Seimas ratifikavo aviacijos sektoriui itin svarbią Keiptauno konvenciją

„Ratifikavę Keiptauno konvenciją, geriname orlaivių įsigijimo iš pasaulinių lizingo bendrovių sąlygas Lietuvos įmonėms. Vidutiniais skaičiavimais, orlaiviui įsigyti apskaičiuojamas depozitas Lietuvos įmonėms galėtų mažėti iki keturių kartų“, – Susisiekimo ministerijos pranešime žiniasklaidai cituojamas susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Tai, kad Lietuva nebuvo ratifikavusi šios konvencijos, iš esmės sudarė kliūtis Lietuvoje veikiančioms bendrovėms sudaryti palankesnius orlaivių nuomos ir lizingo sandorius, todėl tokie sandoriai dažnai buvo registruojami užsienio šalyse.

Ratifikavus Keiptauno konvenciją, orlaivių įtraukimas į Lietuvos orlaivių registrą bus saugesnis ir patrauklesnis jų įsigijimą finansuojančioms ir valdančioms bendrovėms. Be to, šia konvencija sukuriamos tarptautinės garantijos, suteikiančios galimybę kreditoriams iš įpareigojimų nevykdančių aviakompanijų susigrąžinti orlaivius ir kitais būdais apginti savo teises, prisijungti prie tarptautinio elektroninio garantijų registro.

„Siekiant maksimalios Konvencijos teikiamos naudos ir realaus efekto orlaivių finansavimo kaštams bei EBPO teikiamų eksporto kreditų garantijų, yra būtina padaryti kelis papildomus specifinius pareiškimus. Svarbiausias jų – įtvirtinti taisyklę, kad orlaivio nuomininko bankroto atveju orlaivis bus grąžintas savininkui ne vėliau nei per 60 dienų“,  – sako advokatė Laura Čereškaitė-Kinčiuvienė, aviacijos teisės ekspertė, AVERUS profesinės advokatų bendrijos vadovaujančioji partnerė.

Lietuvos ratifikavimo pasirinkimai

Ratifikuodamos Keiptauno konvenciją ir Protokolą dėl su orlaivių įranga susijusių dalykų, valstybės privalo padaryti vieną pareiškimą (pagal Konvencijos 54(2) str.), nustatantį, kad teisių gynimo priemonės, kuriomis gali naudotis kreditorius pagal Konvencijos nuostatas ir kurių atžvilgiu nėra nurodyta, kad turi būti kreipiamasi į teismą, gali būti naudojamos be teismo leidimo, teigiama advokatų bendrijos pranešime žiniasklaidai.

Atitinkamai, Lietuva šį pareiškimą padarė. Viliamasi, kad ši Konvencijos nuostata bus papildomas garantas orlaivių savininkams, nuomotojams, orlaivių priverstinio atsiėmimo atveju. Tačiau, pabrėžia L. Čereškaitė-Kinčiuvienė, kilus ginčui tarp šalių, pvz., dėl orlaivio nuomos sutarties nutraukimo bei orlaivio grąžinimo prieš terminą, jie būtų sprendžiami teismuose pagal sutarčiai taikytimą teisę ar orlaivio buvimo vietą.

Ratifikuodama Konvenciją, Lietuva padarė išlygas pagal Konvencijos 39 str. 1(a) dalį, nustatydama, kad bet kokios suvaržymo priemonės, nustatytos pagal Lietuvos teisę, turi prioritetą prieš ineteresus, registruotus tarptautiniame registre, įsteigtame pagal Konvencijos nuostatas. Taigi, pvz., Lietuvoje registruota orlaivio hipoteka bet kuriuo atveju turės prioritetą prieš suvaržymus, registruotus Konvencijos pagrindu įsteigtame tarptautiniame registre.

Taip pat pagal Konvencijos 39 str. 1(b) dalį Lietuva pasiliko šiuo metu galiojančią teisę nacionalinėms oro susisiekimo ir navigacijos organizacijoms taikyti orlaivio sulaikymą pradelstų skolų už navigacijos, tūpimo / kilimo paslaugas atveju.

Pagal Konvencijos 40 str., Lietuva nustatė, kad priverstinė teisė ar iš Lietuvos Respublikos teisės kylantis interesas, kurio pagrindu objektas areštuojamas ar sulaikomas, gali būti registruojami pagal Konvenciją.

Kadangi Konvenciją ir Protokolą yra ratifikavusi Europos Sąjunga, Lietuva gali šią nuostatą įgyvendinti papildydama šiuo metu Lietuvoje galiojantį juridinių asmenų nemokumo įstatymą.

Lietuva taip pat neratifikavo Protokolo XIII str., nustatančio orlaivio išregistravimo ir eksporto įgaliojimo formą ir registravimą orlaivių registre. Pagal nurodytą Protokolo straipsnį, skolininkui išdavus priede pateikto pavyzdžio neatšaukiamą orlaivio išregistravimo ir eksporto įgaliojimą ir užregistravus jį orlaivių registre, toks įgaliojimas yra apskaitomas ir orlaivių registras bei kitos valstybės institucijos operatyviai bendradarbiauja su šalimi, kurios naudai išduotas toks įgaliojimas, ir padeda jai įgyvendinti Protokole numatytas teisių gynimo priemones – orlaivio išregistravimą, eksportą bei fizinį išskraidinimą iš šalies.

Nors šis specifinis įgaliojimas nebuvo įtvirtintas Lietuvos teisės sistemoje, praktikoje orlaivių nuomotojai reikalauja nuomininką išduoti panašios formos netšaukiamą įgaliojimą, tačiau jis nėra registruojamas orlaivių registre, nes teisės aktai to nenumato.

„Su tokio išregistravimo ir eksporto įgaliojimo praktine nauda kol kas neteko susidurti, kadangi pagal Lietuvoje galiojančias orlaivių registravimo taisykles, prašymą dėl orlaivio išregistravimo gali pateikti orlaivio savininkas, ir tam nuomininko įgaliojimo nereikia. Kita vertus, Konvencijos ratifikavimo pakeitimai galimi ir ateityje, keičiant jos ratifikavimo įstatymą. Tai nėra neįprasta praktika, ir kitos valstybės yra pildžiusios savo pareiškimus pagal Konvenciją po ratifikavimo“, – sakė advokatė Laura Čereškaitė-Kinčiuvienė.

Detalesnės Konvencijos įgyvendinimo tvarkos tikimasi sulaukti artimiausiu metu, kai bus parengti Konvenciją įgyvendinantys teisės aktai.

Įstatymu Vyriausybė ir jai pavaldžios institucijos yra įpareigotos parengti lydinčiuosius teisės aktus iki 2024 m. birželio 30 d.