Klaipėdos uosto vadovas: Klaipėda turi priklausyti geriausių jūrų uostų klubui

Reklama publikuota: 2022-07-12
Algis Latakas, KVJU direkcijos vadovas.
svg svg
Algis Latakas, KVJU direkcijos vadovas.

Kryptingos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) pastangos pritraukti naujų rinkų bei krovinių srautų jau atnešė vaisių – ypač augimu išsiskyrė krovinių konteineriuose (TEU) segmentas. „Esame Europos centre, kur kertasi keliai iš rytų į vakarus, iš šiaurės į pietus, tai yra, geografiškai palankioje vietoje, tai mums leidžia diversifikuoti krovinių srautus. Tęsiame svarbiausius investicinius projektus, nukreiptus į uosto konkurencingumo didinimą ir pridėtinės vertės uosto bendrovėms kūrimą, proaktyviai ieškome naujų plėtros galimybių. Klaipėda visada turi priklausyti geriausių Baltijos jūros uostų klubui“, – sako Algis Latakas, KVJU direkcijos vadovas.

-  Kaip apibūdintumėte dabartinių geopolitinių aplinkybių poveikį uostui?

- Geopolitika Klaipėdos uostui, pasitelkiant alegoriją, reikšminga tiek, kiek Lionelis Messi svarbus Argentinos futbolo komandai. Tai yra, šios aplinkybės yra kritiškai svarbios. Politika – tai lyg neprognozuojama vėjo kryptis siaučiant audrai. Pastaraisiais metais uostui apskritai teko daug išgyventi – pandemija, sankcijos Baltarusijai ir dėl to nutrūkę krovinių srautai, ne patys geriausi praėjusieji žemės ūkio derliaus metai, o dabar ir sudėtinga geopolitinė situacija.

Tačiau šių metų skaičiai neleidžia būti pesimistais: krovinių, kuriuos itin paveikia nepalankios aplinkybės, dalis bendroje krovoje sudaro apie 30 proc. Bendras krovos rodiklis per penkis šių metų mėnesius sumažėjo 18 proc. Taigi, net ir dabartinėmis sąlygomis prarasta perpus mažiau, negu buvo galima planuoti, ir tai – geras rezultatas. 

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Taip, situacija uoste keičiasi, bet tame įžvelgiame naujų, kitokių galimybių, patys ieškome įvairių alternatyvų. Po sausros ateina lietus, po nederlingų metų – derlingi, po sudėtingo laikotarpio – lengvesnis. Susiduriame su dideliais iššūkiais, tačiau tam ir dirbame, kad juos atremtume.

- Šių metų pirmaisiais mėnesiais Klaipėdos uosto krovos kontekste ypač išsiskyrė konteinerių krovos (TEU) augimas, pavyzdžiui, vien balandį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, šio segmento krova augo 66 proc. Kas lėmė tokius rezultatus?

- Nuosekliai dirbame, siekdami rasti naujų rinkų ir pritraukti papildomus krovinių srautus, tarp jų ir tokius krovinius, kurie laivais atgabenami į Klaipėdą, o vėliau jūra išplukdomi kitomis kryptimis. Nuolat ieškome galimybių pritraukti daugiau krovinių iš jūros pusės – dalis jų skirta visam regionui, dalis Lietuvai.

Tikimės, kad šiemet sparčiai auganti konteinerių krova didės ir toliau. Uostas veikia konkurencingoje aplinkoje, tad orientuodamiesi į klientus ir jų poreikius intensyviai dirbame, deramės ir ieškome įvairių būdų, kad kroviniai būtų nukreipti ne į konkurentų, bet į Klaipėdos uostą. Atsižvelgiant į laivybos linijų poreikį, laivams, gabenantiems paskirstymui (angl. transshipment) skirtus krovinius, nuo šių metų taikoma 100 proc. nuolaida tonažo rinkliavai. Toliau koncentruojamės į jūros pusę, į kitų tipų krovinių pritraukimą.

Jau nuo praėjusių metų kroviniai konteineriuose iš ir į Klaipėdos uostą taip pat keliauja jūriniu maršrutu, kuris mūsų uostamiestį tiesiogine jungtimi sieja su Indijos, Pakistano, Saudo Arabijos, Džibučio, Jungtinės Karalystės, Italijos, Prancūzijos ir kitų šalių uostais.  Šiemet atsirado jungtys su JAV. MSC konteinervežiai Klaipėdą jungia linijomis su Niujorku, Ekvadoru, aprėpiančiomis nemažai įvairių uostų.

- Kokiose kitose krovos, laivybos srityse matote palankių tendencijų?

- Žinoma, konteinerių krova – pirmoje vietoje, tačiau taip pat įvardyčiau dujų krovinius, tikimės žemės ūkio produkcijos krovinių augimo. Didelį potencialą įžvelgiu Lietuvos pramonėje, manau, ji uostą taip pat aprūpins nemažais krovinių kiekiais.  

Po dvejų metų pandemijos labai suaktyvėjo kruizinė laivyba, šie laivai į uostus grįžta su nauja jėga, nors, atrodytų, Baltijos rytinė pakrantė, iš jos destinacijų išbraukus Kaliningradą ir Sankt Peterburgą, galėjo tapti mažiau įdomi. Tačiau taip nenutiko – turistai atranda naujų traukos taškų. Šiemet planuojame sulaukti apie 70 kruizinių laivų – tokio skaičiaus Klaipėda nėra mačiusi.

- Uosto direkcija per 4 m. numato į uosto vystymą investuoti apie 350 mln. Eur. Kurie projektai svarbiausi?

- Visi mūsų investiciniai projektai yra nukreipti į ilgalaikę perspektyvą, o prioritetas – plėtoti rinkos poreikius atitinkančią uosto infrastruktūrą, orientuotą į uosto pralaidumo ir laivybos saugumo didinimą. Šiuo metu vykdoma uosto bangolaužių rekonstrukcija, netrukus, tikiuosi, bus pasirašytos uosto vidinės akvatorijos ir išorinio laivybos kanalo gilinimo sutartys. Atlikus šiuos darbus, į Klaipėdos uostą galės saugiai įplaukti didelių parametrų laivai, tai itin reikšmingai sustiprins Klaipėdos uosto pozicijas rinkoje.

Svarbu paminėti Klaipėdos uosto pietinės dalies išplėtojimą.  Šioje uosto dalyje ateityje bus formuojama apie 70 ha ploto teritorija.  Pietinės uosto dalies išvystymas padės išlikti uostui konkurencingam ir deramai reaguoti į rinkos pokyčius, pritraukti investuotojų. Naujos teritorijos potencialas neapsiriboja tik uostui būdingos krovos ir sandėliavimo paslaugomis, čia turėtų būti vystomos aukštą pridėtinę vertę uostui ir valstybei generuojančios gamybos, paslaugų sektorių veiklos.

Taigi, nepaisant sudėtingo laikotarpio, nesustojame ir vykdome svarbius projektus. Išplėtota infrastruktūra didins Klaipėdos uosto konkurencingumą, leis jam išlikti geriausių Baltijos jūros uostų klube ir toliau plėstis.

- Uosto direkcija ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco“) pasirašė investicinę sutartį, pagal kurią bus vystoma uosto infrastruktūra, reikalinga planuojamai jūrinių vėjo elektrinių plėtrai. Kokios trukmės tai projektas, apie kokio dydžio investicijas kalbama?

 - Esame tikrai patenkinti, kad pavyko imtis lyderystės dėl šio projekto. Pagal pasirašytą sutartį uosto direkcija įsipareigojo Smeltės pusiasalyje įrengti infrastruktūrą, kuri leis vystyti jūrinių vėjo elektrinių ir jų komponentų gamybos, surinkimo ar sandėliavimo veiklą. Investicijos į šią infrastruktūrą gali siekti apie 27 mln. Eur.

Labai tikiuosi, kad šia galimybe pasinaudos ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių vėjo jėgainių parkų vystytojai. Kaip rodo kitų uostų patirtis, tokia veikla sukuria milžinišką pridėtinę vertę įdarbinimo, reputacijos atžvilgiu. Tai, kad šiandien jau esame pasirašę investicinę sutartį, laikau dideliu pasiekimu, ir žinią apie tai siekiame paskleisti kuo plačiau, kad vystytojai pradėtų planuoti, kaip įtraukti Klaipėdą į savo projektus.

Netrukus pradedamas rengti projekto poveikio aplinkai vertinimas, ruošiamas techninis projektas.

Šis projektas gimė bendrame uosto tvarumo politikos, aprėpiančios daugelį sričių, kontekste. Siekdami žalesnės ateities, norime uoste labiau įdarbinti tvarią energiją, mažinti veiklos įtaką aplinkai. Įgyvendiname skaitmenizavimo projektus, kad uosto įmonės galėtų dirbti kuo patogiau, kad kuo efektyviau būtų valdoma laivyba.. Turime būti atviri naujovėms, pažangūs, patrauklūs ir lankstūs. 

- Įpusėjus 2022-iesiems, kokius uosto veiklos rezultatus prognozuojate metų pabaigoje?

- Prognozės, žinoma – tam tikras spėliojimas, bet jeigu meteorologams atleidžiama dėl jų klaidų, tai galbūt ir man bus atleista, jei būsiu ne visiškai tikslus. Mūsų siekis yra šiemet perkrauti milijoną TEU konteinerių – tai būtų didžiulis pasiekimas ir išskirtinis rekordas. Palyginti, pernai perkrovėme 667 tūkst. TEU. O bendra krova, tikimės, šiemet sieks 35-36 mln. tonų.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Logistika“
Rašyti komentarą 0
Baigėsi Ukrainos ir Rusijos derybos dėl grūdų eksporto

Trečiadienį Stambule Rusijos, Ukrainos ir Turkijos karinės delegacijos baigė už uždarų durų vykusias derybas...

Verslo aplinka
2022.07.13
EK gairės dėl tranzito į Kaliningradą: URM žada laikytis išaiškinimo, opozicija prašo ministro atsakomybės 6

Užsienio reikalų ministerija (URM), Europos Komisijos (EK) sprendimą leisti Rusijai geležinkeliais gabenti...

Verslo aplinka
2022.07.13
Įsigaliojo galimybė importuoti rusiškas trąšas, tačiau pagal nustatytas kvotas

Nuo sekmadienio išplėstas ne tik sankcionuotų prekių sąrašas, bet ir pradėtos taikyti importo kiekybinės...

Logistika
2022.07.13
EK leido sankcionuotų prekių tranzitą į Kaliningradą geležinkeliu tik eksklavo poreikiams 25

Europos Komisija (EK) trečiadienį naujomis gairėmis leido Rusijai geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes...

Verslo aplinka
2022.07.13
Estijos uoste dėl sankcijų įstrigo didelis kiekis pavojingų rusiškų trąšų

Estijos Mugos uoste netoli sostinės Talino įstrigo 80.000 tonų Rusijos gamintojo „Akron“ trąšų, kurių...

Verslo aplinka
2022.07.13
I. Šimonytė: tikėtina, kad šią savaitę EK paskelbs gaires dėl Kaliningrado tranzito 5

Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pareiškė, jog tikėtina, kad Europos Komisija šią savaitę paskelbs...

Logistika
2022.07.13
„Izvestija“: ES dėl tranzito į Kaliningradą pateikė Maskvą „visiškai tenkinantį“ sprendimą 5

Europos Sąjunga ir Rusija pasiekė susitarimą dėl krovinių tranzito į Kaliningrado sritį – dokumento projektą,...

Logistika
2022.07.13
Kauno oro uoste bus plečiamas šiaurinis peronas 1

Lietuvos oro uostai pasirašė projektavimo darbų sutartį su bendrove „Kelprojektas“, kuri ruoš projektą Kauno...

Logistika
2022.07.13
Turkija organizuos derybas dėl Ukrainos grūdų eksporto

Rusijos ir Ukrainos delegacijos trečiadienį susitiks Stambule aptarti galimybių atnaujinti dėl karo įstrigusį...

Verslo aplinka
2022.07.12
„Lietuvos geležinkelių“ grupės antrinių įmonių valdybose dirbs ir nepriklausomi nariai 1

Prie „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės antrinių įmonių – bendrovių „LTG Link“, „LTG Cargo“ ir „LTG Infra“...

Vadyba
2022.07.12
„Arionex LT“ Vilniaus oro uoste projektuoja 2,9 mln. Eur vertės orlaivių nuledinimo nuotekų valyklą

Bendrovė „Arionex LT“ iki 2023 m. pabaigos Vilniaus oro uoste įrengs automatizuotą orlaivių nuledinimo...

Logistika
2022.07.12
Į Lietuvą neįleisti 34 vilkikai su rusiškais kroviniais 11

Sekmadienį įsigaliojus naujam Rusijos prekių tranzito į Kaliningradą draudimui, per praėjusią parą Lietuvos...

Logistika
2022.07.12
Automobilių prenumeratos paslaugas teikianti „MyBee“ pradeda veikti Estijoje

Lietuvoje prieš metus startavusi automobilių prenumeratos paslauga „MyBee“ antradienį pradeda veikti ir...

Logistika
2022.07.12
Susisiekimo ministerija patvirtino valstybinių kelių priežiūros ir plėtros gaires

Susisiekimo ministras Marius Skuodis įsakymu patvirtino Valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros...

Logistika
2022.07.12
Koks sunkmetis – nuo 2019 m. Lietuvoje atsidarė beveik 1.000 naujų transporto įmonių Premium

Lietuvos transporto sektorius išgyvena audringus pokyčius: šimtais nykstančias įmones dvigubai didesniu tempu...

Logistika
2022.07.12
O. Švitra – apie „cargoGO“ vidinę kultūrą: renginių neribojame, vadovams keliu tik tris sąlygas Verslo tribūna

„Kiekvienas departamento ar skyriaus vadovas turi įmonės korteles ir gali organizuoti komandos formavimo...

Logistika 2023
2022.07.12
„Uber failai“, arba Kaip „Uber“ Europos politikus įpainiojo į lobizmo voratinklį Premium

Pavėžėjimo paslaugų bendrovė „Uber“, siekdama greičiau plėstis pasaulyje, 2013–2017 m. užsiėmė politikų...

Inovacijos
2022.07.12
Klaipėdos uosto vadovas: Klaipėda turi priklausyti geriausių jūrų uostų klubui Verslo tribūna

Kryptingos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) pastangos pritraukti naujų rinkų bei krovinių srautų jau...

Logistika
2022.07.12
Ilgamečiai darbuotojai – ištikimiausia organizacijų mažuma, kuri dar labiau mažėja Premium 5

Ilgamečiai darbuotojai – nepakeičiami krizės akivaizdoje. Lietuvos įmonių atstovų teigimu, ypač per...

Vadyba
2022.07.11
Iš Kaliningrado į Lietuvą neįleistas medienos krovinys 8

Įsigaliojus naujiems Europos Sąjungos (ES) įvestiems kai kurių prekių tranzito per ES teritoriją į...

Verslo aplinka
2022.07.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku