65% Estijos gyventojų pritaria „Rail Baltica“ projektui

Jokiais ankstesniais kalendoriniais metais projektas „Rail Baltica“ nesulaukė tokio stabilaus Estijos gyventojų palaikymo: ir šių metų balandį, ir lapkritį atliktas tyrimas parodė 65% pritarimo lygį.

Naujausios apklausos duomenimis, geležinkelio projektui nepritarė 23% respondentų, pranešė „Rail Baltic Estonia“.

Be to, 68% Estijos gyventojų mano, kad „Rail Baltica“ poveikis Estijai apskritai yra teigiamas, o 18% įvertino projektą labai teigiamai. 

Pagrindiniai tiesiamos naujosios tarptautinės geležinkelio linijos pranašumai – tai išgelbėtos žmonių gyvybės išvengiant pavojingesnio kelių transporto, greitesnis ir saugesnis krovinių pervežimas bei patogus susisiekimas su Europa. Šiuos pranašumus įvardijo atitinkamai 81%, 80% ir 78% respondentų.

Apklausoje taip pat respondentų buvo klausiama apie jų požiūrį į regioninį traukinių eismą „Rail Baltica“ infrastruktūroje. Iš viso 81% apklaustųjų atsakė manantys, kad vietos traukinių eismas padidins „Rail Baltica“ regioninę vertę, o 59% teigė ateityje patys ketinantys naudotis greitaisiais regioniniais traukiniais.

Naujausia nuomonių apklausa taip pat patvirtino, kad Estijos gyventojai mano, jog geležinkelių transportas yra aplinkai mažai kenksminga ir saugi transporto rūšis. Iš viso 81% apklaustųjų mano, kad traukiniai leidžia išsaugoti daugiau gyvybių, nei pavojingesnis kelių transportas. Toks pat skaičius respondentų mano, kad geležinkelių transportas yra ekologiškesnis už kelių transportą.

Žmonių požiūris ir informuotumas apie „Rail Baltica“ projektą panašia metodika buvo tiriamas nuo 2016 metų rudens. Tyrimo tikslinė grupė – 15–74 metų Estijos gyventojai. Iš viso į apklausos klausimus lapkričio 9–15 dienomis atsakė 1.003 žmonės.

„Rail Baltica“ yra Europos standarto (1435 mm pločio) elektrifikuotas dviejų gijų geležinkelis keleiviams ir kroviniams vežti, kuris statomas nuo Talino iki Lietuvos ir Lenkijos sienos. 

Europinės vėžės geležinkelio, sujungsiančio Baltijos šalis su Europos geležinkelių tinklu, bendras ilgis per tris valstybes sieks 870 kilometrų: Lietuvoje – 392, Latvijoje – 265, o Estijoje – 213. Lietuvoje trasa nusidrieks nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos per Kauną ir Panevėžį, Latvijoje kirs Rygą, Estijoje – Pernu ir Taliną.

VŽ anksčiau jau rašė, kad Lietuvos viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklą valdanti įmonė „LTG Infra“ 2022 m. planuoja 10% didesnes investicijas nei šiemet. Jos turėtų siekti 240 mln. Eur.

„Iki 2030 m. į geležinkelių infrastruktūrą Lietuvoje numatoma investuoti daugiau nei 4,9 mlrd. Eur, iš jų apie 240 mln. Eur – kitąmet. Dėl geopolitinės situacijos peržiūrime investicijų portfelį, dalį projektų laikinai stabdome, tačiau kitų metų investicijas augina tokie projektai, kaip „Rail Baltica“ ir tinklo elektrifikacija“, – sako Karolis Sankovski, „LTG Infra“ generalinis direktorius.

Pasak K. Sankovskio, iš visos 4,9 mlrd. Eur investicijų sumos iki 2030 m. apie 3,4 mlrd. atiteks „Rail Baltica“ projektui.