Žalioji mada ir energetinis efektyvumas, kuris jau atsiperka

Reklama publikuota: 2022-04-25
Visoriuose statomas „BOD Group“ inovacijų, tyrimų ir laboratorijų centras unikalus tuo, kad jis bus visiškai energetiškai nepriklausomas. BENDROVĖS VIZUALIZACIJA.
svg svg
Visoriuose statomas „BOD Group“ inovacijų, tyrimų ir laboratorijų centras unikalus tuo, kad jis bus visiškai energetiškai nepriklausomas. BENDROVĖS VIZUALIZACIJA.

Ambicingas Europos žaliasis kursas ir siekis iki 2050 m. tapti pirmuoju pasaulyje savo poveikį klimatui neutralizavusiu žemynu vis tvirčiau remiasi į ekonomines tokios krypties naudas. Tobulėjančios technologijos ir žaibiškai brangstanti elektra atsinaujinančią energetiką jau daro ne tik madinga, bet ir ekonomiškai naudinga. Tvarus projektavimas tą naudą priartina dar greičiau.

Net 75% anglies dioksido Europos Sąjungoje (ES) išmetama gaminant energiją ir ją naudojant, tad viena svarbiausių užduočių siekiant žaliojo kurso – kuo sparčiau pereiti prie žalesnės energetikos. Tam svarbūs ir konkretūs atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo transporto, šildymo ir vėsinimo, pastatų ir pramonės sektoriuose tikslai. Ir jei dar prieš dešimtmetį tokie siekiai atrodė kaip idėjiška prabanga, šiandien tiek atsinaujinanti energetika, tiek ir tvarūs, energetiškai efektyvūs pastatai tampa gerai atsiperkančiais projektais.

Apgalvoti viską

„Mes sulaukiame klientų užklausų ir prašymų peržiūrėti jau pradėtus objektus, o planuojantys naujus projektus, vienareikšmiškai, vertina visas galimybes ir stengiasi išnaudoti technologijų ir energetinio efektyvumo potencialą. Daugelis prašo audituoti projektus, atrasti, kokie energiją taupantys sprendimai konkrečiu atveju geriausiai tinka. Biurų pastatams energetinis efektyvumas, apskritai, jau tapo higiena, siekiama net ne vieno sertifikato, dažniausiai BREEAM, o dviejų. Banga ritasi ir į pramonės, prekybos sektorius“, – sako Darius Kvedaras, vienos didžiausių Lietuvoje projektavimo, konsultavimo ir statybų procesų valdymo bendrovės „BE LIVE“  (buv. „Baltic Engineers“ ) vadovas.

Darius Kvedaras, projektavimo, konsultavimo ir statybų procesų valdymo bendrovės „BE LIVE“ vadovas: „Planuojant iš anksto, tvaresnio ir ekonomiškai efektyvesnio pastato galima tikėtis su minimaliomis papildomomis investicijomis ar net visai be jų“. JUDITOS GRIGELYTĖS NUOTR.
Darius Kvedaras, projektavimo, konsultavimo ir statybų procesų valdymo bendrovės „BE LIVE“ vadovas: „Planuojant iš anksto, tvaresnio ir ekonomiškai efektyvesnio pastato galima tikėtis su minimaliomis papildomomis investicijomis ar net visai be jų“. JUDITOS GRIGELYTĖS NUOTR.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pasak jo, tai, kad tvarumas atsiperka, rinkoje jau žinoma. Tiesa, kaip gretai ir kokiomis sąnaudomis, priklauso ir nuo to, kurioje projektų vystymo stadijoje apie tvarumą, apskritai, pagalvota. Tvarus projektavimas – viena iš svarbių sričių Europos žaliajam kursui. Informacinio modeliavimo BIM (angl. Building Information Modeling) technologijos bei kompiuterinės dinaminio modeliavimo programos dar pačioje projekto pradžioje leidžia įvertini poreikius, išanalizuoti turimas alternatyvas ir suprojektuoti tokius pastatus ir sistemas, kurios naudotų kuo mažiau energijos visais konkretaus statinio būvio ciklo etapais.

„Planuojant iš anksto ir imantis sertifikavimo proceso nuo pat pirmojo etapo, tvaresnio ir ekonomiškai efektyvesnio pastato galima tikėtis su minimaliomis papildomomis investicijomis ar net visai be jų. Bet jei įpusėjus statyboms kyla mintis įdiegti vieną kitą technologiją, investicijos gerokai išauga ir sunkiau atsiperka. Ir svarbu ne tik tinkamai parinkti medžiagas ar technologijas, bet ir tinkamai sudėlioti procesą. Pirmiausia – išanalizuoti, kokie sprendimai egzistuoja, kurie jų – pastatui tinkamiausi, optimaliausi, kaip jie dera tarpusavyje, sužiūrėti visas detales“, – pataria D. Kvedaras. Pasak jo, pats projektavimas gali sudaryti vidutiniškai apie 10% sąmatos, tačiau starte padarytos klaidos galutinei kainai ir investicijai daro lemiamą įtaką. O laiku neapgalvotas sprendimas tvaraus statinio atsiperkamumą gali gerokai prailginti.

Iš saulės, žemės ir oro

Kuriant šiuolaikinius tvarius pastatus, projektuojamos naujausiomis technologijomis pagrįstos energijos gamybos sistemos – šilumos siurbliai, saulės kolektoriai ir fotovoltiniai elementai. Projektuojami šilumos siurbliai šiluminę energiją generuoja iš aplinkos oro, vandens bei grunto. Efektyviausi šilumos siurbliai „gruntas – vanduo“, kurie šildymui naudoja grunto šiluminę ir elektros energiją, iš 1 kW/h elektros energijos gali sugeneruoti iki 4-5 kW/h šiluminės energijos. Kiek pigesni tie, kurie šildo pastatus imdami šiluminę energiją iš aplinkos oro, jie leidžia sugeneruoti apie 3 kW/h šilumos. Žaliajai energijai gaminti pasitelkiama saulė: fotovoltiniai elementai – elektros energijos gamybai, saulės kolektoriai – karštam vandeniui ruošti.

Per 20 darbo metų „BE LIVE“ yra suprojektavusi daugybę įvairių pastatų, kuriuose naudojamos viena iš šių ar net kelios energijos gamybos sistemos. Pavyzdžiui, „Continental“ gamybos paskirties pastate šilumos poreikiams padengti suprojektuoti apie 500 kW šilumos siurbliai „vanduo-vanduo“, naudojantys technologinę atliekinę šilumą. Šis „BE LIVE“ suprojektuotas pastatas buvo apdovanota LEED aukso sertifikatu ir tai – aukščiausias LEED įvertinimas gamykliniam pastatui Lietuvoje iki šiol. Gamykloje įdiegtos sistemos automatiškai kontroliuoja pastato parametrus ir reguliuoja juos pagal esamą realią situaciją, tad sunaudojama 51% mažiau energijos, palyginti su analogiškos paskirties statiniais. Dar vienas iš įdomių pavyzdžių – „Baltiches House“ prekybos centras „ŽALI“ Vilniuje – turi apie 200 kW geoterminių šilumos siurblių sistemą. Be to, šis aukščiausios A+ energetinio naudingumo klasės pastatas suprojektuotas remiantis holistiniu požiūriu į aplinką. Net stogą numatyta apželdinti vietos paukščiams labai svarbiu šilokų kilimu. Į projektą aktyviai įsitraukia ir vietos bendruomenė.

Ekonomiškai atsiperka

O štai šiuo metu Visoriuose statomam „BOD Group“ inovacijų, tyrimų ir laboratorijų centrui aptarnauti „BE LIVE“ suprojektavo apie 700 kW galios geoterminių šilumos siurblių sistemą. Šis pastatas unikalus tuo, kad jis bus visiškai energetiškai nepriklausomas.

Vidmantas Janulevičius, „Global BOD Group“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas JUDITOS GRIGELYTĖS NUOTR.
Vidmantas Janulevičius, „Global BOD Group“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas JUDITOS GRIGELYTĖS NUOTR.

„Tikimės dar kartą įrodyti, kad atsinaujinanti energetika jau tampa higiena, ne todėl, kad ji madinga, ir ne vien todėl, kad jos pagalba saugome aplinką ir apsaugome žmones nuo taršos poveikio sveikatai, bet ir dėl visiškai ekonominių motyvų – nes tai jau apsimoka“, – sako Vidmantas Janulevičius, „Global BOD Group“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas.  Pastatas, kuriame jau įsikūrusi „BOD Group“ saulės elementų ir modulių gamykla, 2013 m. buvo pripažintas energetiškai efektyviausiu pastatu ES, nes tai pirmas gamybos pastatas, praktiškai neišskiriantis Co2. O šildymo-šaldymo sistema, pasak V. Janulevičiaus, atsipirko greičiau nei per 4 metus. Šiuo metu statomas inovacijų centras taps pirmuoju visiškai nepriklausomu gamybos pastatu, generuojančiu tiek energijos, kiek reikia jo eksploatacijai. Po „BE LIVE“ suprojektuotu 33.000 kv. m. statiniu, kuris nebus prijungtas prie šilumos tinklų, jau įrengti 78 gręžiniai. Naujos kartos šilumos siurbliai iš 1 kW/h elektros, tikimasi, leis pagaminti 4,5 – 5kW/h šilumos, o šaldymo efektyvumas sieks iki 2,7kW/h. Į centro fasadus ir stogą bus instaliuota apie 1 MW galios saulės elektrinė. Įrengiama ir energijos kaupimo sistema, kuri, trikdžių atveju, leis palaikyti šildymo, vėsinimo funkcijas ir avarinį apšvietimą.

Investicijos į šio komplekso vystymą siekia per 21 mln. Eur. Pasak V. Janulevičiaus, skaičiuota, kad autonominė šildymo ir vėsinimo sistema, palyginti su miesto šildymu, turėtų atsipirkti ne ilgiau nei per 4 metus. Elektros gamybos investicija – per 7 m., bet, skaičiuojant šiandienos elektros kainas, ji atsipirks greičiau.

„Per pastarąjį dešimtmetį saulės technologijos atpigo, praktiškai, dešimt kartų. Pigo ir dėl didesnio efektyvumo, kuris jau augo apie 40% ir dar turi rezervo didėti. Bet tikroji revoliucija atsitiko panaudojant metalurginį silicį, kuris padėjo gryno silicio kainą per dešimtmetį sumažinti apie 40 kartų. Tai – esminis dalykas, kuris atpigino saulės energiją, ir ši net Lietuvoje, kur saulės intensyvumas gana mažas, tapo pigesne už įprastą rinkoje. Vėjo energetika vien dėl technologinio proveržio taip pat jau atpigo apie 8 kartus“, – sako V. Janulevičius ir pažymi, kad tokioms šalims, kaip Lietuva, neturinčioms iškastinio kuro, būtent vienas kitą papildančių saulės ir vėjo derinys yra puiki kryptis tvaresnei ateičiai – tiek aplinkos, tiek ekonomine prasme.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Žalioji mada ir energetinis efektyvumas, kuris jau atsiperka Verslo tribūna

Ambicingas Europos žaliasis kursas ir siekis iki 2050 m. tapti pirmuoju pasaulyje savo poveikį klimatui...

Tvarūs sprendimai
2022.04.25
R.Viršilas: mūsų įvykdytas įsipareigojimas planetai – „žalioji“ gamyba Verslo tribūna 1

„Švyturys-Utenos alus“ iki 2030 m. siekia sumažinti į aplinką išmetamą anglies dvideginį iki nulio visoje...

Tvarūs sprendimai
2022.04.25
Tvari švara prasideda su „Lindström“ pramoninėmis šluostėmis bei kilimėliais Verslo tribūna

Įmonės švara toli gražu nėra svarbi vien dėl estetinių tikslų. Verslams, kurie dirba su aplinkai pavojingomis...

Tvarūs sprendimai
2022.03.22
Medvilniniai „Lindström“ rankšluosčiai – įmonės išteklių ir gamtos išsaugojimui Verslo tribūna

Ar kada nors susimąstėte, kokią didelę įtaką aplinkai gali padaryti toks paprastas veiksmas kaip rankų...

Tvarūs sprendimai
2022.02.07
Kovoje su maisto švaistymu „Maisto bankas“ pasitelkė klimatui draugiškesnius degalus Verslo tribūna 3

Pernai suvieniję jėgas prieš maisto švaistymą, automatinių degalinių tinklas bei didžiausia dyzelino iš...

Tvarūs sprendimai
2022.01.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku