Po NSGK posėdžio – skirtingai vertinama situacija dėl sankcijų „Belaruskalij“ taikymo

Publikuota: 2022-01-12
Laurynas Kasčiūnas, NSGK pirmininkas. BNS nuotr.
svg svg
Laurynas Kasčiūnas, NSGK pirmininkas. BNS nuotr.

Trečiadienį Seime surengtas uždaras bendras Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) ir Ekonomikos komitetų posėdis, kuriame buvo svarstoma baltarusiškų trąšų tranzito situacija, sankcijų taikymas ir poveikis.

Papildyta dviem paskutinėmis pastraipomis.

Dainius Gaižauskas, NSGK pirmininko pavaduotojas, po posėdžio tvirtino, kad šiuo klausimu privalo būti atliktas tyrimas, nes esama „daugybė juodų dėmių“. Jis tvirtino, kad komitetų posėdis yra „tiktai susipažinimui su informacija“ skirtas formatas, o tokių posėdžių turėtų būti ne vienas.

Seimas pirmą kartą svarsto Vyriausybės pateiktą 2020 m. valstybės biudžeto projektą. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Dainius Gaižauskas, NSGK pirmininko pavaduotojas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Aš kai suformulavau tam tikras dalis, kaip buvo pasirinktas taikinys Baltarusijoje... būtent trąšoms, kas tai inicijavo, kiek dalyvavo valstybė, koks vaidmuo Cichanouskajos, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos pasirinko... šokiruojanti informacija“, – tvirtino jis ir pridūrė, kad negali visko pasakyti, nes dalis informacijos yra įslaptinta.

„Buvo pripažinta, kad geležinkeliai (AB „Lietuvos geležinkeliai – VŽ) darė labai kietą kontrolę, žiūrėjo visus teisinius momentus, kad nebūtų padaryta žala. Tai į klausimą kodėl buvo atleistas vadovas, negavome normalaus atsakymo“, – sakė D. Gaižauskas.

Jis taip pat tvirtino, kad Marius Skuodis, susisiekimo ministras prisipažino „viską žinojęs“, tačiau vėliau kalbėjęs pastarasis tai pavadino interpretacijomis.

Tikisi išviešinimo

Saulius Skvernelis, NSGK komiteto narys, išreiškė lūkesčius, kad „kažkas iš to, kas yra slapta“, turės būti vieša.

„Informacija, kurią šiandien mes gavome – nuo pirmiausia Saugumo departamento atstovo iki susisiekimo ministro – man bent jau norisi, kad visuomenė tą tikrai sužinotų, – žurnalistams sakė jis. – O ar bus tokios galimybės ar ne – priklausys nuo įstatymų ir nuo to, kiek pavyks tų slaptų dalykų atskleisti, kad tai būtų vieša. Bet tai turi būti.“

S. Skvernelis tvirtino, kad sunku kalbėti, išėjus iš posėdžio, kuriame viskas yra slapta.

Saulius Skvernelis, Seimo narys. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Saulius Skvernelis, Seimo narys. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

„Šiandien bus labai įdomu pažiūrėti, kokį sprendimą Vyriausybė priims, ar patvirtins komisijos išvadas ar ne. Nes jeigu tai, kas šiandien mums tapo žinoma, bus žinoma ir Vyriausybei – tai nebus paprastas sprendimas“, – sakė jis.

Komiteto narys pasakojo, kad buvo vertinama, kas kokią naudą turėtų, uždarius trąšų tranzitą į Klaipėdos uostą.

„Tai manau kad ką mes šiandieną turime – tai tikrai tų sankcijų, kas čia kalba, kad Lietuva vienašališkai gali padaryti ir bus paveikios – net teorinių galimybių nėra. Bent jau sutarties nutraukimas su Lietuvos geležinkeliais nieko neduos“, – reziumavo S. Skvernelis. Jis pasakė, kad buvo „dešimtimis“ įvardytos įmonės, kurios teoriškai galėtų perimti „Belaruskalij“ krovinius ir nuvežti juos į Klaipėdą ir „bent dvi“, kurios tai galėtų iš karto padaryti.

Akcentuoja LTG priklausomybę

Konservatorius Laurynas Kasčiūnas, NSGK pirmininkas, tvirtino nematantis poreikio steigti atskirą komisiją, nes konkrečiu atveju užtenka parlamentinės kontrolės.

„Ankstesnės tezės, kurias aš turėjau ir netgi esu viešai išsakęs, net sustiprėjo po šio posėdžio“, – tvirtino jis.

Politikas atkreipė dėmesį, kad LTG elgesys parodė pernelyg didelę įmonės priklausomybę nuo kontrakto su „Belaruskalij“.

L. Kasčiūnas pastebėjo, kad verta kelti klausimą dėl to, kiek valstybinė įmonė turi turėti priklausomybės „nuo tokios valstybės, kaip Baltarusija“.

„Tokie kontraktai pelningumui turėjo pasitarnauti, bet šalia to yra nacionalinis saugumas. Tu turi įvertinti, su kuo tu darai kontraktą ir kaip vertini pakeitimus“, – sakė politikas.

Jis aiškino, kad LTG sutartis „Belaruskalij“ niekada nebuvo tikrinama vyriausybinėje komisijoje, nes pati įmonė „nejautė pareigos, kuri kyla iš įstatymo, pati kreiptis pasitikrinti“.

Komitetų posėdyje dalyvavęs Egidijus Lazauskas, laikinasis LTG vadovas aiškino, kad sprendimą nederinti sutarties su vyriausybine komisija rekomendavo jo nenurodyti teisininkai.

Siekia sankcijų tikslingumo

L. Kasčiūnas pastebėjo, kad sankcijos yra tikslingos tik tuo atveju, jeigu kitoms šalims nėra galimybių jas apeiti.

„Geriausias variantas – jeigu Lietuva sugebėtų įtikinti visą Europos Sąjungą, kad įvedinėtų sankcijas. Tada mes neturėtume tų plyšių apėjimams“, – aiškino jis. Kaip kitą galimą poveikio priemonę jis įvardijo antrines JAV sankcijas, kurių poveikis „galbūt galėtų būti dar stipresnis“.

M. Skuodis patvirtino, kad LTG sutarties su „Belaruskalij“ nutraukimas savaime negarantuotų trąšų tranzito sustabdymo.

„Lietuvos geležinkelių“ sutarties su „Belaruskalij“ nutraukimas yra tik viena iš daugelio detalių visoje trąšų gabenimo schemoje ir garantijos, kad trąšos bus negabenamos nutraukus gabenimą pagal šią sutartį, šiuo metu tokios nėra“, – sakė jis ir pritarė L. Kasčiūno teiginiams, kad geriausiai veiktų visos ES mastu taikomos sankcijos.

„Jei ES sankcijų mes neturime artimiausiu metu ar negalime turėti, tada yra nacionalinio lygmens teisinė bazė, bet tik tokiu atveju, jei ji būtų suderinta su Europos Komisija, nes čia kalbame apie laisvą prekių judėjimą ES. Tolesni žingsniai priklauso nuo nacionalinio saugumo teisės aktų bazės ir jau po to, kas yra įmanoma atsižvelgiant į visą konkurencijos teisės reguliavimą ES. Kitaip tariant – klausimas yra labai kompleksiškas“, – sakė jis.

Krizė – komunikacijoje

L. Kasčiūnas žurnalistams išsakė ir savo asmeninę nuomonę apie susidariusios situacijos pobūdį.

„Aš visą tą situaciją su tais pareiškimais rašytais (susisiekimo ir vidaus reikalų ministrų pareiškimais atsistatydinti – VŽ) vertinu kaip pernelyg, nepagrįstai užsikaitinusią temperatūrą. Reikėjo gruodžio pradžioje atsistoti ir paaiškinti situaciją. Ir manau, kad visų kitų dalykų net nebūtų reikėję. Ir vadinčiau tai ne politine Vyriausybės krize, kaip čia skambėjo tie dalykai, o mano požiūriu, tai buvo komunikacijos krizė“, – išdėstė jis.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Logistika“
Rašyti komentarą 0
Klaipėdos uoste dėl stipraus vėjo ribojama laivyba

Pirmadienio pavakarę dėl sustiprėjusio vėjo į Klaipėdos uostą negali patekti dalis laivų.

Logistika
2022.01.17
Lietuvos oro uostai šiemet taps akcine bedrove

Iki 2022 metų pabaigos Lietuvos oro uostai iš valstybės įmonės (VĮ) turi būti pertvarkyti į akcinę bendrovę...

Logistika
2022.01.17
Savininko deklaravimo kodas: vieniems papildomas vargas, kitiems – didesnis skaidrumas Premium

Praėjo jau daugiau nei pusė metų nuo tada, kai įsigaliojo reikalavimas turėti Savininko deklaravimo kodą...

Logistika
2022.01.17
Krova Rygos jūrų uoste pernai smuko 9,3%

Rygos uostas pranešė per praėjusius metus perkrovęs 21,499 mln. tonų krovinių – tai 9,3% mažiau nei 2020 m..

Logistika
2022.01.17
Latvijos vežėjai: „Belaruskalij“ trąšų tranzitui per Latviją nėra galimybių

Latvijos valstybės institucijos ir privatūs vežėjai teigia, kad baltarusiškų trąšų tranzitas nebūtų įmanomas...

Logistika
2022.01.17
„LTG Cargo“ 2021 m. pervežė 4,3% mažiau krovinių

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ 2021 m., preliminariais...

Logistika
2022.01.17
1.000 km vienu įkrovimu: „Mercedes“ rekordininkas jau beveik paruoštas konvejeriui Premium 41

1.000 km su viena įkrova nuvažiuojamas atstumas, mažiausias aerodinaminio pasipriešinimo koeficientas –...

Automobiliai
2022.01.16
„Klasco“ kol kas neatnaujins geležies rūdos krovos 3

Koncerno „Achemos grupė“ valdoma didžiausia Klaipėdos uosto krovos kompanija („Klasco“), išgabenusi anksčiau...

Logistika
2022.01.15
FT metų žmogus E. Muskas: konkurentai ir mane, ir „Teslą“ vadino kvailiais bei apgavikais Premium 6

Elonas Muskas sako norintis būti atlaidus kritikams. Vis dėlto ne vienus metus kovojus su abejojančiųjų...

Inovacijos
2022.01.15
Automobilių salonai Latvijoje tuštėja akyse 4

Latvijos automobilių rinkoje susiklostė įtempta situacija – salonai tuštėja, pristatymai vėluoja. Dėl tokios...

Prekyba
2022.01.15
Rusijos uostuose pernai krova augo 1,7%

Per praėjusius metus Rusijos jūrų prekybos uostuose perkrauta 835,2 mln. t krovinių – tai 1,7% daugiau nei...

Logistika
2022.01.14
Užbaigta 3 metus trukusi ir 36 mln. Eur kainavusi Vilniaus oro uosto rekonstrukcija 1

Atlikus būtinas patikros procedūras, Vilniaus oro uoste oficialiai pabaigtas didžiausias infrastruktūros...

Logistika
2022.01.14
Dakaro maratono pabaigoje – lietuviški siurprizai

Penktadienį finišavo kasmetinis Dakaro lenktynių maratonas – jame dalyvavo rekordiškai daug Lietuvos atstovų,...

Automobiliai
2022.01.14
Honkongo oro uostas uždraudė tranzitinius skrydžius iš daugiau nei 150 šalių

Honkongo tarptautinis oro uostas pranešė, kad mėnesiui uždraudžia keleiviams iš daugiau kaip 150 šalių ir...

Logistika
2022.01.14
Nepaisant siaučiančios omikron, šiemet laukiama kelionių bumo Premium

Pandemijai vis dar stingdant turizmą, VŽ kalbinti Lietuvos kelionių organizavimo įmonių vadovai teigia...

Logistika
2022.01.14
Protestuotojai po dviejų parų išsiskirstė iš VVT administracijos pastato 1

„Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) vadovas tvirtina periodiškai palaikantis dialogą su personalu, o...

Logistika
2022.01.14
„Novaturo“ apyvarta pernai augo, bet dar nepasiekė priešpandeminio lygio

Varšuvos ir „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržose listinguojamos bendrovės AB „Novaturo“ apyvarta 2021...

Logistika
2022.01.14
A. Latakas: Klaipėdos uostui reikia atsisukti į Vakarus

Klaipėdos uoste mažėjant tranzitinių krovinių iš Rytų, reikia atsisukti į Vakarus, iš kurių per jūrą daugėja...

Logistika
2022.01.14
Lietuvoje veiklą pradeda nauja Italijos kapitalo aviacijos bendrovė „Jump Air“

Įmonės orlaiviais ketinama skraidyti Europos, Azijos, Afrikos, Vidurio Rytų ir Karibų oro erdvėse.

Logistika
2022.01.14
„Lietuvos geležinkeliai“ teigia negavę kitų įmonių prašymų vežti „Belaruskalij“ krovinius

„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) teigia kol kas negavę jokių prašymų, susijusių su „Belaruskalij“ trąšų...

Logistika
2022.01.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku