„Linava“: vežėjų skolos išaugo 3,7 mln. Eur

Bendrovės „Creditreform Lietuva“ apibendrinti Lietuvos darbdavių įsiskolinimų „Sodrai“ duomenys rodo, kad 2022 m. birželį bendra transporto ir saugojimo sektoriaus įmonių skola „Sodrai“ siekė 20,4 mln. Eur, vidutinė vienai transporto bendrovei tenkanti skola „Sodrai“ birželį sudarė 6.800 Eur, o skolų iš viso turėjo 2.989 transporto ir logistikos bendrovės. Palyginti su 2022 m. sausiu, bendra šio sektoriaus įmonių skola padidėjo 22%, t. y. 3,7 mln. Eur, o „Sodros“ skolininkių išaugo beveik 80%, t. y. 1.308 įmonėmis.

Sauliaus Žilinsko, „Creditreform Lietuva“ direktoriaus, teigimu, pirmąjį 2022 m. pusmetį situacija transporto sektoriuje pablogėjo, tačiau nuo metų pradžios vidutinė vienai transporto bendrovei tenkanti skola „Sodrai“ sumažėjo maždaug 3.000 Eur.

„Vežėjai stengiasi kiek įmanoma padengti turimus įsiskolinimus, nes priešingu atveju gali grėsti priverstinis skolų išieškojimas. Vidutinės transporto bendrovių skolos mažėjimas gali būti susijęs ir su tuo, kad valdžios institucijos, pasibaigus koronaviruso pandemijai, pradėjo mažiau toleruoti įmonių skolas, t.y. dažniau imasi skolų išieškojimo veiksmų“, – teigia S. Žilinskas.

Jo nuomone, prie bendrų Lietuvos transporto bendrovių įsiskolinimų „Sodrai“ augimo prisidėjo krovinių srautų pokytis ir pakilusios energetikos išteklių kainos bei augantys atlyginimai.

„Rinkose stebime itin aukštas naftos ir degalų kainas, išaugo elektros kainos, o darbuotojų trūkumas lemia tolesnį darbo užmokesčio transporto sektoriuje augimą. Sparčiai pučiantis kaštams ir lėtėjant vartojimui pagrindiniuose eksporto rinkose, vežėjai patiria vis didesnį finansinį spaudimą, mažiems vežėjams finansų subalansavimas tampa rimtu iššūkiu, o tai didina ir skolas“,  – pastebi S. Žilinskas.

Veikia ekonomikos sulėtėjimas

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tikina, kad didėjančios įsiskolinimų „Sodrai“ sumos ir augantis skolininkų skaičius transporto sektoriuje yra susijęs su dviem pagrindiniais veiksniais – pasaulio ekonomikos sulėtėjimu ir išaugusiu geopolitiniu neapibrėžtumu.

„Metų pradžioje gyvenome vartojimo euforijos ir pigių pinigų eroje, bet šiuo metu situacija yra labai pasikeitusi. Pasiskolinti bankuose tampa sudėtingiau, mažėja pinigų spausdinimo tempai, o dėl didelės infliacijos JAV ir kai kuriose euro zonos valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje, vartotojų nuotaikos nukrito iki žemiausio lygio per visą istoriją. Vartotojai Europoje vis prasčiau vertina savo finansinę padėtį ir vis mažiau yra linkę leisti pinigus ne pirmo būtinumo prekėms, o tai tiesiogiai susiję su pervežimų verslu“, – sako A. Izgorodinas. 

Jo teigimu, ES rinkoms tenka beveik trys ketvirtadaliai visų Lietuvos transporto paslaugų eksporto apimčių, tad nenuostabu, kad aukšta infliacija ir lėtėjantis vartojimas neigiamai atsiliepia Lietuvos vežėjų veiklos rodikliams.

„Išaugęs geopolitinis neapibrėžtumas Rytų rinkose, kurioms tenka 16,5% visų Lietuvos transporto paslaugų eksporto apimčių, taip pat neigiamai veikia Lietuvos vežėjų finansus“, – pabrėžia A. Izgorodinas.

Prašo pagalbos

Vytas Bučinskas, asociacijos „Linava“ viceprezidentas, įsitikinęs, kad Vyriausybė turėtų imtis ryžtingų sprendimų ir padėti vežėjams šiuo įtemptu laikotarpiu, ypač matydama augančias šio verslo skolas valstybei.

„Daugelyje įmonių beveik penktadalis transporto parko stovi nenaudojamas dėl tolimųjų reisų vairuotojų trūkumo. Dėl to įmonės negauna dalies pajamų, negali sumokėti mokesčių valstybei, privalo ir toliau mokėti už lizingu įsigytus vilkikus, o skolos ir toliau auga“, – sako V. Bučinskas.

Anot jo, dėl to svarbios kompleksinės priemonės. 

„Reiktų mažinti akcizą degalams, kaip tai padarė Ispanija, Prancūzija, Italija, Belgija bei kitos ES šalys, nes tai leistų stabdyti augančią pervežimų savikainą. Būtina naikinti kvotas norintiems dirbti trečiųjų šalių piliečiams, supaprastinti ir pagreitinti jų įdarbinimo procedūras. Reikėtų imti pavyzdį iš Lenkijos, kur darbuotojai iš šių šalių įdarbinami per savaitę, o pas mus – per kelis mėnesius“, – nurodo V. Bučinskas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad Lenkijoje, priešingai nei Lietuvoje, neužkirstos galimybės įdarbinti tolimųjų reisų vairuotojų iš Baltarusijos. Todėl Lenkija gali įdarbinti daugiau vairuotojų.

Tat pat, V. Bučinsko teigimu, būtina peržiūrėti dabartinę koeficiento taikymo tvarką – šiuo metu komandiruojamiems darbuotojams taikomas 1,65 koeficientas nuo minimalios mėnesinės algos ir privalomai mokami dienpinigiai.

„Lietuvoje nuolat didinant minimalią darbuotojų algą ir taikant šį koeficientą, transporto sektoriaus darbuotojų alga gali pakilti iki tokio lygio, kai Lietuvos vežėjai taps nekonkurencingi Vakarų pervežimo rinkoje. Nieko nedarant, transporto įmonės ir toliau bus priverstos kurtis svetur, kur palankesnė mokestinė aplinka, o Lietuva praras mokesčius“, – sako V. Bučinskas.

Nepaisant geopolitinių iššūkių, nedaug transporto įmonių naudojasi valstybės siūlomomis finansinėmis pagalbos priemonėmis. VŽ rašė, kad „Invega“ teikiamos lengvatinės paskolos apyvartinėms lėšoms nesulaukė daug vežėjų dėmesio. Tuomet vežėjų atstovai sakė, kad paraiškoms buvo skirtas per trumpas laikas, kiti abejojo tokios priemonės efektyvumu.

Daugiau apie transporto sektoriaus ekonominę situaciją šiame VŽ tekste.