Kas tai? Eksperto įžvalgos

„Maxima LT“: verslas turi būti ekologiškai sąmoningas

Publikuota: 2020-10-01
svg svg

Didžioji dauguma šiuolaikinių įmonių į savo misiją įterpia tvarumo siekį, tačiau tik nedidelė dalis jų žino, kaip žaliąsias idėjas įtraukti į įmonės kasdienę veiklą ir organizacijos procesus. Ernesta Dapkienė, prekybos tinklo „Maxima LT“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė, pasakoja, kad kryptingai parengus verslo strategiją ir prioritetus, gerus įmonių norus galima paversti efektyviais darbais, kurie ne tik padeda tausoti aplinką, bet ir teikia apčiuopiamos naudos darbuotojams ir bendruomenėms.

Mokslininkai vis garsiau skambina pavojaus varpais, skelbiančiais, kad, norėdamos išvengti skaudžių klimato kaitos padarinių, vyriausybės, verslas ir vartotojai deda per mažai pastangų. Žaliojo kurso gaires pristačiusi Europos Komisija įvardijo siekį, kad Europa taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Planuojama, kad ši nauja strategija leistų žemynui tapti efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje iki 2050 m. nebebūtų išmetama grynojo šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

nuotrauka::1 right

E. Dapkienė pabrėžia, kad tokios į aplinkosaugą ir klimato kaitos stabdymą orientuotos strategijos privalo laikytis ne tik institucijos, bet ir verslo atstovai.

„Socialiai atsakingas verslas turi būti ir ekologiškai sąmoningas. Ekologiniai iššūkiai, kurių, mokslinių tyrimų duomenimis, kyla vis daugiau ir vis pavojingesnių, įpareigoja dėti kaip įmanoma daugiau pastangų, kad gamtos išteklius naudotume atsakingai, tausotume aplinką ir prisidėtume prie tvarios ateities kūrimo“, — komentuoja komunikacijos ir įvaizdžio skyriaus vadovė.

Poveikis aplinkai

„Maxima“, būdama viena didžiausių Lietuvos bendrovių, nuolat ieško būdų, kurie leistų prisidėti prie aplinkos išsaugojimo. Tai reiškia, kad tokių tvarumo higienos normų, kaip atliekų rūšiavimas ar keletą kartų per metus organizuojamos švaros akcijos nebepakanka; priimant bet kokį strateginį ar su kasdienėmis operacijomis susijusį sprendimą, privalu atsižvelgti ir į tai, kiek jis draugiškas gamtai.

„Tvarios verslo plėtros neįsivaizduojame be atsakingo požiūrio į tai, kokį poveikį darome aplinkai. Todėl daug dėmesio skiriame neigiamo aplinkosauginio pėdsako mažinimui, efektyviam atliekų tvarkymui ir perdirbimui, gamtos išteklių taupymui, žmonių sveikatos apsaugai. Visus sprendimus priimame remdamiesi žiedinės ekonomikos principais, to prašome iš savo darbuotojų ir partnerių“, — teigia E. Dapkienė.

Kuo mažiau plastiko

Skaičiuojama, kad pasaulyje per metus pagaminama 300 mln. tonų plastiko gaminių; 8,8 mln. tonų jų kasmet atsiduria vandenynuose, kur lėtai irdamas plastikas tampa grėsme jūrų ir vandenynų gyvūnams bei paukščiams. Anot E. Dapkienės, verslo pareiga – mažinti perteklinį plastiko vartojimą ir skatinti vartotojų sąmoningumą.

Pirkėjams suteikiama galimybė rinktis pakuočių alternatyvas – siūloma rinktis iš 10 skirtingų daugkartinio naudojimo pirkinių maišelių.

Planuojama, kad iki 2021 m. „Maxima“ prekybos vietose nebeliks visų vienkartinių plastikinių produktų, kuriems parduotuvėse pirkėjai rasti alternatyvų gali jau dabar: iš plastiko pagamintų ausų krapštukų, stalo įrankių, lėkščių, šiaudelių, ir t.t.

„Bendradarbiaujame su mokslininkais ir institucijomis, norėdami išsiaiškinti, kaip plastikines pakuotes galėtume keisti aplinkai draugiškesniais gaminiais, pvz., iš kanapių pluošto ar krakmolo. Kai yra galimybė rinktis, pirmumą teikiame tvariems, netoksiškiems, pakartotinai naudoti tinkamiems gaminiams ir pakartotinio naudojimo sistemoms. Tai leidžia mažinti atliekų kiekį, – akcentuoja E. Dapkienė. – Žinoma, mums svarbūs pirkėjų poreikiai, todėl alternatyvų plastikui dairomės tokių, kurių kainos ir kokybės santykis nenuskriaustų klientų“.

Ji pasakoja, kad įmonė tvarumo principų laikosi ne tik tada, kai jie plika akimi matomi vartotojui, bet visuose veiklos etapuose, pvz., logistikos sandėliuose atsisako vienkartinės plėvelės konteineriams pakuoti ir perka naujus konteinerius, kurie turi silikonines tvirtinimo juostas.

Iki 2025 m. sunaudojamo plastiko kiekį „Maxima“ planuoja sumažinti 30%. Be to, prekybos tinklas užtikrina, kad privačių prekės ženklų gaminių plastiko pakuotės būtų 100% tinkamos perdirbti.

Žalios investicijos

E. Dapkienė sutinka, kad žaliosios inovacijos reikalauja investicijų, tačiau ilguoju periodu, sako pašnekovė, jos atsiperka. „Maximoje“ daugiausia žaliųjų investicijų šiuo metu tenka energiškai efektyvioms šildymo, vėdinimo ir vėsinimo sistemoms, pvz., energiją taupantiems kondensaciniams dujų katilams ir aeroterminiams šilumos siurbliams.

„Daugelyje parduotuvių įdiegėme pažangias energijos vartojimo stebėsenos sistemas, kurios automatiškai nustato, kada ištekliai yra vartojami neefektyviai ir kur galima ženkliai sumažinti netvarų energijos vartojimą. Taip pat atnaujiname šaldymo sistemas. Jos ne tik vartoja gerokai mažiau elektros energijos, bet ir padeda atgauti procesų metu išspinduliuotą šilumą ir ją panaudoti patalpoms šildyti ir karštam vandeniui ruošti“, – vardija E. Dapkienė.

Vien šie įrenginiai įmonei 2018 m. leido sutaupyti apie 290 MWh energijos.

Kas penktoje „Maximos“ parduotuvėje yra įdiegti gamtos išteklius tausojantys sprendimai. Nuo 2019 m. liepos dalyje parduotuvių įmonė naudoja žaliąją elektros energiją, per mėnesį jog suvartojama apie 11,3 mln. kWh.

Rugsėjo mėnesį pradėjo veikti antroji ant parduotuvės stogo įrengta saulės energijos jėgainė. Visa saulės jėgainių pagaminta energija naudojama parduotuvių reikmėms.

„Ne“ maisto švaistymui

Pasak E. Dapkienės, žaliosios iniciatyvos įmonėms leidžia spręsti ne vien klimato, bet ir socialines problemas. Šios socialinės iniciatyvos teikia abipusę naudą, edukuoja visuomenę. Neparduotas, vartoti tinkamas maistas iš „Maximos“ į sąvartynus nekeliauja; jį tris kartus per savaitę įmonė aukoja skurdžiau gyvenantiems žmonėms padedančiai organizacijai „Maisto bankas“. Pvz., 2018 m. sunkiau besiverčiantiems šalies gyventojams bendrovė suteikė maisto ir paramos už beveik 600.000 Eur.

Produktus, kurie vartoti nebėra tinkami, „Maxima“ perduoda ūkininkams ir specializuotai perdirbimo pramonei.

„Baigusius galioti maisto produktus galima naudoti gyvulių pašarui, kompostui. Kasmet į ūkius iškeliauja apie 40 t daržovių, vaisių, duonos. Kitą dalį nebegaliojančios produkcijos perduodame įmonei „Horeca sprendimai“, kuri ją verčia biomase, o ši virsta biodujomis. Taip pat bendradarbiaujame su aukštos kokybės veiklos sertifikatą turinčia įmone „Bionova“, kuri pirmoji Lietuvoje pradėjo surinkti naudotą aliejų ir jį esterifikuoti“, – aplinką tausojančius sprendimus vardija E. Dapkienė.

Vis daugiau sprendimų

E. Dapkienė akcentuoja, kad tai – tik dalis įmonės taikomų tvarumo ir socialinės atsakomybės praktikų:

„Mes nuolat peržiūrime procesus, juos tobuliname ir efektyviname. Savo veikloje diegiame vis daugiau aplinkai draugiškų sprendimų. Tai – ne laikinas projektas, o strategijos dalis“.

Kaip tęstinumo įrodymą, pašnekovė primena 2009 m. įmonei suteiktus tarptautinius kokybės valdymo ir aplinkos apsaugos sertifikatus, juos „Maximai LT“ gavo pirmoji iš šalyje veikiančių prekybos tinklų. Pernai lapkritį visa „Maxima Grupė“ prisijungė prie Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo, kuriuo savanoriškai įsipareigojo laikytis dešimties principų ir septyniolikos darnios plėtros tikslų, taip pat kasmet teikti korporatyvinės socialinės atsakomybės ataskaitas.

„Atsakingas verslas apie tvarumą negali kalbėti vien reklaminėmis žinutėmis. Žaliosios idėjos turi virsti darbais, kurie prisidėtų prie aplinkos tausojimo ir klimato kaitos mažinimo“, – pabrėžia E. Dapkienė.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Maxima LT“: verslas turi būti ekologiškai sąmoningas Verslo tribūna 1

Didžioji dauguma šiuolaikinių įmonių į savo misiją įterpia tvarumo siekį, tačiau tik nedidelė dalis jų žino,...

Tvarus verslas
2020.10.01
„Vilniaus vandenys“ perdirbtą nuotekų dumblą naudoja miškų tręšimui Verslo tribūna 3

Valant miesto nuotekas, valymo įrenginiuose lieka nuotekų dumblo, kuris susidaro proceso metu. Įprastai ši...

Tvarus verslas
2020.09.30
Strateginiai „Švyturys – Utenos alus“ tvarumo sprendimai: pelnytas išskirtinis statusas – tik kelio pradžia Verslo tribūna

„Švyturys-Utenos alus“ yra pirmoji alaus darykla šalyje ir antroji visoje pasaulinėje „Carslberg“ grupėje,...

Tvarus verslas
2020.09.29
Tvarumas versle – nebe įvaizdžio, o verslo sėkmės klausimas Verslo tribūna

Dar neseniai kova su klimato kaita apsiribojo tokiais simboliniais veiksmais, kaip šviesos išjungimas vienai...

Tvarus verslas
2020.09.28
Kokios tvaraus valdymo praktikos gali prisidėti prie verslo sėkmės? Verslo tribūna 3

Remiantis naujausiais „Nasdaq European Data“ duomenimis, net 90 proc. šio naujojo šimtmečio kartos...

Tvarus verslas
2020.09.24
Tvarus verslo perdavimas: būtina gerai pasiruošti Verslo tribūna

Per du pastaruosius dešimtmečius Lietuvoje susikūrė daug sėkmingų verslų, kurių savininkai šiuo metu svarsto...

Tvarus verslas
2020.09.17
Daugiau nei 5 milijonai priežasčių kurti tvarų verslą  Verslo tribūna

Vis daugiau žmonių iš verslų reikalauja atsakingo požiūrio į aplinką ir planetą. „Harvard Business Review“...

Tvarus verslas
2020.09.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus