Susisiekimo ministerija: nemokamas elektromobilių įkrovimas neilgam, turi atsirasti rinkos sąlygos

Elektromobilių įkrovimo vietų žemėlapį pristatęs susisiekimo ministras Marius Skuodis teigė, kad valstybė yra numačiusi finansų įrengiant stotelių tinklą, tačiau tikimasi, kad verslas didžiąją dalį įrengs savo lėšomis, o paramos prireiks tik mažiau perspektyvioms, tačiau būtinoms įkrovimo vietoms.     

„Ateikite ir darykite čia ir dabar, mes padėsime maksimaliai, kiek tik galime. Pagal žemėlapį žiūrėkite, kur savivaldybė ir valstybė suplanavo, ateikite ir darykite, užsiimkite geriausias vietas. Nereikia laukti, kol valstybė ateis su biurokratija ir su parama“, – pristatydamas žemėlapį trečiadienį sakė ministras.

„Ten, kur kažkas liks, bet matysime, kad pagal europinius reikalavimus turime įrengti tam tikrą kiekį stotelių, bus valstybės finansavimas, tačiau jis tikrai nebus šimtaprocentinis, nes iš rinkos analizių matome, kad taip daryti nereikia, kad privatus sektorius yra pasiruošęs tikrai daug investuoti. O ten, kur verslui bus visai neįdomu, bet kažkas turės būti, ten galbūt mes su savivaldybėmis didesne proporcija finansuosime“, – kalbėjo M. Skuodis.

Anot ministro, žemėlapis iki 2030-ųjų turėtų būti orientyras verslui. Jame pažymėti valstybinių kelių ruožai bei vietos, kuriose numatoma įrengti stoteles ar jų parkus. Vietos suderintos su savivaldybėmis ir energetikais.

Šiuo metu žemėlapyje pateikiama informacija apie esamas ir planuojamas viešąsias elektromobilių įkrovimo prieigas prie valstybinės reikšmės kelių ir šalies savivaldybėse. Nuolat atnaujinama žemėlapio informacija bus naudinga ir aktuali viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriams ir savivaldybėms. Viešajam sektoriui tai leis sekti ir koordinuoti esamos įkrovimo infrastruktūros planavimą ir plėtros eigą.

Ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 600 viešųjų elektromobilių stotelių, iki 2025 metų jų skaičius turėtų padidėti iki 1.200, o iki 2030-ųjų – iki 6.000–7.000.

„Tai tas skaičius, kuris padengtų visos Lietuvos poreikius, antra tiek turėtų būti privačių“, – sakė M. Skuodis. 

Potencialūs operatoriai jau dabar kviečiami kurti ir plėsti elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą šalia valstybinės reikšmės kelių ir savivaldybėse. Plėtra planuojama trimis etapais – privačių operatorių iniciatyva be valstybes pagalbos, privačių operatorių ir savivaldybių iniciatyva su valstybės pagalba ir infrastruktūros įrengimas kitose vietose, kuriose jos trūksta, valstybės arba savivaldybių iniciatyva.

Konkurencija dėl geriausių vietų

Ministerijos kancleris Ramūnas Dilba teigė, kad dėl geriausių vietų konkuruoti rinkos sąlygomis verslas galės iki šių metų pabaigos.

„Kai kalbame apie geriausias vietas, tai žinoma svarbi yra stotelės vieta ir galia, jas galima pasiimti su mažiausiomis investicijomis“, – sakė jis.

Pasak R. Dilbos, vėliau, įvertinus poreikį, kur būtina užtikrinti susisiekimą elektromobiliais, bus teikiami kvietimai paramai, dėl kurios formos ir dydžio dar diskutuojama.

„Pinigų tikrai bus pakankamai, dabar diskutuosime, kokiomis sąlygomis finansavimas bus skiriamas. Be standartinių subsidinių priemonių, matome, kad galimi ir finansiniai instrumentai, tokie kaip ilgalaikė paskola lengvatinėmis sąlygomis, garantijos“, – sakė jis.

Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė priminė, kad nemokamo elektromobilių įkrovimo laikai pamažu baigiasi.

„Nemokamas įkrovimas yra likęs iš praėjusios perspektyvos, tam, kad būtų inspiruojamas elektromobilių poreikis. Nemokamų stotelių nebus, visos, kurios veikia šiuo metu, jos turi penkerių metų galiojimą, kuriam pasibaigus atsiranda rinkos sąlygos“, – sakė ji. 

Ministerijos duomenimis, Lietuvoje yra 9.240 elektromobilių. Prognozuojama, jog iki 2025 metų jų bus 50.000, o iki 2030-ųjų – bent 240.000. Numatoma, kad 45% iš jų bus Vilniuje.

Elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai kurti ir plėtoti iš 2021–2027 m. Europos Sąjungos investicijų programos numatoma skirti apie 16 mln. Eur, 2022–2026 m. planuojamos apie 61,5 mln. Eur investicijos pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (RRF). Be to, siekiant kuo spartesnės įkrovimo stotelių plėtros, taip pat bus galima pasinaudoti ir kuriamo darnaus judumo fondo teikiamais finansiniais produktais – paskolomis ar garantijomis.