Europos Komisija kuria solidarumo kelius Ukrainos grūdų eksportui

Kaip praneša EK, Rusijai vykdant invaziją į Ukrainą ir blokuojant jos uostus, iš Ukrainos nebeįmanoma išvežti grūdų ir kitų žemės ūkio prekių. Šioje situacijoje kyla grėsmė pasaulio apsirūpinimui maistu ir reikia skubiai sukurti alternatyvius logistikos maršrutus, kuriuose būtų naudojamas visų susijusių rūšių transportas.

Taip pat solidarumo koridoriai reikalingi, kad Ukraina galėtų ne tik eksportuoti grūdus, bet ir įsivežti reikiamų prekių nuo humanitarinės pagalbos iki gyvūnų pašarų ir trąšų.

Adina Valean, ES transporto komisarė, nurodė, kad 20 mln. t grūdų greičiau nei per tris mėnesius turi būti išvežta iš Ukrainos naudojant ES infrastruktūrą.

„Tai milžiniškas uždavinys, todėl labai svarbu koordinuoti ir optimizuoti logistikos grandines, ieškoti naujų maršrutų ir, kiek įmanoma, išvengti kamšaties. Parengtame komunikate kalbama ne tik apie skubius sprendimus, bet ir apie vidutinės trukmės ir ilgalaikes priemones Ukrainos infrastruktūrai geriau sujungti ir integruoti į ES infrastruktūrą“, – sakė A. Valean. 

Tarptautinės grūdų tarybos duomenimis, 2020–2021 m. sezoną Ukraina buvo ketvirta pagal dydį grūdų eksportuotoja pasaulyje – ji pardavė 44,7 mln. t grūdų į užsienį, daugiausia į Kiniją, Afriką ir Europą. Ukraina taip pat yra viena didžiausių saulėgrąžų aliejaus gamintojų.

Trūksta infrastruktūros

Anot Mariaus Vaščegos, EK atstovybės Lietuvoje vadovo, Rusijos sukeltas karas ir Ukrainos Juodosios jūros uostų blokada kelia grėsmę pasaulinėms maisto grandinėms. 

„Būtina užtikrinti, kad Ukraina liktų pilnai integruota į pasaulines žemės ūkio rinkas, jog galėtų eksportuoti šalyje turimus žemės ūkio produktus ir auginti naują derlių. EK siūlomi solidarumo koridoriai padės spręsti žemės ūkio produktų eksporto sunkumus bei palengvinti Ukrainos prekybą kitomis prekėmis. Taip padėsime Ukrainai, Europai ir visam pasauliui“, – nurodė M. Vaščega.

Jis pastebi, kad iki karo Ukraina užėmė nuo 10% iki 15% įvairių grūdinių kultūrų pasaulio rinkų, 75% Ukrainos grūdų derliaus buvo eksportuojama, šis eksportas sudarė 20% Ukrainos nacionalinių eksporto pajamų.

Pasak ES transporto komisarės, nepaisant skubių ES ir valstybių narių pastangų palengvinti krovinių vežimą per Ukrainos ir ES sieną, tūkstančiai vagonų ir sunkvežimių laukia Ukrainos pusėje, kol bus atlikti formalumai. Vidutinis vagono laukimo laikas yra 16 dienų, prie kai kurių sienų jis gali siekti iki 30 dienų. 

Daug grūdų, paruoštų eksportuoti, vis dar sandėliuojama Ukrainos aruoduose. Vienas iš sunkumų yra skirtingas geležinkelio vėžės plotis: Ukrainos vagonai nepritaikyti važiuoti didžiojoje ES geležinkelių tinklo dalyje, todėl prekes reikia perkrauti į sunkvežimius arba į vagonus, kurie gali važiuoti ES standartinio vėžės pločio linijomis. Tai reikalauja daug laiko ir prie sienų trūksta perkrovimo infrastruktūros.

Prioritetas – Ukrainai

Siekdama spręsti šias problemas, EK ragina ES rinkos dalyvius skubiai skirti daugiau transporto priemonių. Paklausai ir pasiūlai suderinti ir reikiamiems kontaktams užmegzti EK sukurs logistikos platformą ir paprašys ES valstybių narių paskirti specialius už solidarumo koridorius atsakingus kontaktinius punktus (veikiančius vieno langelio principu).

Spaudos konferencijoje A. Valean taip pat nurodė, kad iš Ukrainos eksportuojamoms žemės ūkio produktų siuntoms turėtų būti teikiama pirmenybė ir infrastruktūros valdytojai turėtų šiam eksportui numatyti geležinkelio pajėgumus. 

EK taip pat ragina rinkos dalyvius skubiai perkelti mobiliuosius grūdų krautuvus į atitinkamus pasienio terminalus perkrovimui paspartinti. Kliūtis šalinti padės ir kelių transporto susitarimas su Ukraina. Siekdama paskatinti ES vežėjus leisti savo transporto priemonėms įvažiuoti į Ukrainą, EK išnagrinės papildomų finansinių garantijų galimybes.

Papildomas dėmesys bus skiriamas ir muitinės operacijoms. EK ragina nacionalinės valdžios institucijas užtikrinti kuo didesnį lankstumą ir pakankamai personalo procedūroms sienos kirtimo punktuose paspartinti.

Taip pat EK įvertins turimus sandėliavimo pajėgumus ES ir koordinuos veiksmus su valstybėmis narėmis, kad būtų skirta daugiau pajėgumų iš Ukrainos eksportuojamiems produktams laikinai sandėliuoti.

Ieškos naujų jungčių

EK nurodo, kad ilguoju laikotarpiu sieks, jog didėtų naujų eksporto koridorių infrastruktūros pajėgumai ir atstatant Ukrainą būtų kuriamos naujos infrastruktūros jungtys. 

Per kitą Europos infrastruktūros tinklų priemonės kvietimų teikti pasiūlymus raundą bus leidžiama remti projektus, kuriais gerinamos transporto jungtys su Ukraina, įskaitant geležinkelių jungtis ir kelių ir geležinkelių terminalus. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, EK šiandien priėmė sprendimą pasirašyti aukšto lygio susitarimą su Ukraina dėl transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) žemėlapių atnaujinimo, vykdant EK politiką plėsti TEN-T į kaimynines šalis.

VŽ rašė, kad Lietuva taip pat ieško galimybių transportuoti Ukrainos grūdus per Klaipėdos uostą. Praėjusį trečiadienį „LTG Cargo“ pradėjo bandomąjį važiavimą iš Kauno intermodalinio terminalo (KIT) į Ukrainą per Lenkiją. Planuojama, kad šiuo maršrutu galės būti pervežami kroviniai, tarp jų ir grūdai.

Taip pat susisiekimo ministras Marius Skuodis pasiūlė grūdų transportavimui sukurti humanitarinį krovinių gabenimo koridorių per Baltarusiją. Tačiau, pasak Virginijaus Sinkevičiaus, Lietuvos deleguoto eurokomisaro, Briuselyje nesvarstoma, kad grūdai į Klaipėdos uostą galėtų būti vežami per Baltarusiją. „Politiškai tai yra neįmanoma: kaip garantuoti, kad iš Ukrainos važiuojantys grūdai atsidurs Klaipėdoje, o ne kokiam nors Rusijos uoste. Jau dabar Rusija vagia grūdus iš Ukrainos saugyklų ir šiandien laivas su tokiais grūdais švartuojasi Sirijoje“, – sakė  V. Sinkevičius.

„Jei Lukašenkai atrodo normalu prievarta nutupdyti lėktuvą ten, kur jis nori, tai pakreipti traukinio kryptį jam problemų tikrai nebūtų“, – pridūrė jis.