Vilniaus šilumos tinklų planuose – centralizuotas vėsinimas ir nepanaudotos šilumos surinkimas iš pastatų ir nuotekų

Reklama publikuota: 2020-11-23
Gerimantas Bakanas VŠT generalinis direktorius.
svg svg
Gerimantas Bakanas VŠT generalinis direktorius.

Didžiausia Lietuvoje centralizuotos šilumos tiekimo bendrovė Vilniaus šilumos tinklai investuoja į 4-tos kartos žemos temperatūros tinklų įrengimą ir planuoja tiekti pastatams ne tik šildymą, bet ir centralizuotą vėsinimą. Bendrovė kuria sprendimus, kaip susirinkti atliekamą šilumą iš pastatų, nuotekų tinklų, duomenų centrų taip sumažinant šilumos gamybos sąnaudas bei CO2 emisijas.

„Mes transformuojamės į inovatyvią energetikos bendrovę, ne tik tiekiančią šilumą ir karštą vandenį gyventojams, bet diegiančia inovacijas, įgalinančias miestą efektyviau įgyvendinti tvarumo politiką ir apskritai tapti išmaniu, kalbant apie energijos gamybą bei vartojimą“, – kalba Gerimantas Bakanas, prieš kiek daugiau nei metus stojęs prie Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) vairo.

NT plėtra atveria naujas galimybes

Vienas iš strateginių VŠT suplanuotų žingsnių ir investicijų – sistemos kūrimas, kuria pastatams galima tiekti ne tik centralizuotą šildymą, bet ir centralizuotą vėsą.

„Tai ne šiaip nauja paslauga. Centralizuotos vėsumos sistemos diegimas kuria sinergiją su centralizuotos šilumos tiekimu ir leidžia sumažinti iššvaistomos šilumos kiekius, sąnaudas šilumos gamybai, pastatų generuojamo CO2 emisijas. Tai labai svarbus žingsnis kuriant modernaus miesto energetikos sistemą ir ilgoje perspektyvoje siekiant palankiausių paslaugų kainų gyventojams“ – teigia G. Bakanas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Jis pasakoja, kad centralizuotos vėsumos tiekimas susijęs su žemos temperatūros tinklo įrengimu – perėjimu prie vadinamosios 4-tos šildymo tinklų kartos.

Šilumą nešančio vandens temperatūra apibrėžia centralizuoto  šilumos tinklo sistemos raidos etapus. Pavyzdžiui, šalčiausiomis žiemos dienomis 3-iosios kartos sistemose tenka palaikyti net iki 115 laipsnių į pastatus patenkančio vandens temperatūrą, energetiškai efektyviuose namuose, prijungtuose prie 4-tos kartos tinklų, atitekančio vandens temperatūrą galima sumažinti iki 65 laipsnių. Tai atveria galimybes beveik dvigubai sumažinti šilumos nuostolius vamzdynuose, prailginti infrastruktūros tarnavimo laiką, padidinti gamybos šaltinių efektyvumą, o kartu – sukurti rinkai ekonomiškai naudingų naujų paslaugų.

„Šis perėjimas nebus staigus, nes jis susijęs su naujų pastatų plėtra bei renovacija  – būtina, kad pastatai būtų B ar aukštesnės energinės klasės. Šiuo metu kalbamės su verslo ir prekybos centrų plėtotojais apie galimybę ne tik centralizuotai šildyti, bet ir surinkti susidarančią atliekinę šilumą iš šaldymo mašinų. Prijungimo prie žemos temperatūros tinklų sąlygas esame išdavę keturiems nekilnojamojo turto plėtotojams“, – pasakoja VŠT generalinis direktorius.

Ateityje – sąskaitos už šilumos pasaugojimą

Anot G. Bakano, pažangūs NT plėtotojai mato naujos sistemos pridėtinę vertę, kuri leidžia sumažinti investicijas (pvz. atsisakyti aušintuvių), tuo pačiu didina aplinkinių gyventojų komforto lygį – mažėja triukšmas. Ne paskutinėje vietoje yra ir socialinė atsakomybė – atliekinė šiluma grąžinama į tinklą, taip užtikrinant efektyvų energijos panaudojimą ir galimybę prisidėti prie klimato kaitos problemų sprendimo..

„Naujos kartos sistema mums tai leidžia susirinkti iš pastatų atliekamą šilumą ir grąžinti ją į mūsų sistemą bei naudoti pakartotinai – dabar atliekamoji šiluma per aušintuves tiesiog išmetama į orą. Įdomu tai, kad toks pastatas taptų šilumos gamintoju. Dar tolesnėje perspektyvoje turėtume galvoti apie sistemą, kuomet tokie pastatai šiltuoju metų laiku sukauptą šilumą atiduotų pasaugoti į tinklus, o šaltuoju sezonu naudotų tai, ką sukaupė ir mokėtų tik už pasaugojimą. Labai panašiai, kaip dabar yra su iš saulės gaminama elektros energija“, – pasakoja G. Bakanas.

Daugėjant aukštos energinės klasės daugiabučių gyvenamųjų pastatų – dėl statomų naujų daugiabučių ir renovuojamų senų namų – perspektyvoje atsiranda galimybė kurti mieste žemos temperatūros tinklų salas. Tokiuose namuose kiekvieno buto gyventojas galėtų naudotis ne tik centralizuotos šilumos, bet ir vėsinimo paslauga ir kartu tapti šilumos gamintoju.

Rinks šilumą nuo nuotekų vandens

Europos Sąjungos (ES) projekto STRATEGO rėmuose atlikta šilumos-vėsumos ūkio analizė parodė, kad vien gamyklų ir jėgainių pagaminta, bet nepanaudota, o išmesta kaip atliekinė, šiluma Europoje patenkintų visą pastatų šilumos poreikį, o kai kur net jį viršytų. Atliekinės šilumos surinkimas iš pastatų ir pakartotinis jos naudojimas yra viena prioritetinių energetikos vystymų krypčių Europoje tiek dėl efektyvaus CO2 emisijų mažinimo, tiek dėl atsinaujinančių išteklių dalies didinimo energijos gamyboje. Nemaža dalis Europos miestų, ypač Šiaurės Europoje, kur gerai išplėtota centralizuoti šildymo sistema ir daug investuojama į sektoriaus inovacijas, jau surenka, saugo ir panaudoja perteklinę šilumą – tai leidžia subalansuoti šilumos gamybą ir poreikį tiek per parą, tiek atskirais sezonais.

„VŠT šia kryptimi planuoja daugiau investicijų. Ketiname pradėti pilotinius projektus. Vienas jų – susirinkti šilumą iš išvalyto nuotekų vandens. „Vilniaus Vandenys“ išvalytą kanalizacijos vandenį išleidžia į Nerį 15 laipsnių temperatūros. VŠT nuo šio vandens, supaprastintai kalbant, į savo tinklus ketina pasiimti 10 laipsnių šilumos – tai leistų per metus sugeneruoti 30MW šilumos energijos. Kitu pilotiniu projektu planuojame pasiimti duomenų centrų generuojamą atliekinę šilumą“, – pasakoja G. Bakanas.

VŠT vadovas pažymi, jog tai sudėtingi technologiniai sprendimai, reikalaujantys investicijų ir sunkiai įgyvendinami be ES paramos, tačiau būtini, norint ateityje užtikrinti tiek aplinkosaugos bei tvarumo įsipareigojimus ES, tiek optimalias sąlygas bei paslaugų kainas gyventojams.

„Pažangiose valstybėse tokie sprendiniai stipriai palaikomi ir subsidijuojami – be paramos jie kol kas neatsiperka. Noriu pabrėžti, kad mes planuojame projektus, kurie su parama atsipirktų. Be to, nuo mūsų investicijų į tokius pilotinius projektus bei įgytos patirties priklausys kaip greitai inovacijos pasieks kitus Lietuvos miestus. VŠT sutelkta daugiausiai kompetencijų, nes esame didžiausia tokio tipo bendrovė šalyje – jeigu mes pralaušime ledus, kitų miestų bendrovėms bus lengviau ir pigiau persiorientuoti“, – teigia G. Bakanas.

Apie VŠT

AB Vilniaus šilumos tinklai yra didžiausia Lietuvoje centralizuotos šilumos tiekėja. Įmonė gamina šilumos ir elektros energiją bei teikia centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugas daugiau kaip 220 tūkst. sostinės namų ūkių bei įmonių. Bendrovėje dirba 580 darbuotojų – apie 50 įvairių profesijų specialistų. VŠT rūpinasi patikimu ir kokybišku paslaugų tiekimu ekonomiškai pagrįstomis kainomis, taiko efektyvias klientų aptarnavimo praktikas, nuolat modernizuoja šilumos gamybos ir perdavimo sistemas, diegia inovatyvias technologijas, vykdo aplinkosaugos projektus. 99,4 proc. bendrovės akcijų priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Šiuo metu VŠT perdavimo tinklas siekia apie 750 km, didžiausias šilumos gamybos objektas – termofikacinė elektrinė, esanti pietvakarinėje Vilniaus miesto dalyje

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Dažniausiai daromos klaidos, kuriant tvarią pakuotę: naujos mados ir žaliasis smegenų plovimas Verslo tribūna

Visuomenės dėmesys tvarumo temoms nuosekliai auga, o ir įstatymų leidėjai vis griežčiau rūpinasi ne tik...

Tvarus verslas
2022.06.28
Dažniausiai daromos klaidos, kuriant tvarią pakuotę: koją kiša nepamatuoti sprendimai Verslo tribūna

Prekės ženklai vis aktyviau tobulina savo pakuotes: keičia medžiagas, edukuoja vartotojus, dalyvauja...

Tvarus verslas
2022.06.22
Maisto pramonės įmonėse populiarėja darbo drabužių nuoma: tvaru ir ekonomiška Verslo tribūna

Pasaulyje kasmet sunegaluoja dešimtys milijonai žmonių, paragavusių užteršto maisto. Ir nors uniformos bei...

Tvarus verslas
2022.06.21
Mėsos analogai – vis dažnesni visavalgių lietuvių krepšeliuose Verslo tribūna

Iš augalinių žaliavų pagaminti mėsos pakaitalai – viena svarbiausių pastarojo meto maisto pramonės inovacijų,...

Tvarus verslas
2022.06.16
„Pon Holdings“ duetas su „Porsche“: bendroje įmonėje gamins „Porsche“ dviračius Premium

Kėdainiuose dviračių gamyklą statanti Nyderlandų transporto milžinė „Pon Holdings“ naujos kartos elektrinių...

Pramonė
2022.06.12
Už ESG etiketės kliūva visi: ir bankai, ir Baltijos šalių finansų rinka Premium

Europos perėjimui link netaršios ekonomikos prireiks daug investicijų, tikimasi gausaus privataus sektoriaus...

Rinkos
2022.06.09
„Kalnapilio-Tauro grupė“ imasi pokyčių: į energetinį tvarumą investuos daugiau nei 5 mln. Eur Verslo tribūna 2

Viena didžiausių Lietuvos alaus ir gaiviųjų gėrimų gamintoja „Kalnapilio-Tauro grupė“ pradėjo įgyvendinti...

Tvarus verslas
2022.06.08
Tvarios sunkiosios transporto priemonės: pasiūlos yra, bet infrastruktūra buksuoja Premium

Europai vis drąsiau žygiuojant Žaliuoju kursu, tvarius sprendimus siūlo ir sunkiojo transporto gamintojai.

Logistika
2022.05.26
„Dadu“ tvarumo patirtis: per metus – 15 tonų mažiau plastiko Verslo tribūna

Tvarumas Lietuvoje su kiekviena diena įgauna vis didesnę svarbą. Tačiau maisto pramonėje tvarumo tikslai...

Tvarus verslas
2022.05.19
Vienas iš variantų – tekstilės atliekų perdirbimo fabrikas Šiauliuose Premium

ES teisės aktai ir vartotojų spaudimas privers tekstilės gamintojus arba ieškoti Europoje fabrikų, kurie...

Pramonė
2022.05.17
Tvarumo kodavimas NT versle – daug neatsakytų klausimų ir įtaka pelno eilutėms Premium

Nekilnojamojo turto (NT) sektoriaus bendrovės jau aktyviau į savo strategijas įtraukia kompleksinio tvarumo...

Tvarus verslas
2022.05.16
Ateina šeštoji pramonės revoliucija Premium 3

Lietuvos gamybos, kaip ir visos Europos bei pažangaus pasaulio pramonės, netrukus laukia milžiniška...

Pramonė
2022.05.07
„Maxima LT“ apžvelgia 2021-uosius: dėmesys tvarumo įsipareigojimams ir bendruomenėms Verslo tribūna

Organizacijos poveikio aplinkai valdymas, socialinės iniciatyvos ir vietos bendruomenių palaikymas – į šias...

Tvarus verslas
2022.05.04
„Maxima“ papildomų naudų darbuotojams paketą padidino triskart Verslo tribūna 2

Daugiau nei 12 tūkst. darbuotojų vienijantis lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ praėjusiais metais net 3...

Tvarus verslas
2022.04.21
Nematoma karo žaizda: Ukrainoje formuojasi ekologinės krizės židiniai Verslo tribūna

Kol pasaulis susitelkęs į kovą už laisvę ir humanitarinę krizę Ukrainoje, specialistai neramiai stebi ir...

Tvarus verslas
2022.03.31
„Maxima“ plečia skaitmenizavimo sprendimus: atsisako ir įprastų popierinių dokumentų, ir pirkimo kvitų Verslo tribūna 7

Apsipirkinėjantys lietuviškame prekybos tinkle „Maxima“ nuo šiol patys gali nuspręsti, ar spausdinti...

Tvarus verslas
2022.03.31
Pasirašytas vienas didžiausių istorijoje tvaraus aviacinio kuro sandorių Verslo tribūna

Logistikos bendrovė „DHL Express“ ir Suomijos degalų gamintoja „Neste“ pasirašė vieną didžiausių susitarimų...

Tvarus verslas
2022.03.30
„Kalnapilio-Tauro grupė“ įgyvendindama tvarumo strategiją plastikinius butelius keičia į 100% perdirbto plastiko butelius Verslo tribūna 2

Viena iš Lietuvos gėrimų gamybos lyderių „Kalnapilio-Tauro grupė“ ėmė naudoti perdirbto plastiko rPET (angl.

Tvarus verslas
2022.03.28
„Neste“ tvarių partnerysčių vadove Baltijos šalyse tapo Jone Sestakauskaite Verslo tribūna 1

Suomijos tinklo „Neste“ tvarių partnerysčių vadovės Baltijos šalyse pareigas pradėjo eiti Jone...

Tvarus verslas
2022.03.25
Tvarumo vadovų užduotys: nuo darbdavio įvaizdžio iki pakuočių poveikio vertinimo Verslo tribūna

Tvarumo specialisto pozicija, nors dar gana nauja, jau sparčiai populiarėja. Tik darbų laukas šioje...

Tvarus verslas
2022.02.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku