„Versli Lietuva“: lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė augs 11,1%, paslaugų 3,8%

„Verslios Lietuvos“ teigimu, sparčiau augti eksportui trukdys neapibrėžtumas dėl karo Ukrainoje, sankcijų Rusijai ir Baltarusijai bei žaliavų rinkų kainų pokyčiai.

Jonė Kalendienė, „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė, teigė, kad pradėjus rengti prognozes dar prieš Rusijos karą Ukrainoje manyta, jog lietuviškos kilmės prekių eksportas šiemet galėtų augti 15,1%.

„Žinant tai, kad eksportas į Kiniją iš esmės sustojo, kad Europos Sąjunga jau metų pradžioje buvo įvedusi sankcijas Baltarusijai, o ji pradėjo taikyti atsakomąsias sankcijas, kad Europos Komisija prognozuoja ganėtinai spartų ES ekonomikos augimą, matėme lietuviškų prekių augimą apie 15%, bet likus keturioms dienoms iki prognozių paskelbimo prasidėjo karas, teko koreguoti prielaidas ir rezultatus“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė J. Kalendienė.

„Iš esmės pagrindinė eksporto augimo priežastis turėtų būti kainų augimas. Kiekiu augimą numatome labai nedidelį, nesiekiantį 2%, todėl suminis eksporto padidėjimas atrodo visai nemažas“, – kalbėjo ji.

Tiesioginis nutrūkusio lietuviškų prekių eksporto efektas gali siekti apie 400 mln. Eur. Tuo metu nuostoliai dėl Rusijos ir Baltarusijos rinkų – atitinkamai 150 mln. Eur ir 40 mln. Eur. J. Kalendienės teigimu, geopolitinė padėtis ir iš to kilusios ekonominės pasekmės labiausiai paveiks reeksportuojantį  verslą, kadangi Rusija, Baltarusija ir Ukraina sudaro apie 40% viso reeksporto.

„Verslios Lietuvos“ manymu, reeksporto vertė šiemet turėtų mažėti 16,2%. Tačiau 2023 metais tikimasi, kad reeksportas atsigaus, nes verslai suras kitas rinkas, ir jis augs 8,5%. Vertinama, kad nutraukus prekybinius santykius su Rusija ir Baltarusija tiesioginis efektas reeksportui sieks atitinkamai  2,1 mlrd. Eur ir 500 mln. Eur, o su Ukraina – apie 270 mln. Eur.

Tiesioginis efektas paslaugų eksportui sieks apie 140 mln. Eur dėl Baltarusijos, 240 mln. Eur – dėl Rusijos ir apie 50 mln. Eur – dėl Ukrainos.

J. Kalendienė atkreipė dėmesį, kad vyrauja didelis neapibrėžtumas, kuris gali tiek padidinti, tiek sumažinti prognozuojamas eksporto augimo apimtis. 

„Didelis nežinomumas dėl karo Ukrainoje raidos ir trukmės. Dabar eksportas nėra nutrūkęs visiškai į vieną iš trijų šalių, bet laikas ir aplinkybės bet kurią dieną gali viską pakeisti. Nors Kinijos situacija neretai pamirštama, tačiau ekonominių santykių su Kinija raida vis dar išlieka didelis klaustukas. Tiesioginio eksporto atsigavimo nesitikime, bet yra daug nežinomųjų dėl netiesioginio poveikio mūsų eksportui užsidarius Kinijos rinkai arba Kinijos politikai imantis kitų papildų veiksnių“, – sakė J. Kalendienė. 

Dalis grėsmių taip pat susijusios su logistikos sutrikimais bei kainomis, pavyzdžiui, žaliavų brangimas ir jų prieinamumas. 

„Iš vienos pusės kainų augimas didina eksporto vertes, bet mažina galimybes parduoti, šiek tiek paguodos teikia tai, kad žaliavų kainų kilimas yra pasaulinis ir tai nėra tik Lietuvos fenomenas“, – sakė J. Kalendienė. 

„Vieną veiksnį matome vidinį – spaudimas atlyginimų augimui. Didelė infliacija, kuri numatoma Lietuvoje ir kuri jau yra, žinoma, kels darbuotojų lūkesčius dėl didesnio atlyginimo ir atsižvelgiant į tai, kad nemaža dalis sektorių susiduria su darbo jėgos problema, galime laukti ir didesnio spaudimo atlyginimams“, – kalbėjo ji.

Statistikos departamento duomenimis, pernai bendra eksporto vertė augo 20,5% iki 34,6 mlrd. Eur. Kiek daugiau nei pusę jos sudarė lietuviškos kilmės prekės, daugiau nei trečdalis – reeksportas ir dešimtadalis – energetinių produktų eksportas.

Pernai itin reikšmingai prie lietuviško kilmės prekių eksporto augimo prisidėjo chemijos pramonė, baldų ir medienos pramonė ir inžinerinė pramonė. Daugiau nei 50% chemijos pramonės eksporto augimą lėmė 62% augęs trąšų eksportas ir 31% augęs įvairių chemijos produktų eksportas. Baldų pramonės ir medienos gaminių eksporto vertės atitinkamai augo 23,5% ir 48,2%.