Elektromobilių rinka: nauji modeliai ir plėtra Lietuvoje

Augančią Europos elektromobilių rinką 2019 m. stimuliuos nauji ilgai laukti modeliai, o Lietuva laukia tūkstantojo elektromobilio.
Paskelbti naujų automobilių registracijos Europoje rezultatai rodo, kad prieš pusantrų metų rinkoje pristatytas antros kartos Nissan Leaf tapo populiariausiu elektromobiliu Europoje, jis aplenkė keletą pastarųjų metų šią poziciją saugojusį mažą miesto hečbeką Renault ZOE. Nissan skelbia 2018 m. Senojo žemyno rinkose pardavęs per 40.000 šių kompaktinių elektromobilių.
Norvegijos fenomenas
Europos rinkoje tradiciškai išsiskyrė Norvegija, kur buvo parduota per 12.000 Leaf. Šioje šalyje Nissan kompaktinis hečbekas aplenkė elektra varomus BMW, Volkswagen ir Teslos modelius.
Norvegija aktyviausia elektromobilių rinka pasaulyje: 2018-aisiais iš visų registruotų šalyje naujų automobilių 31,2% buvo elektromobiliai. 2017 m. jie sudarė 20,8%, o 2013 m. 5,5%. Negana to, 2025 m. Norvegija ketina iš naujų automobilių rinkos visiškai eliminuoti fosiliniais degalais varomus modelius.
Gresia reformos
Siekdama sumažinti aplinkos taršą, didžiausia naftos ir dujų tiekėja Europoje elektromobiliams taiko daugumos mokesčių lengvatas. Tačiau, elektromobiliams sparčiai populiarėjant, jų subsidijavimas 5,3 mln. gyventojų turinčioje šalyje atrodo kaip vis didesnis iššūkis, galbūt net pareikalausiantis mokesčių reformų.
Vertinant elektromobilių dalį naujų automobilių rinkoje, antroje ir trečioje vietose lieka Islandija (12%) ir Švedija (6%).
Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) duomenimis, didžiausioje pasaulyje elektromobilių rinkoje Kinijoje, šios transporto priemonės sudarė 2,2% naujų automobilių rinkos, o JAV 1,2%.
Model 3 pasirodymas
Nissan Leaf kaip Europos favorito pozicijas rinkoje turėtų sustiprinti neseniai pristatyta versija Leaf e+ su 62 kWh talpos akumuliatoriais. Skelbiama, kad jų įkrovos turi pakakti jau 385 km atstumui. Europos rinką ši versija turėtų pasiekti 2019 m. vasarą.
Leaf išlieka populiariausias visų laikų elektromobilis: nuo 2010 m. visame pasaulyje parduota per 380.000 Nissan Leaf elektromobilių, tačiau dabar realią konkurenciją jam kelia į Europos rinką ateinantis pigiausias Teslos gaminys Model 3.
Pirmiesiems užsakovams gamintojas jau pasiūlė konfigūruoti savo automobilius. Tiesa, Tesla siūlo tik brangiausias Model 3 versijas su visų ratų pavara ir didžiausios talpos akumuliatoriais. Negana to, neseniai pasirodė informacija, kad Tesla iš viso ketina nebegaminti ir kitų savo modelių (Model S ir Model X) pigiausių versijų. Rinkos poreikių nespėjantis tenkinti gamintojas taip siekia padidinti savo veiklos pelningumą, nes brangiosios versijos užtikrina geresnį uždarbį.
Europietiška versija
Skelbiamose automobilio specifikacijose nurodoma, kad pagal WLTP metodiką Model 3 Long Range su viena įkrova galės įveikti iki 544 km nuotolį. Palyginti, Jaguar I-Pace ir Hyundai Kona su viena įkrova teoriškai gali įveikti 470 km, o Audi e-tron 400 km.
Europietiškos automobilio versijos įkrovimo lizdas bus pakeistas į Europoje plėtojamą CCS Combo standartą. Dėl to gamintojas ketina modifikuoti dabar Europoje esančias Tesla Supercharger įkrovimo stoteles ir pritaikyti jas ir šiam standartui.
Vokietijoje Tesla Model 3 kaina siekia 57.90068.600 Eur. Pasirenkama spalva arba ratlankiai kainą gali pakelti dar keliais tūkstančiais, pusiau automatinė valdymo sistema Automatic Pilot System siūloma už 5.300 Eur. Pirmuosius automobilius klientams žadama atvežti jau vasario pradžioje.
Kompanija tobulai parinko įėjimo į Europos rinką laiką, nes JAV elektromobilių pirkėjams taikyta 7.500 USD (apie 6.500 Eur) dydžio federalinė mokesčių lengvata buvo perpus sumažinta. Žinoma, dėl to elektromobilių poreikis JAV gerokai sumažės.
Nauja rinkos niša
Rinkos analitikai tikina, kad naujasis Model 3 gali atimti klientus ne tik iš BMW, Mercedes-Benz ar Audi. Bloomberg cituojamas Arndtas Ellinghorstas, konsultacijų ir tyrimų įmonės Evercore ISI analitikas, tvirtina, kad pigiausioji Tesla perima 3 serijos BMW, Nissan Leaf, Honda Accord, Toyota Prius ir Honda Civic klientus.
Anot ekspertų, Model 3 sukūrė savitą technologinių produktų segmentą, o tradicinių automobilių gamintojai dar tik pradeda kovoti dėl savo pozicijų šioje rinkoje. Pirmasis bandymas buvo elektra varomas krosoveris Jaguar I-Pace, dabar rinka laukia jo tiesioginių konkurentų Audi e-tron ir Mercedes-Benz EQC.
Keliauja į Lietuvą
Tikėtina, kad naujų elektromobilių pasirodymas ir pripažinimas suaktyvins nuo dyzelinių variklių nusigręžiančią Europos automobilių rinką. Be to, pirmosios kartos Leaf bus keičiami į naują modelį, antrinėje rinkoje pasiūlant naudotų elektromobilių.
Būtent tokios transporto priemonės palengva pasiekia ir Lietuvos kelius.
Valstybės įmonės Regitra duomenimis, 2014 m. Lietuvoje buvo 67 lengvieji elektromobiliai. 2015-aisiais jų skaičius išaugo iki 164, 2016 m. 353, o 2017 m. 621. 2018 m. pabaigoje jau buvo 969 elektromobiliai. Tai sudaro labai menką 1,46 mln. lengvųjų automobilių apimančio šalies parko dalį.
Palyginti su 2017 m., pernai Lietuvoje buvo užregistruota 36% daugiau elektromobilių.
Daugiausia elektromobilių registruota Vilniuje (567), Kaune (146) ir Klaipėdoje (64) bei jų rajonuose. Viliamasi, kad po 4 metų šalyje važinės 4 kartus daugiau elektromobilių. Tai numato Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS) priemonių planas, kuriam gruodį pritarė Vyriausybė. Be to, plane numatoma, kad iki 2022 m. mūsų miestuose papildomai važinės dar bent 70 ekologiškų autobusų.
Nori elektrinių
Baltijos šalyse atliekamos apklausos patvirtina, kad elektriniai ir hibridiniai automobiliai Lietuvoje turi kur kas daugiau gerbėjų negu Latvijoje ir Estijoje. 2018 m. SEB banko lizingo inicijuota apklausa, kurią Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliko rinkos tyrimų bendrovė Norstat, atskleidė, kad 37% respondentų Lietuvoje norėtų įsigyti automobilį su hibridiniu varikliu, o 20% norėtų, kad jų transporto priemonė būtų elektromobilis.
Estijoje elektromobilio norėtų 7% apklaustųjų, Latvijoje 12%. Automobilį, kurio variklis hibridinis, rinktųsi 28% Estijos ir 26% Latvijos apklaustųjų. Lietuvoje elektromobilių plėtrą riboja tebekuriamas elektromobilių įkrovimo stotelių tinklas, tačiau jis plečiamas.
Stotelių plėtra miestuose
Vilniaus savivaldybė pernai skelbė, kad 2019 m. Vilniuje veiks apie 130 įkrovimo stotelių tinklas. Iki vasaros pabaigos žadama įrengti 59 naujas didelės galios elektromobilių įkrovimo stoteles. Skelbiama, kad pusvalandžio trukmės įkrovimas kainuos apie 4,5 Eur. Žadama ir viena itin galinga stotelė Didžiojoje gatvėje, joje akumuliatorių bus galima įkrauti per 520 minučių, laiko trukmė priklausys nuo technologinių elektromobilio ypatybių ir akumuliatorių talpos.
Savivaldybė skelbia, kad šiuo metu Vilniuje veikia per 70 elektromobilių krovos vietų, didžioji jų dalis įrengtos privačių investuotojų lėšomis ir nėra viešos. Pvz., didelė dalis jų skirta tik elektromobilių dalijimosi paslaugai Spark. Šiuo metu elektromobilius galima įkrauti šešiose viešose vietose, trijose iš jų įkrovimas yra nemokamas.
Kaune iki pavasario planuojama įrengti 11 nemokamų įkrovimo stotelių, jos papildys esamą privataus verslo įrengtą 14 mažos galios (3,5 kW) stotelių tinklą. Naujųjų stotelių galia sieks 22 kW, o prie prekybos centro Akropolis žadama įrengti 50 kW galios stotelę.
Naujas elektromobilių įkrovimo stoteles ketinama įrengti dar 15-oje Lietuvos miestų.
FOTOGALERIJA Elektromobiliai (8 nuotr.)
Rašyti komentarą