, diegia inovatyvias technologijas, vykdo aplinkosaugos projektus. 99,4 proc. bendrovės akcijų priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Šiuo metu VŠT perdavimo tinklas siekia apie 750 km, didžiausias šilumos gamybos objektas – termofikacinė elektrinė, esanti pietvakarinėje Vilniaus miesto dalyje

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Sumažinti kuro sąnaudas „Kelių priežiūrai“ padės ekovairavimas Verslo tribūna 4

Bendrovėje „Kelių priežiūra“ pradedamas įgyvendinti naujas vidinis ekovairavimo projektas. Planuojama, kad...

Tvarus verslas
2020.12.09
„Maxima“ ir toliau investuoja į darbuotojų saugumą Verslo tribūna

Ne viena verslo teorija teigia, kad geriausi įmonės ambasadoriai yra jos darbuotojai, todėl į jų gerovę...

Tvarus verslas
2020.12.03
„Swedbank“ finansų vadovas: įmonių tvarumo ambicijas skatins investuotojų sentimentas ir nauji bankų reikalavimai Verslo tribūna 1

Investuotojų simpatijos vis dažniau krypsta į verslus, siekiančius minimizuoti savo veiklos neigiamą poveikį...

Tvarus verslas
2020.12.02
„Vilniaus vandenys“ sprendžia lietuvišką nuotekų galvosūkį Verslo tribūna 11

Šiais metais oficialiai pradėti didžiausios šalyje Vilniaus miesto nuotekų valyklos rekonstrukcijos darbai.

Tvarus verslas
2020.11.26
„Telia“: tvarumą kuria kolektyvai, o ne pavieniai žmonės Verslo tribūna

Tvarumas – kaip trikojė kėdė, kuri stabiliai stovi tik tuomet, kai tvirtos yra visos trys jos kojos –...

Tvarus verslas
2020.11.25
Vilniaus šilumos tinklų planuose – centralizuotas vėsinimas ir nepanaudotos šilumos surinkimas iš pastatų ir nuotekų Verslo tribūna 1

Didžiausia Lietuvoje centralizuotos šilumos tiekimo bendrovė Vilniaus šilumos tinklai investuoja į 4-tos...

Tvarus verslas
2020.11.23
Darbuotojų ir klientų saugumas išlieka svarbiausiu „Maximos“ prioritetu Verslo tribūna 1

Grėsmingai į viršų kylanti užsikrėtimų koronavirusu kreivė vėl koreguoja gyvenimo, vartojimo ir verslo...

Tvarus verslas
2020.11.05
„Neptūnas“: tvarumas padeda išvengti krizių ir joms ruoštis Verslo tribūna

„Pandemija akivaizdžiai išryškina, ar pakankamai daug dėmesio skiriame verslo tvarumo stiprinimui...

Tvarus verslas
2020.11.05
Iki Kalėdų „Telia“ taps klimatui neutralia bendrove Verslo tribūna 1

„Telia“ grupės įmonių veikla Baltijos ir Šiaurės šalyse iki šių metų pabaigos taps klimatui neutralia. Dalį...

Paslaugos
2020.10.29
„Telia“ komunikacija pandemijos metu – kalbėti atvirai ir nepalikti vietos gandams Verslo tribūna 3

Kai organizacija yra skaidri ir atvira, problemos sprendžiamos kur kas greičiau. Kalbėdama apie įmonės...

Tvarus verslas
2020.10.28
Nauja „Kelių priežiūros“ vadybos sistema augins ir darbų kokybę, ir saugumą Verslo tribūna 3

Veiklos efektyvinimą įvardinusi kaip strateginę bendrovės kryptį, AB „Kelių priežiūra“ šįmet pradėjo...

Tvarus verslas
2020.10.27
 „Vilniaus vandenys“: žalia šviesa žaliajai energijai Verslo tribūna 7

Aplinką tausojančią veiklą įvardinę kaip strateginę bendrovės kryptį, „Vilniaus vandenys“ vienu metu vysto...

Tvarus verslas
2020.10.22
AB „Kelių priežiūra“ vadovas R. Rutėnas: norime būti kilometru priekyje Verslo tribūna 6

Praėjusiais metais bendrovei „Kelių priežiūra“ atėjęs vadovauti Rolandas Rutėnas sako, kad metai buvo tokie...

Tvarus verslas
2020.10.14
 „Švyturys-Utenos alus“: ko reikia norint pasiekti „Ateities organizacijos 2020“ titulą? Verslo tribūna 1

Verslo sektoriaus atstovai nuolat varžosi dėl patrauklaus darbdavio įvaizdžio, o geriausiai įmonės vidinę...

Tvarus verslas
2020.10.08
Drąsus „Telia“ dešimtmečio užmojis – tvariai veikiantis verslas Verslo tribūna 3

„Tik tvarus verslas turi ateitį“, – įsitikinusi „Telia“ aplinkosaugos komandos vadovė Aurelija Žėkienė.

Tvarus verslas
2020.10.07
„Maxima LT“: verslas turi būti ekologiškai sąmoningas Verslo tribūna 2

Didžioji dauguma šiuolaikinių įmonių į savo misiją įterpia tvarumo siekį, tačiau tik nedidelė dalis jų žino,...

Tvarus verslas
2020.10.01
„Vilniaus vandenys“ perdirbtą nuotekų dumblą naudoja miškų tręšimui Verslo tribūna 3

Valant miesto nuotekas, valymo įrenginiuose lieka nuotekų dumblo, kuris susidaro proceso metu. Įprastai ši...

Tvarus verslas
2020.09.30
Strateginiai „Švyturys – Utenos alus“ tvarumo sprendimai: pelnytas išskirtinis statusas – tik kelio pradžia Verslo tribūna

„Švyturys-Utenos alus“ yra pirmoji alaus darykla šalyje ir antroji visoje pasaulinėje „Carslberg“ grupėje,...

Tvarus verslas
2020.09.29
Tvarumas versle – nebe įvaizdžio, o verslo sėkmės klausimas Verslo tribūna

Dar neseniai kova su klimato kaita apsiribojo tokiais simboliniais veiksmais, kaip šviesos išjungimas vienai...

Tvarus verslas
2020.09.28
Kokios tvaraus valdymo praktikos gali prisidėti prie verslo sėkmės? Verslo tribūna 3

Remiantis naujausiais „Nasdaq European Data“ duomenimis, net 90 proc. šio naujojo šimtmečio kartos...

Tvarus verslas
2020.09.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus