Klaipėdos uosto krova pasiekė 18% kritimą

Laivų krovos akcinė bendrovė „Klaipėdos Smeltė“, konteinervežis „MSC Everest“. Algimanto Kalvaičio nuotr.

Klaipėdos uostas pirmąjį pusmetį krovė kiek daugiau nei 18 mln. t krovinių, kas yra 18% mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Daugiausiai krito biriųjų krovinių krova – šių produktų buvo pakrauta 50,8% mažiau.

Beveik pusę visos krovos sudarė generaliniai kroviniai, kurie išaugo beveik 18% – iki 8,98 mln. tonų.

Algio Latako, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus, vertinimu, Klaipėdos uostui pavyko neblogai kompensuoti sankcionuotų krovinių netektis.

„Ženkliai augantis konteinerių srautas rodo uosto patrauklumą krovinių iš jūros gabenimui. Savo ruožtu Uosto direkcija investicijų į uosto vystymą tempo nemažina, kad išliktume konkurencingi ir būtume pasirengę priimti naujus krovinius“, – teigia A. Latakas.

Generalinių krovinių segmente, kurį sudaro konteineriai, ro-ro, geležies ir plieno, metalo konstrukcijų bei šaldyti kroviniai, labiausiai augo konteinerių krova. Per šešis šių metų mėnesius fiksuotas 64,5% konteinerių augimas.

[infogram id="ca1d3afe-5b4b-4dfd-bdd5-fdd22c06b49f" prefix="Cof" format="interactive" title="Logistika: Klaipėdos uosto krova 2021 m. pirmasis pusmetis"]

VŽ rašė, kad didesnę konteinerių krovą paskatino naujos rinkliavos taisyklės. Nuo kovo įsigaliojo rinkliavų pakeitimai – į Klaipėdos uostą atvykstantiems laivams, gabenantiems paskirstymui (angl. transshipment) skirtus krovinius, taikoma 100% nuolaida tonažo rinkliavai. Tačiau nors šis konteinerių perskirstymas augina uosto veiklos apimtis, „Klaipėdos Smeltės“ teigimu, krovinių perskirstymo veikla didina tik krovos statistiką, tačiau neaugina pardavimų.

Pirmąjį šių metų pusmetį į Klaipėdos uostą atplaukė 2.739 laivai, tai – 14,8% mažiau. Tačiau keleivių srautas gerokai ūgtelėjo. Klaipėdoje apsilankė 114.655 keleiviai, kas yra 54,8% daugiau nei 2021 m. sausio–birželio mėn.

Komentarai