Seimui ruošiantis svarstyti susisiekimo autobusais reformą, vežėjai nerimauja dėl ilgai kurtos sistemos

Marius Skuodis, susisiekimo ministras, interviu BNS neseniai teigė, kad reformą stabdo dalies vežėjų noras nieko nekeisti. 

Reformos prireikė Konkurencijos tarybai paskelbus, kad šiame versle trūksta konkurencijos, o teismui įpareigojus surengti naują vežėjų konkursą. 

Konkursą paskelbusi Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) kol kas sulaukė 36 paraiškų, o į potencialių dalyvių sąrašą įtraukė 21 įmonę, iš kurių antrajame etape dalyvaus tik reikalavimus atitikę vežėjai – jie keleivius vežti turėtų nuo balandžio. Tikimasi, kad konkurso dalyvių skaičius dar augs. 

Kelių transporto kodekso pataisos Seimui pateiktos lapkritį, jas jau svarstė Ekonomikos komitetas, žadantis prie jų grįžti sausio 25 d.

Konkurencija bus

Eglė Kučinskaitė, LTSA Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja, sako, kad pirmasis gruodį paskelbto konkurso etapas jau baigtas, o potencialių vežėjų sąrašas nėra galutinis – jų bus daugiau. Sausio 12 d. sąraše buvo 21 įmonė. 

„Pirmas etapas jau baigėsi, duomenys apdorojami. Vežėjų, kurie jau yra įtraukti į potencialių vežėjų sąrašą, yra daugiau, tačiau laikantis atrankos nuostatų procedūrų sąrašas dar bus papildytas“, – BNS sakė E. Kučinskaitė.

Jos teigimu, paraiškos vis dar priimamos, dalis jų po atrankos pateks į antrą konkurso etapą, kuriame jie varžysis dėl maršrutų. Antrajame etape taip pat bus vertinama, ar tiekėjai atitinka reikalavimus, o pagrindiniai kriterijai – keturi: autobuso gamybos metai, jo pritaikymas žmonėms su individualiais poreikiais, turintiems klausos ir regos negalią, taip pat  kelionės kaina ir paslaugų kokybės standartas. 

Praėjusių metų pabaigoje tolimojo susisiekimo maršrutų buvo 260 – jų skaičius nesikeis, o konkurse atrinkti vežėjai  keleivius turėtų vežti nuo balandžio. 

E. Kučinskaitės teigimu, iki konkurso paskelbimo šiuos maršrutus Lietuvoje aptarnavo 35 įmonės, o licencijuotų vežėjų Lietuvoje yra apie 300.  

Siekia išvengti žalos

Šiuo metu tarpmiestinius maršrutus aptarnaujančių įmonių vadovai nelinkę pritarti Kelių transporto kodekso pataisoms, tačiau jie sako, kad tai ne pasipriešinimas reformai, o siekis diskutuoti, kad pertvarka nepadarytų žalos nei vežėjams, nei keleiviams.

Vaidas Ramanauskas, Klaipėdos autobusų parko vadovas, ir Linas Skardžiukas, bendrovės „Kautra“ vadovas, teigia, jog neturi būti sugriautas per daug metų sukurtas ir gerai veikiantis tinklas.

„Tai nėra pasipriešinimas, tai pozicijos išsakymas. Norima, kad įmonių, kurios dirba 60 metų, pasiūlymai būtų išgirsti ir kad nenukentėtų keleiviai, kad būtų išlaikoma, kas buvo statoma, kas buvo išlaikoma visų bendrovių – didžiulis tinklas su daug nuostolingų maršrutų. Reforma yra normalus dalykas, bet nereikėtų mūsų sąskaita kažką kita statyti. Tokios yra didžiausios baimės ir nerimas“, – BNS sakė V. Ramanauskas.

„Mes tuos klausimus svarstome asociacijose, vežėjai teikia savo pasiūlymus ir nuomonę, kaip galėtų būti įgyvendinti bendri tikslai nuo pat pradžių, kad ir kuo didesnis tinklas būtų, kad nebūtų sugriauta tai, kas buvo sukurta, kad būtų galima išlaikyti tai, kas buvo gerai padaryta: ir valstybei šiuo metu nekainuoja tolimasis susisiekimas autobusais, nes vežėjai veikia rinkos sąlygomis“, – BNS sakė L. Skardžiukas.

Gintaras Nakutis, Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas, sako pripažįstantis Konkurencijos tarybos sprendimą, nors su juo ir nesutinka.

„Pagrindinis dalykas – laisvas patekimas į rinką, tą konstatavo Konkurencijos taryba. Mes tą pripažįstame, nors širdy ir nesutinkame, bet yra priimti sprendimai, klausimas uždarytas“, – BNS sakė G. Nakutis.

Išsiskiria nuomonės

Vežėjų teigimu, reforma pajudės į priekį, kai pavyks suderinti pozicijas dėl tam tikrų klausimų, dėl kurių nuomonės dabar išsiskiria.

„Tai – jautri tema turbūt jau paskutinius trejus metus ir čia yra tam tikrų esminių nuostatų takoskyra tarp supratimo. Vežėjai teikia pozicijas, o ministerijos pozicija ne visais atvejais sutampa, tai derybos nuolat vyksta, iki pat dabar, sunku pasakyti, kuo viskas baigsis, nes kiekvienas turi savo nuomonę ir bando ją argumentuoti, o Seimo nariai su savo argumentais priims savo sprendimą“, – BNS sakė L. Skardžiukas.

Jis neįvardijo, dėl ko kyla esminių nesutarimų, bet tikisi, kad kompromisas bus rastas, net jeigu kažkurios pusės liks nepatenkintos.

„Derybos tikrai nėra lengvos, tikiuosi, kad jos turės racionalų grūdą visiems ir visos pusės neišeis su savo pageidavimais, bet kompromisas bus rastas“, – teigė L. Skardžiukas.

Klaipėdos autobusų parko vadovas V. Ramanauskas nesutinka, kad šiuo metu Lietuvoje tarp vežėjų nėra konkurencijos, o siūlomus pokyčius lygina su sukurtos tvarkos griovimu tik tam, kad kažkas galėtų veikti rinkoje.  

„Mūsų netenkina tai, kad sakoma, jog nėra konkurencijos. Pavyzdžiui, jeigu kas nors užsimanytų nugriauti „Akropolį“ ir vietoje jo pastatyti „Norfą“. Dabartinius siūlymus traktuojame panašiai – mus nori išvesti ir kažką kitus. Kodėl taip norima, kodėl mes negalime likti sistemą sutvarkant taip, kad į ją būtų lengviau patekti kitiems, mes to nesuprantame, bandome pasakyti tai: nereikia sugriauti, kad atsirastų daugiau dalyvių“, – kalbėjo įmonės vadovas.

Anot jo, vežėjų netenkina ir siūlomi reikalavimai atnaujinti autobusus ir pritaikyti juos žmonėms su negalia – tai pareikalautų nemažų investicijų, nors įprastai tokio poreikio nėra.

„Visuose maršrutuose tai yra absoliučiai finansiškai nenaudinga, vienas dalykas labai sukeliami reikalavimai jų atnaujinimui, tai didžiulės investicijos. Kitas dalykas – neįgaliųjų liftai, kurie kiekvienam autobusui kainuos apie 30 tūkstančių. Važiuoji, pavyzdžiui, iš Klaipėdos į kokius Biržus, stoji maždaug 40 stotelių, o nė viena iš jų nėra pritaikyta neįgaliesiems. Tai kam tą daryti?“ – sakė V. Ramanauskas.

Nenori klaidų

Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas G. Nakutis sako, kad vežėjai bando apsaugoti reformos sumanytojus nuo galimų klaidų.

„Vyksta diskusijos toliau, bandome įrodyti, kad gali būti padaryta daug klaidų, jeigu nebus atsižvelgta į mūsų nuomonę. Kol kas taškai nesudėti, Seimo posėdžiai nevyksta, laiko dar yra, o kuo greičiau sprendimai būtų priimti, tuo būtų geriau visiems“, – teigė G. Nakutis.

Anot jo, svarbiausias siekis – reformą įgyvendinti taip, kad jos nepajustų keleiviai.

„Visi sutinka, kad keleivis šios reformos apskritai neturėtų pajusti, bet pagal tai, kas siūloma, jie gali pajusti, ar į gerąją, ar į blogąją pusę – tai jau atskiras klausimas“, – kalbėjo asociacijos prezidentas.

V. Ramanauskas neabejoja, kad kompromisą rasti įmanoma, jeigu abiejų pusių argumentai bus išklausyti.

„Visada kompromiso keliu galima susitarti, bet jeigu bandoma tik klausyti, tačiau nereaguoti, tai jau ne kompromisas. Girdėjimas iš pradžių vyko sunkiai, dabar jau truputį girdi“, – sakė V. Ramanauskas.

„Ecolines“: konkurencijos nėra

Olegas Vilutis, Latvijos kapitalo tarptautinio susisiekimo bendrovės „Ecolines“ vadovas Lietuvoje, sako, kad tokia reforma Lietuvai būtų į naudą, nes atsirastų konkurencija, kurios dabar nėra.

„Nereikia ieškoti jokių kabliukų, svarbiausia šios reformos dalis – jeigu įmonė turi resursų, jeigu gali, jeigu nori – ji tame dalyvauja. Ta reforma labai gerai, nes atsirastų konkurencija. Anksčiau mes iš Vilniaus į Varšuvą veždavome už 16 Eur, o už juos nebuvo įmanoma nuvažiuoti iš Vilniaus į Klaipėdą. Kaina Lietuvoje buvo neadekvati, nes konkurencijos nebuvo: yra dvi–trys įmonės, kurios rinkoje dominuojančios, o visi kiti – savivaldybių vežėjai – nesudaro jokios konkurencijos, nes nėra resursų“, – BNS sakė O. Vilutis

„Iki Rygos 350 km. Mes dabar ten iš Vilniaus vežame už 22 Eur, tai standartinė kaina, be jokių nuolaidų. O į Klaipėdą kiek kainuoja? Pasižiūrėkite“, – pridūrė jis. 

Interneto svetainės autobusubilietai.lt duomenimis, trijų skirtingų vežėjų siūloma kelionė autobusu iš Vilniaus į Klaipėdą kainuoja nuo 21 iki 29,8 Eur.

„Google Maps“ pateikiamais duomenimis, tarp Vilniaus autobusų stoties ir Rygos geležinkelio stoties yra maždaug 300 km atstumas. 

Pasak O. Vilučio, „Ecolines“ artimiausiu metu nesvarsto galimybės Lietuvoje vežti keleivius tolimaisiais maršrutais, tačiau neatmeta, kad tokių vežėjų konkursuose dalyvautų vėliau: „Matyt, kad ateis laikais, kai ir mes dalyvausime. Gal po kelių metų susidėliosime savo prioritetus ir matysime, ar galime čia kažką statyti.“

„Ecolines“ vadovas Lietuvoje sako iš privačių rinkos dalyvių girdėjęs, kad tvarkai pasikeitus jie bandytų teikti paslaugas.    

„Šiandien galiu pasakyti, kad bent kelios Lietuvos įmonės dalyvautų konkursuose, nes tai geras dalykas, Lenkijoje ta pertvarka padaryta seniai ir niekas dėl to nenumirė. Kuo didesnė konkurencija, tuo daugiau teigiamų požymių. Arba jų daugiau nei neigiamų“, – kalbėjo O. Vilutis.

„Kautros“ vadovas sako, kad naujokams nereikėtų užkirsti kelio į rinką, tačiau jį atvėrus reikėtų išlaikyti tvarką. 

„Kad būtų laisvas patekimas konkurencijai, bet kad tuo pačiu metu ir nebūtų visiškai laukiniai Vakarai, kad vieni kitiems ant sprando neliptų, nes nuo to niekam geriau nebus“, – BNS sakė L. Skardžiukas.

Mato LTG protekciją

„Mes kaip matome, tiesiai šviesiai, „Lietuvos geležinkelių“ protegavimą, dabar jau tiesioginis sandoris sudaromas, jiems klojamas raudonas kilimas. Ministras nemyli taip, kaip turėtų, visų savo vaikų vienodai“, – BNS sakė L. Skardžiukas.

Anot jo, Lietuvos susisiekimo stuburas yra ne tik geležinkeliai, o visi viešojo transporto sistemos dalyviai, todėl nereikėtų vieniems gerinti sąlygų kitų sąskaita.

„Mes galvojame, kad ir geležinkelių, ir autobusų įmonės yra viešojo transporto sistemos dalyviai ir nuo jų sėkmingo darbo priklauso, kiek žmonių iš automobilių persės. Bet tikrai neturi geležinkeliai kanibalizuoti autobusų vežėjų ir sąskaita jų geležinkeliai didintų save. Kai visas viešasis transportas veikia koordinuotai, tada jis yra stuburas, o ne vien geležinkeliai“, – sako L. Skardžiukas. 

Gruodžio 14 d. įvykusiame Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje Kazys Starkevičius, jo pirmininkas, sakė, kad traukinių bilietai per pastaruosius trejus metus brango vidutiniškai 26%, nors yra dotuojami valstybės, tuo metu autobusų bilietų kainos didėjo 22%, nors vežėjai negauna paramos ir patiria papildomų išlaidų dėl brangstančių degalų bei didėjančio darbo užmokesčio.

M. Skuodis interviu BNS sakė, kad geležinkeliai turi tapti Lietuvos susisiekimo stuburu kaip ekologiškesnė transporto priemonė – ten, kur jų nėra, kursuotų autobusai, o jų ir traukinių tvarkaraščius derintų LTSA.

Laukia pavasario sesijos

K. Starkevičius sako, kad kodekso pakeitimų projektas komitete vėl bus svarstomas sausio 25 d. Jo manymu, reforma Seimo pavasario sesijoje bus priimta, o rudenį to padaryti nepavyko, nes daug diskusijų sukėlė neapgalvotas projektas, paruoštas norint nevėluoti ir vykdyti teismo sprendimą – pagal jį konkursą LTSA privalėjo paskelbti iki 2022 m. pabaigos.

„Manau, kad pavasario sesijoje mes priimsime. Atnešė pataisas lapkritį, kai buvo valstybės biudžeto svarstymas labai svarbus, tokias dar neišdiskutuotas su socialiniais partneriais. Dabar jau visos pusės matė Vyriausybės pateiktą projektą, jis iš tikrųjų labai vėlavo, Susisiekimo ministerija galėjo anksčiau pateikti. Juos teismas įpareigojo“, – BNS sakė K. Starkevičius.

Pasak jo, kai kurias tinklo problemas, pavyzdžiui, kaip traukinių maršrutai iš Vilniaus oro uosto į Kauną vakarais ar per koronaviruso pandemiją dingę vietiniai autobusų maršrutai, Vyriausybė galėjo spręsti ir be reformos ar teismų įpareigojimo.

„Siekiama didesnės geležinkelio ir autobusų integracijos, bet jau dabar kai kur galėtų būti sprendžiamos geležinkelių problemos. Paprasčiausias pavyzdys – grįžus į Vilniaus oro uostą po aštuntos valandos vakare iš jo į Kauną geležinkeliu nenuvažiuosi, nors geležinkeliai dotuojami. Yra tokių dalykų, kurie galėtų būti sprendžiami be įstatymo, tačiau yra tokios spragos“, – kalbėjo K. Starkevičius.

„Daug autobusų maršrutų pandemijos metu užsidarė, irgi be įstatymo būtų galima skelbti jiems konkursus keleivių vežimo, jeigu vežėjai nesugrįžta, kurie vežė“, – pridūrė jis.

Konkurencijos tarybos kritika

Konkurencijos taryba gruodžio pabaigoje pranešė, kad Seime svarstomi Kelių transporto kodekso pakeitimai galėtų sudaryti nevienodas konkurencijos sąlygas – rinkoje jau veikiantiems vežėjams, kurie iki 2023 m. kreipsis naujo leidimo, būtų taikomos kitokios sąlygos nei jų konkurentams, tik siekiantiems patekti į rinką.

Anot tarybos, rinkos senbuviams nereikėtų sudaryti infrastruktūros naudojimo sutarčių su autobusų stotimis ir pateikti banko ar draudimo bendrovės išduotą keleivių vežimo garantiją. Tuo metu naujas vežėjas, siekiantis vežti keleivius tuo pačiu maršrutu, turėtų pasirašyti sutartis su stotimis ir suderinti tvarkaraštį ne tik pagal traukinių maršrutų laikus, bet ir pagal jau veikiančio vežėjo maršrutų laiką.

Medeina Augustinavičienė, Konkurencijos tarybos narė, BNS teigė, kad taryba priminė pastabas, anksčiau teiktas ministerijai, taip pat – ir Seimo narių pasiūlymams.

Pasak jos, Taryba taip pat sureagavo į Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje gruodžio 14 d. pateiktus, tačiau oficialiai neregistruotus Seimo narių pasiūlymus siekdama atkreipti jų dėmesį, kad kai kurie aspektai prieštarauja Konkurencijos tarybos ir teismo įpareigojimams. 

Mindaugas Tarnauskas, susisiekimo viceministras, tada BNS sakė, kad tarybos kritika skirta būtent Ekonomikos komitete pateiktiems pasiūlymams, susijusiems su skirtingomis sąlygomis naujiems vežėjams ir rinkos senbuviams.

Vyriausybė Kelių transporto kodekso pataisas Seimui pateikė pernai lapkričio pradžioje.