Klaipėdos uostas investicijas kreipia į projektus, reikšmingus valstybės ekonomikai

„Esamų geopolitinių iššūkių fone ypač svarbu toliau stiprinti Klaipėdos jūrų uosto konkurencingumą ir tęsti uosto plėtrą. Mūsų pagrindiniai prioritetai uoste: uosto kanalo gilinimas,  pietinės jo dalies naujos teritorijos plėtojimas, išmanaus ir aplinkai draugiško jūrų uosto išvystymas“, – pabrėžia LR susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Tempų nemažina

Per tris šių metų ketvirčius VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos investicijos į uosto vystymą siekė beveik 32 mln. Eur – panašiai kaip ir praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu.

„Mums svarbu išlaikyti investavimo tempą ir nestabdyti projektų. Nuo metų pradžios iki šiol į uosto infrastruktūrą investavome daugiau kaip 30 mln. eurų – maždaug tiek pat, kiek pernai. Iki 2024-ųjų numatomų įgyvendinti projektų vertė sieks apie 400 mln. eurų“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Pasak A. Latako, daugiau nei pusę šių lėšų numatoma skirti akvatorijos gilinimo, krantinių rekonstrukcijos ir statybos projektams bei bangolaužių rekonstrukcijai.

„Uostas turi būti vystomas ir plėtojamas, kad atitiktų besikeičiančios rinkos poreikius, infrastruktūrą būtina orientuoti į uosto pralaidumo ir laivybos saugumo didinimą. Yra akivaizdžios pasaulinės tendencijos, rodančios, kad laivybos verslo efektyvumą siekiama užtikrinti didesniais laivais. Analogiškas tendencijas stebime ir Klaipėdos uoste“, – sako A. Latakas.

Rekonstruojami uosto vartai

Šiuo metu uoste įgyvendinama bemaž keturiasdešimt įvairių infrastruktūros projektų – krantinių rekonstrukcija, gilinimo darbai, geležinkelio statyba, remontas ir kt.

Vienas iš reikšmingiausių darbų – bangolaužių rekonstrukcija. Paskutinį kartą bangolaužiai buvo rekonstruoti 2002 m.

„Bangolaužių rekonstrukcija užtikrins didesnį navigacijos saugumą. Dabar, esant nepalankioms oro sąlygoms, didesniam bangavimui, siekiant užtikrinti saugumą, laivams įplaukti į uostą yra taikomi apribojimai, ypač didiesiems laivams. Numatoma, kad laivų eismo ribojimo parų skaičius per metus sumažės beveik trečdaliu. Šis projektas leis uosto kanalą ateityje gilinti iki 17 m bei priimti didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti laivus. Tai reiškia naujas galimybes ne tik Klaipėdos uosto, bet ir Lietuvos ekonomikos konkurencingumui“, – teigia A. Latakas.

Bangolaužių rekonstrukcijos projekto vertė siekia beveik 50 mln. Eur, o darbai turėtų būti užbaigti 2023 pradžioje.

Didesnis gylis – pilnesni laivai

Viena iš uosto patrauklumo ir  konkurencingumo sąlygų – pakankamas gylis. Pernai buvo užbaigta gilinti iki 14,5 m Malkų įlanka, o šių metų pradžioje startavo didžiosios dalies uosto akvatorijos gilinimo iki 15 m darbai. Beje, gilinama neribojant laivybos.

„Laivybos kompanijos neretai dalį krovinių į Klaipėdos uostą gabena nepilnai pakrautais arba mažesniais laivais, todėl tam pačiam krovinių kiekiui pergabenti išnaudojama santykinai daugiau resursų: sugaištama daugiau laiko, patiriamos didesnės kelionės sąnaudos, o intensyvesnė laivyba daro įtaką ir aplinkos oro kokybei“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.

Anot A. Latako, akivaizdu, kad laivybos verslo efektyvumą siekiama užtikrinti statant ir eksploatuojant vis didesnius laivus. Tad Klaipėdos uostas vystomas taip, kad galėtų priimti pilnai pakrautus didelio tonažo laivus.

Uosto kanalo gilinimo projektui įgyvendinti skirta 17,3 mln. Eur ES struktūrinių fondų lėšų. Planuojama, kad uosto kanalas iki 15 m bus išgilintas kitų metų pradžioje. Po to numatoma uosto kanalą gilinti iki 15,5 m.  

ES lėšos laivybos kanalui gilinti

Susisiekimo ministerija numato uosto išoriniam ir vidiniam laivybos kanalui gilinti papildomai skirti 10 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų. Įgyvendinus projektą, Klaipėdos jūrų uosto išorinis laivybos kanalas bus pagilintas iki 16 m (dabar – 15,5 m), vidinis laivybos kanalas – iki 15,5 m. 

„Uosto kanalo gilinimo projektu žvelgiame į ateitį ir, siekdami didinti uosto konkurencingumą, turime būti pasiruošę priimti didžiausio tonažo laivus Klaipėdoje“, – sako susisiekimo ministras M. Skuodis.

Laivybos kanalo gilinimo iki 15,5–16 m darbai yra būtini didinant Klaipėdos uosto pajėgumą ir gerinant laivybos saugumo sąlygas, skirtas didiesiems laivams, taip pat rūpinantis transporto grandinės efektyvumu. Pagilinus laivybos kanalą, į uostą atvykstantys laivai galės būti pilniau pakrauti, dėl to trumpės krovinių gabenimo laikas, mažės oro tarša.