„Versli Lietuva“: lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė augs 11,1%, paslaugų 3,8%

Publikuota: 2022-03-31
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva“ blogina Lietuvos eksporto prognozę – pasak jos, šiemet lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė augs 11,1%, o paslaugų eksporto – 3,8%. Pernai rugsėjį manyta, kad prekių eksportas augs 14,6%, o paslaugų – 8,5%.

„Verslios Lietuvos“ teigimu, sparčiau augti eksportui trukdys neapibrėžtumas dėl karo Ukrainoje, sankcijų Rusijai ir Baltarusijai bei žaliavų rinkų kainų pokyčiai.

Jonė Kalendienė, „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė, teigė, kad pradėjus rengti prognozes dar prieš Rusijos karą Ukrainoje manyta, jog lietuviškos kilmės prekių eksportas šiemet galėtų augti 15,1%.

„Žinant tai, kad eksportas į Kiniją iš esmės sustojo, kad Europos Sąjunga jau metų pradžioje buvo įvedusi sankcijas Baltarusijai, o ji pradėjo taikyti atsakomąsias sankcijas, kad Europos Komisija prognozuoja ganėtinai spartų ES ekonomikos augimą, matėme lietuviškų prekių augimą apie 15%, bet likus keturioms dienoms iki prognozių paskelbimo prasidėjo karas, teko koreguoti prielaidas ir rezultatus“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė J. Kalendienė.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Iš esmės pagrindinė eksporto augimo priežastis turėtų būti kainų augimas. Kiekiu augimą numatome labai nedidelį, nesiekiantį 2%, todėl suminis eksporto padidėjimas atrodo visai nemažas“, – kalbėjo ji.

Tiesioginis nutrūkusio lietuviškų prekių eksporto efektas gali siekti apie 400 mln. Eur. Tuo metu nuostoliai dėl Rusijos ir Baltarusijos rinkų – atitinkamai 150 mln. Eur ir 40 mln. Eur. J. Kalendienės teigimu, geopolitinė padėtis ir iš to kilusios ekonominės pasekmės labiausiai paveiks reeksportuojantį  verslą, kadangi Rusija, Baltarusija ir Ukraina sudaro apie 40% viso reeksporto.

„Verslios Lietuvos“ manymu, reeksporto vertė šiemet turėtų mažėti 16,2%. Tačiau 2023 metais tikimasi, kad reeksportas atsigaus, nes verslai suras kitas rinkas, ir jis augs 8,5%. Vertinama, kad nutraukus prekybinius santykius su Rusija ir Baltarusija tiesioginis efektas reeksportui sieks atitinkamai  2,1 mlrd. Eur ir 500 mln. Eur, o su Ukraina – apie 270 mln. Eur.

Tiesioginis efektas paslaugų eksportui sieks apie 140 mln. Eur dėl Baltarusijos, 240 mln. Eur – dėl Rusijos ir apie 50 mln. Eur – dėl Ukrainos.

J. Kalendienė atkreipė dėmesį, kad vyrauja didelis neapibrėžtumas, kuris gali tiek padidinti, tiek sumažinti prognozuojamas eksporto augimo apimtis. 

„Didelis nežinomumas dėl karo Ukrainoje raidos ir trukmės. Dabar eksportas nėra nutrūkęs visiškai į vieną iš trijų šalių, bet laikas ir aplinkybės bet kurią dieną gali viską pakeisti. Nors Kinijos situacija neretai pamirštama, tačiau ekonominių santykių su Kinija raida vis dar išlieka didelis klaustukas. Tiesioginio eksporto atsigavimo nesitikime, bet yra daug nežinomųjų dėl netiesioginio poveikio mūsų eksportui užsidarius Kinijos rinkai arba Kinijos politikai imantis kitų papildų veiksnių“, – sakė J. Kalendienė. 

Dalis grėsmių taip pat susijusios su logistikos sutrikimais bei kainomis, pavyzdžiui, žaliavų brangimas ir jų prieinamumas. 

„Iš vienos pusės kainų augimas didina eksporto vertes, bet mažina galimybes parduoti, šiek tiek paguodos teikia tai, kad žaliavų kainų kilimas yra pasaulinis ir tai nėra tik Lietuvos fenomenas“, – sakė J. Kalendienė. 

„Vieną veiksnį matome vidinį – spaudimas atlyginimų augimui. Didelė infliacija, kuri numatoma Lietuvoje ir kuri jau yra, žinoma, kels darbuotojų lūkesčius dėl didesnio atlyginimo ir atsižvelgiant į tai, kad nemaža dalis sektorių susiduria su darbo jėgos problema, galime laukti ir didesnio spaudimo atlyginimams“, – kalbėjo ji.

Statistikos departamento duomenimis, pernai bendra eksporto vertė augo 20,5% iki 34,6 mlrd. Eur. Kiek daugiau nei pusę jos sudarė lietuviškos kilmės prekės, daugiau nei trečdalis – reeksportas ir dešimtadalis – energetinių produktų eksportas.

Pernai itin reikšmingai prie lietuviško kilmės prekių eksporto augimo prisidėjo chemijos pramonė, baldų ir medienos pramonė ir inžinerinė pramonė. Daugiau nei 50% chemijos pramonės eksporto augimą lėmė 62% augęs trąšų eksportas ir 31% augęs įvairių chemijos produktų eksportas. Baldų pramonės ir medienos gaminių eksporto vertės atitinkamai augo 23,5% ir 48,2%.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Logistika“
Rašyti komentarą 0
„Girteka“ pakeitė vizualinę tapatybę 3

Naujos spalvos ir naujas ženklas aiškinamas siekiu akcentuoti tvarumą ir „ilgametę patirtį“.

Logistika
2022.05.27
G. Nausėda: svarbu, kad turėtume efektyvius kelius karinei technikai atgabenti

Karinis mobilumas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių šalies saugumą, sako Lietuvos prezidentas...

Verslo aplinka
2022.05.27
„Dyzelgeito“ skandale – dar 193 mln. GBP „Volkswagen“ išmokų

Milijardus eurų jau kainavusiame skandale kompensacijas gaus maždaug 91.000 ieškovų Jungtinėje Karalystėje.

Automobiliai
2022.05.26
„Itella Logistics“ sutarė dėl logistikos terminalo nuomos Kauno Petrašiūnuose

Logistikos bendrovė „Itella Logistics“ su nekilnojamojo turto (NT) plėtros UAB „Eveko investicija“ sutarė dėl...

Statyba ir NT
2022.05.26
„Sostenos“ pelnas pernai išaugo dukart

Automobilių prekybos ir remonto bendrovės „Sostena“ grynasis pelnas pernai išaugo daugiau nei du kartus – iki...

Logistika
2022.05.26
„R&R Technology“: vasarą verslą pakviesime įsitikinti mobiliųjų robotų galimybėmis Verslo tribūna 1

Paulius Rakauskas, mobiliosios robotikos srityje inovacijas kuriančios įmonės „R&R Technology“ atstovas,...

Logistika 2023
2022.05.26
Tvarios sunkiosios transporto priemonės: pasiūlos yra, bet infrastruktūra buksuoja Premium

Europai vis drąsiau žygiuojant Žaliuoju kursu, tvarius sprendimus siūlo ir sunkiojo transporto gamintojai.

Logistika
2022.05.26
Rusija skelbia po išminavimo atidaranti Mariupolio uostą

Rusija trečiadienį pareiškė, kad jos pajėgų užimto Ukrainos pietrytinio Mariupolio miesto uostas vėl...

Verslo aplinka
2022.05.25
Naujos grėsmės transporto sektoriuje ir EK sprendimas kovai su jomis Premium

Tarptautinės logistikos ekspertams prognozuojant galimas naujas rizikas, ES vadovybė parengė šiam sektoriui...

Logistika
2022.05.25
Teismas: kol neišspręsta byla, VVT profsąjunga negali stabdyti darbuotojų sutarčių

Teismas neleido „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) profesinei sąjungai stabdyti darbuotojų sutarčių, kadangi...

Logistika
2022.05.25
BKT ateitis miglota: ieško naujų rinkų ir krovinių 22

Milijonų tonų Baltarusijos gamintojos „Belaruskalij“ trąšų nuo vasario netekęs Birių krovinių terminalas...

Logistika
2022.05.25
Ar obuoliaujame su Putinu?

Dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą, o Adomas, velnio paveiktas, nuraškė obuolį nuo draudžiamo medžio ir...

VŽ požiūris
2022.05.25
Teismas: VVT profsąjunga gali streikuoti užtikrindama 50% paslaugų 1

Teismas antradienį leido „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) profesinei sąjungai vykdyti streiką užtikrinant...

Vadyba
2022.05.24
Į Lietuvą iš Ukrainos atgabenti grūdai laukiami „Begoje“

Į Lietuvą antru bandomuoju traukiniu iš Ukrainos atgabenti grūdai bus kraunami per vieną didžiausių Klaipėdos...

Logistika
2022.05.24
Ukraina planuoja pradėti tiesti europinę geležinkelio vėžę 1

Ukraina pradės palaipsniui tiesti siaurąją europinę vėžę, kad sujungtų savo geležinkelį su Europos...

Logistika
2022.05.24
Baltijos jūros rytinės pakrantės regione Klaipėdos uostas pagal krovą išliko ketvirtas

Klaipėdos uostas, per šių metų keturis mėnesius perkrovęs 12,6 mln. t krovinių, tarp kitų Baltijos jūros...

Logistika
2022.05.24
ES vieneriems metams atšaukia muitus visam Ukrainos eksportui

Europos Sąjungos (ES) Taryba antradienį priėmė reglamentą dėl laikino Bendrijos prekybos su Ukraina...

Verslo aplinka
2022.05.24
„Sirin Development“ sukirto rankomis su „Kesko Senukais“ dėl sandėlių nuomos Rygoje

Su „Girtekos“ grupe susijusi industrinio nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Sirin Development“...

Statyba ir NT
2022.05.24
Draudimas rusams pirkti NT ir investuoti į fondus Lietuvoje sukrėtimo nežada, bet tikrintojams bus reikalų Premium

Europos Parlamentui svarstant šeštąjį sankcijų paketą, kuriame numatytas draudimas Rusijos piliečiams Europos...

Statyba ir NT
2022.05.24
50% pajamas pernai didinusi „CityBee“ ieško naujų automobilių Premium 8

Didžiausia trumpalaikės nuomos platforma Baltijos šalyse pernai pasiekė istorinį pajamų rekordą, toliau...

Logistika
2022.05.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku