Ukrainos vežėjams sunkėja patekimas į Baltarusiją – kol kas tai vienetiniai atvejai
Baltarusijos pasienio ir muitinės tarnybos galbūt pradėjo blokuoti Ukrainos vežėjų patekimą į šalį, teigia Erlandas Mikėnas, Lietuvos mažų ir vidutinių vežėjų konfederacijos (LMVVK) prezidentas.
„Jau girdime iš pareigūnų, kad ukrainiečių vairuotojus grąžina, neleidžia vykti per Baltarusiją, situacija keičiasi kiekvieną minutę. Šiai dienai, mano asmenine nuomone, Baltarusijos teritorija taip pat nėra saugi, nes tų šalių politinė vadovybė nėra stabili, gal taip pasakykime“, – Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje žurnalistams sakė E. Mikėnas.
„Į mane kreipėsi vienas Ukrainos vairuotojas, kuris važiavo į Odesos jūrų uostą ir jam Baltarusijos pareigūnai neleido įvažiuoti, ryšium su tuo, kad yra uždaryta Baltarusijos ir Ukrainos siena. (...) Kol kas žinau tik vieną tokį atvejį, nes šiandien mažai tų mašinų važiavo į Ukrainą. Manau, kad vėliau tokių atvejų bus daugiau“, – BNS teigė D. Prakapas.
Ramunė Gagienė, Lietuvos muitinės departamento Tarptautinių ryšių skyriaus vedėja, VŽ nurodė, kad negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad yra tokių atvejų, kai vežėjai į Baltarusiją neįleidžiami: „Tai vienetiniai atvejai, apie kuriuos geriau žino muitinės postai. Tad jeigu jie patvirtino, taip ir yra. Tačiau masinio blokavimo nėra.“
Ji taip pat teigė, kad nėra gavusi informacijos iš kitų šalių muitinių, kad būtų varžomas patekimas į kaimynines šalis.
Šią informaciją BNS patvirtino ir Darius Prakapas, Muitinės departamento Medininkų kelio posto pamainos viršininkas.
Gintaras Žukas, bendrovės „Gerusa“ atstovas, žurnalistams tvirtino, kad situacija dar labiau komplikuotųsi, jei Baltarusija nuspręstų visiškai uždaryti tranzitą per savo teritoriją.
„Kol kas situacija yra tokia, kad važiuoti galima, tai važiuojame. (...) Bet gali būti taip, kad Baltarusija uždarys ir tranzitą kelių transportui. Tokia situacija būtų visiška katastrofa – realiai mašinas tektų statyti patvoryje ir eiti į darbo biržą“, – žurnalistams teigė G. Žukas.
Jis skeptiškai vertino galimybę vilkikus perorientuoti darbui Vakarų Europos rinkose.
„Vakaruose yra savi niuansai, patys žinote, kad Mobilumo paketas įsigaliojo ir taip toliau. Yra daug kliuvinių ir taip paprastai įsilieti į tą srautą vežėjų nepavyks. Aišku, žiūrėtume, spręstume, kažkaip galvotume, bet tai nėra taip paprasta (...) Be to, ne visi darbuotojai, ypač iš trečiųjų šalių, nori dirbti Vakarų šalyse“, – aiškino G. Žukas.
E. Mikėnas BNS anksčiau taip pat sakė, kad vežėjai kol kas dirba su klientais Rusijoje.
„Kadangi pačioje Rusijoje karas nevyksta, per Latviją ir Estiją kroviniai į Rusiją važiuos toliau, kadangi turime įsipareigojimus Rusijos klientams. Kas liečia tolesnę perspektyvą – srautai labai priklausys nuo prekybos. Jeigu prekyba vyks – važiuos ir automobiliai“, – tvirtino E. Mikėnas.
Tačiau jis pabrėžė, kad dėl karo Ukrainoje per šią šalį keliaujančių krovinių srautai bus išbalansuoti, o galima Rusijos izoliacija nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos (SWIFT) apsunkintų atsiskaitymus su šios šalies užsakovais.
VŽ rašė, kad Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ Lietuvos vežėjams rekomenduoja susilaikyti nuo prekių vežimo per Ukrainos teritoriją, o esantiems Ukrainoje nedelsiant grįžti į Lietuvą. Tolimųjų reisų vairuotojams patariama nevykti per Baltarusiją ir sekti atsakingų Lietuvos institucijų, pirmiausia Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos, pateikiamas rekomendacijas.
Preliminariais „Linavos“ duomenimis, šiuo metu per Ukrainos ir Baltarusijos teritorijas gali vykti keli šimtai vilkikų iš Lietuvos.
