Pritarta Vidaus vandens kelių direkcijos ir Lietuvos oro uostų pertvarkai į akcines bendroves

„Vyriausybės sutikimas pertvarkyti minėtas valstybės įmones į akcines bendroves suteikia galimybę Susisiekimo ministerijai užbaigti šių įmonių pertvarkos procesą. Planuojame, kad per artimiausią mėnesį jau bus įregistruotas naujas teisinis šių įmonių statusas“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Galutinis sprendimas dėl šių valstybės įmonių pertvarkos bus patvirtintas susisiekimo ministro įsakymu. Teisinis pagrindas minėtų valstybės įmonių pertvarkai į akcines bendroves buvo parengtas praėjusiais metais, kai 2021 m. rugsėjo 16 d. Seimas pritarė Susisiekimo ministerijos parengtam įstatymų paketui.

Šių metų kovo 17 d. VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos ir VĮ Lietuvos oro uostų pertvarkai į akcines bendroves pritarė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija. Abi šios įmonės tiek iki pertvarkymo, tiek ir po jo išliks pirmos kategorijos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiomis įmonėmis ir valdys nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčią infrastruktūrą.

Valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliai priklausys valstybei išimtine nuosavybės teise. Kita viešoji transporto infrastruktūra, kurią valdys pertvarkytos bendrovės, išliks įtraukta į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą. Įstatymo lygmeniu yra nustatyta, kad visos pertvarkytų bendrovių akcijos priklausys valstybei.

Valdybos vaidmuo 

Kaip nurodo Indrė Kunigėlytė, Lietuvos oro uostų finansų vadovė, bendrovės partneriams šis formalus statuso pasikeitimas jokios esminės įtakos neturės.

„Tačiau mums, kaip organizacijai, tai reiškia itin svarbų žingsnį lankstesnių bei greitesnių sprendimų priėmimo link, atsivers galimybės efektyviau valdyti mums patikėtą turtą ir generuoti didesnę grąžą valstybei“, – teigė I. Kunigėlytė.

Anot bendrovės, įgyvendinant pertvarką daug dėmesio bus skiriama ir nacionaliniam saugumui užtikrinti.

Vienas iš svarbių būsimų valdysenos pokyčių įgyvendinant šį sprendimą susijęs su sustiprintu valdybos vaidmeniu oro uostų valdyme – valdyba rinks bendrovės vadovą, tvirtins bendrovės strategiją, taip pat dalis kitų šiuo metu Susisiekimo ministerijai priskirtų valdymo funkcijų bus perskirstyta bei deleguota pagal atsakomybes pačios organizacijos lygmenyje.

Tolimesnėje laiko perspektyvoje šie pokyčiai leis planuoti alternatyvius finansavimo šaltinius Lietuvos oro uostų projektams.

Taip pat Lietuvos oro uostų atstovai primena, kad teisinio statuso keitimas vyksta remiantis Vyriausybės ir Seimo sprendimais bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijomis, kuriomis siūloma mažinti politinę įtaką valstybės valdomoms įmonėms.

Esminis įvykis

Vidas Danielius, VšĮ „Valdymo koordinavimo centras“ direktorius, pastebi, kad įmonės teisinio statuso keitimas yra esminis įvykis įmonės veikloje – jis svarbus tuo, kad pasikeitus statusui dažniausiai keičiasi ir įmonės valdymo modelis, o tai paliečia visą organizaciją.

„Įgyvendinus pertvarką ir tapus akcine bendrove atsiranda galimybė įgyvendinti gerosios valdysenos praktikas – tai ne visada įmanoma, jeigu kalbame apie valstybės įstaigą. AB valdymas yra pažangesnis, leidžiantis siekti efektyvumo įmonės veikloje. Pertvarkius įmonę ir depolitizavus valdymą atsiranda galimybė pritraukti reikalingas kompetencijas ir užtikrinti skaidrų bei profesionalų išteklių panaudojimą, teikti dar kokybiškesnes paslaugas“, – sakė V. Danielius. 

Kaip pastebi ekspertas, valstybinių įmonių egzistavimas – viena iš pastabų, kurias Lietuvai pateikė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.

„EBPO ataskaitose Lietuva vertinama kaip pažangi savo turto valdytoja, kuri savo patirtimi jau dalijasi su kitomis organizacijos narėmis. Tokios pertvarkos, kaip teisinio statuso keitimas iš VĮ į AB, vienareikšmiškai prisidės pagerinant Lietuvos įvaizdį tarptautiniame kontekste“, – sakė V. Danielius.

Jis priminė, kad teisinio statuso reorganizacijos procesą 1995 m. įgyvendino „Lietuvos geležinkeliai“, 2006 m. – „Lietuvos paštas“, o 2019 m. – „Kelių priežiūra“. O dar keturių valstybės įmonių pertvarkymui 2021 metų viduryje, įvykdžius tam tikras korekcijas bei pateikus Susisiekimo ministerijos galutinį siūlymą, pritarė Seimas.

Laukia ir kitos įmonės

Susisiekimo ministerija į akcines bendroves numato pertvarkyti visas jos reguliavimo srities valstybės įmones, šiuo metu jų yra penkios. Pirmu etapu iki š. m. liepos 1 d. ketinama pertvarkyti VĮ Vidaus vandens kelių direkciją ir VĮ Lietuvos oro uostus, antru etapu iki 2023 m. sausio 2 d. – VĮ „Oro navigacija“, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją ir VĮ Lietuvos automobilių kelių direkciją.

Valstybės įmonių pertvarka į akcines bendroves leis efektyviau naudoti valstybės turtą, sudarys galimybes jį didinti, ateityje sumažinant valstybės lėšų poreikį investicijoms ir turto išlaikymo išlaidoms. Bendrovėse galės būti diegiama geriausia korporatyvinio valdymo praktika, bus sudaryta galimybė steigti antrines bendroves ir taip atskirti rizikingesnes ir nepagrindines veiklos sritis nuo pagrindinių, strateginę reikšmę valstybei turinčių veiklos sričių.

Baigus įmonių pertvarką, bus įgyvendintos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijos persvarstyti valstybės valdomų įmonių teisines formas.