Elektromobilių rinka: nauji modeliai ir plėtra Lietuvoje

Paskelbti naujų automobilių registracijos Europoje rezultatai rodo, kad prieš pusantrų metų rinkoje pristatytas antros kartos „Nissan Leaf“ tapo populiariausiu elektromobiliu Europoje, jis aplenkė keletą pastarųjų metų šią poziciją saugojusį mažą miesto hečbeką „Renault ZOE“. „Nissan“ skelbia 2018 m. Senojo žemyno rinkose pardavęs per 40.000 šių kompaktinių elektromobilių.

Norvegijos fenomenas

Europos rinkoje tradiciškai išsiskyrė Norvegija, kur buvo parduota per 12.000 „Leaf“. Šioje šalyje „Nissan“ kompaktinis hečbekas aplenkė elektra varomus BMW, „Volkswagen“ ir „Teslos“ modelius.

Norvegija – aktyviausia elektromobilių rinka pasaulyje: 2018-aisiais iš visų registruotų šalyje naujų automobilių 31,2% buvo elektromobiliai. 2017 m. jie sudarė 20,8%, o 2013 m. – 5,5%. Negana to, 2025 m. Norvegija ketina iš naujų automobilių rinkos visiškai eliminuoti fosiliniais degalais varomus modelius.

Gresia reformos

Siekdama sumažinti aplinkos taršą, didžiausia naftos ir dujų tiekėja Europoje elektromobiliams taiko daugumos mokesčių lengvatas. Tačiau, elektromobiliams sparčiai populiarėjant, jų subsidijavimas 5,3 mln. gyventojų turinčioje šalyje atrodo kaip vis didesnis iššūkis, galbūt net pareikalausiantis mokesčių reformų.

Vertinant elektromobilių dalį naujų automobilių rinkoje, antroje ir trečioje vietose lieka Islandija (12%) ir Švedija (6%).

Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) duomenimis, didžiausioje pasaulyje elektromobilių rinkoje – Kinijoje, šios transporto priemonės sudarė 2,2% naujų automobilių rinkos, o JAV – 1,2%.

„Model 3“ pasirodymas

„Nissan Leaf“ kaip Europos favorito pozicijas rinkoje turėtų sustiprinti neseniai pristatyta versija „Leaf e+“ su 62 kWh talpos akumuliatoriais. Skelbiama, kad jų įkrovos turi pakakti jau 385 km atstumui. Europos rinką ši versija turėtų pasiekti 2019 m. vasarą.

„Leaf“ išlieka populiariausias visų laikų elektromobilis: nuo 2010 m. visame pasaulyje parduota per 380.000 „Nissan Leaf“ elektromobilių, tačiau dabar realią konkurenciją jam kelia į Europos rinką ateinantis pigiausias „Teslos“ gaminys „Model 3“.

Pirmiesiems užsakovams gamintojas jau pasiūlė konfigūruoti savo automobilius. Tiesa, „Tesla“ siūlo tik brangiausias „Model 3“ versijas su visų ratų pavara ir didžiausios talpos akumuliatoriais. Negana to, neseniai pasirodė informacija, kad „Tesla“ iš viso ketina nebegaminti ir kitų savo modelių („Model S“ ir „Model X“) pigiausių versijų. Rinkos poreikių nespėjantis tenkinti gamintojas taip siekia padidinti savo veiklos pelningumą, nes brangiosios versijos užtikrina geresnį uždarbį.

Europietiška versija

Skelbiamose automobilio specifikacijose nurodoma, kad pagal WLTP metodiką „Model 3 Long Range“ su viena įkrova galės įveikti iki 544 km nuotolį. Palyginti, „Jaguar I-Pace“ ir „Hyundai Kona“ su viena įkrova teoriškai gali įveikti 470 km, o „Audi e-tron“ – 400 km.

Europietiškos automobilio versijos įkrovimo lizdas bus pakeistas į Europoje plėtojamą „CCS Combo“ standartą. Dėl to gamintojas ketina modifikuoti dabar Europoje esančias „Tesla Supercharger“ įkrovimo stoteles ir pritaikyti jas ir šiam standartui.

Vokietijoje „Tesla Model 3“ kaina siekia 57.900–68.600 Eur. Pasirenkama spalva arba ratlankiai kainą gali pakelti dar keliais tūkstančiais, pusiau automatinė valdymo sistema „Automatic Pilot System“ siūloma už 5.300 Eur. Pirmuosius automobilius klientams žadama atvežti jau vasario pradžioje.

Kompanija tobulai parinko įėjimo į Europos rinką laiką, nes JAV elektromobilių pirkėjams taikyta 7.500 USD (apie 6.500 Eur) dydžio federalinė mokesčių lengvata buvo perpus sumažinta. Žinoma, dėl to elektromobilių poreikis JAV gerokai sumažės.

Nauja rinkos niša

Rinkos analitikai tikina, kad naujasis „Model 3“ gali atimti klientus ne tik iš BMW, „Mercedes-Benz“ ar „Audi“. „Bloomberg“ cituojamas Arndtas Ellinghorstas, konsultacijų ir tyrimų įmonės „Evercore ISI“ analitikas, tvirtina, kad pigiausioji „Tesla“ perima 3 serijos BMW, „Nissan Leaf“, „Honda Accord“, „Toyota Prius“ ir „Honda Civic“ klientus.

Anot ekspertų, „Model 3“ sukūrė savitą technologinių produktų segmentą, o tradicinių automobilių gamintojai dar tik pradeda kovoti dėl savo pozicijų šioje rinkoje. Pirmasis bandymas buvo elektra varomas krosoveris „Jaguar I-Pace“, dabar rinka laukia jo tiesioginių konkurentų „Audi e-tron“ ir „Mercedes-Benz EQC“.

Keliauja į Lietuvą

Tikėtina, kad naujų elektromobilių pasirodymas ir pripažinimas suaktyvins nuo dyzelinių variklių nusigręžiančią Europos automobilių rinką. Be to, pirmosios kartos „Leaf“ bus keičiami į naują modelį, antrinėje rinkoje pasiūlant naudotų elektromobilių.

Būtent tokios transporto priemonės palengva pasiekia ir Lietuvos kelius.

Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, 2014 m. Lietuvoje buvo 67 lengvieji elektromobiliai. 2015-aisiais jų skaičius išaugo iki 164, 2016 m. – 353, o 2017 m. – 621. 2018 m. pabaigoje jau buvo 969 elektromobiliai. Tai sudaro labai menką 1,46 mln. lengvųjų automobilių apimančio šalies parko dalį.

Palyginti su 2017 m., pernai Lietuvoje buvo užregistruota 36% daugiau elektromobilių.

Daugiausia elektromobilių registruota Vilniuje (567), Kaune (146) ir Klaipėdoje (64) bei jų rajonuose. Viliamasi, kad po 4 metų šalyje važinės 4 kartus daugiau elektromobilių. Tai numato Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS) priemonių planas, kuriam gruodį pritarė Vyriausybė. Be to, plane numatoma, kad iki 2022 m. mūsų miestuose papildomai važinės dar bent 70 ekologiškų autobusų.

Nori elektrinių

Baltijos šalyse atliekamos apklausos patvirtina, kad elektriniai ir hibridiniai automobiliai Lietuvoje turi kur kas daugiau gerbėjų negu Latvijoje ir Estijoje. 2018 m. „SEB banko lizingo“ inicijuota apklausa, kurią Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“, atskleidė, kad 37% respondentų Lietuvoje norėtų įsigyti automobilį su hibridiniu varikliu, o 20% norėtų, kad jų transporto priemonė būtų elektromobilis.

Estijoje elektromobilio norėtų 7% apklaustųjų, Latvijoje – 12%. Automobilį, kurio variklis hibridinis, rinktųsi 28% Estijos ir 26% Latvijos apklaustųjų. Lietuvoje elektromobilių plėtrą riboja tebekuriamas elektromobilių įkrovimo stotelių tinklas, tačiau jis plečiamas.

Stotelių plėtra miestuose

Vilniaus savivaldybė pernai skelbė, kad 2019 m. Vilniuje veiks apie 130 įkrovimo stotelių tinklas. Iki vasaros pabaigos žadama įrengti 59 naujas didelės galios elektromobilių įkrovimo stoteles. Skelbiama, kad pusvalandžio trukmės įkrovimas kainuos apie 4,5 Eur. Žadama ir viena itin galinga stotelė Didžiojoje gatvėje, joje akumuliatorių bus galima įkrauti per 5–20 minučių, laiko trukmė priklausys nuo technologinių elektromobilio ypatybių ir akumuliatorių talpos.

Savivaldybė skelbia, kad šiuo metu Vilniuje veikia per 70 elektromobilių krovos vietų, didžioji jų dalis įrengtos privačių investuotojų lėšomis ir nėra viešos. Pvz., didelė dalis jų skirta tik elektromobilių dalijimosi paslaugai „Spark“. Šiuo metu elektromobilius galima įkrauti šešiose viešose vietose, trijose iš jų įkrovimas yra nemokamas.

Kaune iki pavasario planuojama įrengti 11 nemokamų įkrovimo stotelių, jos papildys esamą privataus verslo įrengtą 14 mažos galios (3,5 kW) stotelių tinklą. Naujųjų stotelių galia sieks 22 kW, o prie prekybos centro „Akropolis“ žadama įrengti 50 kW galios stotelę.

Naujas elektromobilių įkrovimo stoteles ketinama įrengti dar 15-oje Lietuvos miestų.

FOTOGALERIJA Elektromobiliai (8 nuotr.)

Sekite pirmuosius automobilių testavimo įspūdžius, naujienas, dalinkitės savo nuomone ir patirtimi „Facebook“ puslapyje „VŽ Transportas“

Rašyti komentarą