Lietuvos transporto ir krovos įmonės ruošiasi ateičiai be „Belaruskalij“ trąšų

Publikuota: 2021-11-23
Klaipėdos bendrovės „Birių krovinių terminalas“ teritorija. Algimanto Kalvaičio nuotr.
svg svg
Klaipėdos bendrovės „Birių krovinių terminalas“ teritorija. Algimanto Kalvaičio nuotr.

Jungtinėms Amerikos Valstijos (JAV) praėjusį rugpjūtį įvedus sankcijas vienai didžiausių pasaulyje trąšų gamintojų „Belaruskalij“, daugiau nei dešimtmetį eksportuojančiai produkciją per Klaipėdos uostą, vis dar galutinai neaišku, kas įvyks po gruodžio 8-osios – iki tol verslui duota laiko pasiruošti ir užbaigti sandorius.

BNS kalbinti ekspertai beveik vieningai mano, jog nė vienas Lietuvoje veikiantis bankas, net jei jis tiesiogiai nesusijęs su JAV, nefinansuos sandorių su „Belaruskalij“ – pirmiausia todėl, jog atsiskaitymai JAV doleriais bus neįmanomi, o daugelis jų turi JAV bankų korespondentų. Be to, nė vienas bankas nenorės rizikuoti savo reputacija.  

Tačiau šaltiniai teigia, kad rizikos aptarnauti sandorius su „Belaruskalij“ galėtų imtis koks nors nedidelis bankas arba fintech įmonė. Tai galėtų būti ir Lietuvoje neveikiantis užsienio bankas.

BNS žiniomis, susisiekimo ministras Marius Skuodis spalio pradžioje lankydamas JAV susitiko su Iždo departamento pareigūnais ir aptarė sankcijų taikymo klausimus – tai buvo svarbiausias jo vizito į JAV tikslas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pats ministras šio susitikimo nekomentuoja, tačiau sako, jog su JAV sankcijomis, skirtingai nei su europinėmis, yra daug neaiškumų ir šalys pačios turi įsivertinti rizikas.

Nuotrauka::1

„Europinės sankcijos kaip ir aiškios, dėl JAV sankcijų vyksta daug diskusijų. Be to, per vieną dieną gali daug kas pasikeisti, JAV ir ES gali imtis naujų sankcijų, jeigu mūsų kaimynystėje (Baltarusijoje – BNS) niekas nesikeis“, – BNS sako M. Skuodis.

Per Lietuvą nustojus vežti „Belaruskalij“ produktus, valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ netektų maždaug ketvirtadalio krovinių.

Mantas Bartuška, įmonės generalinis direktorius, sako, jog formaliai OFAC (JAV iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuras, The Office of Foreign Assets Control) sankcijos Lietuvos įmonėms negalioja – tai „Lietuvos geležinkeliams“ išaiškino patys OFAC pareigūnai. 

„Pokalbio metu buvo patikinta ir išaiškinta, kad dabartinėje apimtyje, jeigu grandinėje nedalyvauja JAV subjektai, tai sankcijos negalioja (Lietuvos įmonėms – BNS)“, – BNS sakė M. Bartuška.

Bankai laikysis sankcijų

Eimantas Vytuvis, Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) vadovas mano, jog didžiausi Lietuvos bankai neabejotinai laikysis sankcijų, tačiau yra tikimybė, kad iš daugiau nei 200 šalyje veikiančių fintech įmonių atsiras tokia, kuri galėtų po gruodžio 8 dienos aptarnauti atsiskaitymus su „Belaruskalij“ ar kitomis jo įkurtomis įmonėmis.  

„Mūsų žiniomis, didžiausi Lietuvoje veikiantys bankai laikosi OFAC sankcijų, todėl atsiskaitymų su „Belaruskalij“ ar kitomis jo įkurtomis įmonėmis po gruodžio 8 dienos aptarnavimas reikštų OFAC sankcijų pažeidimus“, – BNS sakė jis.  

Didžiausi Lietuvos komerciniai bankai – „Luminor“, SEB, „Swedbank“ ir Šiaulių – kartoja: jie taiko JAV sankcijas ir nevykdys mokėjimų, tiesiogiai, netiesiogiai ar per tarpininkus susijusių su sankcionuotais Baltarusijos juridiniais ar fiziniais asmenimis. Vis dėlto kai kurie bankai priduria, jog vertina situaciją ir stebi pokyčius, kiekvieną atvejį vertina individualiai ir galutinį sprendimą priima atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes bei dokumentus.

Šaltiniai sako, kad daug priklausys ir nuo vienos didžiausių „Belaruskalij“ trąšų pirkėjų Norvegijos kompanijos „Yara“, įsigijančios apie 2 mln. t. per metus – ji esą linkusi toliau pirkti baltarusiškas trąšas, tranzitu gabenamas per Lietuvą ir Klaipėdos uostą.

Oficialaus „Yara“ komentaro gauti nepavyko, tačiau, BNS žiniomis, ji dar vertina rizikas ir galutinio sprendimo nėra priėmusi.

Trąšos dar važiuos

Pasak kai kurių ekspertų ir su situacija susipažinusių žmonių, tikėtina, kad baltarusiškos trąšos po gruodžio 8-osios kurį laiką dar važiuos per Lietuvą, tačiau kitąmet tranzitas liausis.

„Gali būti, kad tai nebus gruodžio 8 diena. Kai kurie sandoriai gali būti įvykę, kai kurie avansiniai mokėjimai gali būti padaryti, ir to laiko buferis gali būti ilgesnis“, – BNS sakė Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas.  

„Gruodžio 8-tą dar niekas nenustos važiuoti“, – BNS teigė šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

A. Latakas teigė išklausęs JAV teisininkų išaiškinimo dėl kitų – birželį paskelbtų JAV sankcijų ir kaip jos gali paveikti įmones.

„Įmonė, kuri perveda pinigus JAV doleriais, kuri turi sutartis su JAV bendrove, pirkėjų JAV, kur bet koks JAV kvapas, ten sankcija bus pritaikyta. Tie dalykai sunkiai apčiuopiami ir tada yra rizika, ir bankas galvoja, ar verta rizikuoti, ar ne. Nemanau, kad ir mažas bankas imsis tos rizikos, kad uždirbtų kažkiek“, – kalbėjo uosto direkcijos generalinis direktorius. 

Nuotrauka::2

Jis sakė esąs įsitikinęs, kad „Belaruskalij“ trąšų uoste nuo kitų metų nebeliks. 

„Klausimas tik toks – kiek ilgai bus galima tempti. Juo labiau, kad toliau situacija (dėl Baltarusijos – BNS) nėra stabili, ji kaista, girdime dar apie papildomas sankcijas, tai labai abejoju, kad šis srautas išsilaikys“, – sakė A. Latakas. 

Susisiekimo ministras tvirtina, kad tolesnis tranzitas priklauso nuo dviejų pagrindinių dalykų.

„Pirma, ar bankai leis atsiskaitymus, ir antra, koks bus JAV ir ES sankcijų režimas, turiu galvoje galimas naujas sankcijas ir neatmeskime, kad šalys gali pateikti dabartinių sankcijų griežtą išaiškinimą, nepaliekant jokių pilkųjų zonų – tiek iš JAV pusės, tiek iš kitų šalių“, – teigė M. Skuodis.

Nauja LTG strategija

Ministro teigimu, šiuo metu vertinami keli scenarijai, kaip sankcijos paveiks valstybės biudžetą ir įmones. Tačiau tikslų jų poveikį bus galima įvertinti po gruodžio 8-osios ar vėliau.

„Makroekonominiu požiūriu poveikis Lietuvos ekonomikai bus nedidelis, minimalus. Didesnį poveikį pajus trys įmonės – „Lietuvos geležinkeliai“, Klaipėdos uostas ir Birių krovinių terminalas. Mano dėmesio centre – galima įtaka „LTG Infrai“, – BNS sakė M. Skuodis.  

Pasak jo, nauja „Lietuvos geležinkelių“ strategija paremta veikla be baltarusiškų trąšų: „Toks bazinis scenarijus“. 

„Esmė – ne tiek prarastos pajamos, kiek infrastruktūros valdytojo („LTG Infra“ – BNS) sąnaudos – jos padalijamos visiems infrastruktūros, tai yra, bėgių, naudotojams ir jei jų sumažėja, sąnaudų pasidalijimą reikia peržiūrėti. Čia pagrindinis klausimas – ar gali prireikti didinti paslaugų kainas, ar tam tikram trumpalaikiam poveikiui sumažinti reikėtų valstybės paramos, kokios prisitaikymo alternatyvos. Dėl to vyksta diskusijos ir jei reikės, tuos žingsnius padarysime“, – aiškino M. Skuodis.

Lietuva yra bene vienintelė ES šalis, nesubsidijuojanti geležinkelių infrastruktūros. Todėl netekus „Belaruskalij“ krovinių Vyriausybei teks nuspręsti, ar finansiškai padėti įmonei „LTG Infra“, ar palikti problemą spręsti patiems „Lietuvos geležinkeliams“.

Nuotrauka::3

„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius M. Bartuška sako, kad sustojus tranzitui „Lietuvos geležinkelių“ grupė negautų apie 60 mln. Eur pajamų, ir tai vertinama kaip didelė suma. Pasak M. Bartuškos, tikėtina, kad ji turės peržiūrėti paslaugų tarifus.

„Bet bet kuriuo atveju negalėsime drastiškai jų didinti, kad būtume konkurencingi, – matome, kad reikės infrastruktūrai subsidijos. Dėl konkrečių sumų sunku pasakyti, bet anksčiau vertinome iki 60 mln. Eur – gal reikės mažesnės sumos. Kalbamės su Vyriausybe, ministerija. Europoje tai normali praktika, kai valstybė finansuoja infrastruktūrą“, – kalbėjo grupės vadovas.

Situacija – dar neaiški

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas sutinka, kad šiuo metu vis dar yra daug neapibrėžtumų – ar „Belaruskalij“ kroviniai toliau važiuos, priklauso pirmiausia nuo bankų ir kitų faktorių, todėl tik laikas parodys, kaip bus iš tikrųjų.

„Šiuo metu vieni bankai sako, kad negalima, kiti vertina. Yra formali pusė – tiek ES, tiek JAV sankcijos šiuo metu kaip ir leidžia vežti, jei nedalyvauja JAV subjektai, tačiau viskas priklauso nuo bankų“, – sakė M. Bartuška. 

„Mes kalbamės tiek su Lietuvos bankais, tiek su ne Lietuvoje esančiais bankais ir šiuo metu vertiname situaciją“, – pridūrė jis. 

Paklaustas, ar kalbama su „Yara“ ar kitais „Belaruskalij“ trąšų pirkėjais, M. Bartuška sakė, jog įmonė pirmiausia ieško savo sprendimų.

„Ar kiti rinkos dalyviai turės sprendimus, įdomu, nes tai gali būti tam tikri pavyzdžiai, bet mums svarbiausia turėti savo sprendimus, kurie būtų skaidrūs, aiškūs ir atsakytų į klausimų, ar galima vykdyti operacijas, ar ne“, – teigė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas. 

„Lietuvos geležinkeliai“ dabar galiojančią sutartį su „Belaruskalij“ pasirašė 2018 m. pavasarį, ji galioja iki 2023 m. pabaigos. Tačiau konkrečių jos sąlygų įmonė nekomentuoja. 

2018 m. balandį geležinkeliai skelbė, jog iki tol su „Belaruskalij“ buvo sudaromos tik trumpalaikės sutartys, jose nebuvo numatyti įsipareigojimai dėl tarifų ar krovinių apimčių.

„Belaruskalij“ trąšos sudaro apie ketvirtadalį-penktadalį visų geležinkelių pervežamų krovinių – „LTG Cargo“ pernai pervežė apie 53 mln. t krovinių (šiemet pirmąjį pusmetį – 24 mln. t) ir gavo 397 mln. Eur pajamų (177 mln. Eur).

Planai – be trąšų

Apie 11 mln. t „Belaruskalij“ trąšų per metus Klaipėdos uoste kraunantis Igorio Udoviskio bei „Belaruskalij“ kontroliuojamas Birių krovinių terminalas (BKT), anksčiau komentavęs galimą JAV sankcijų poveikį, dabar jokių komentarų neteikia. 

„Pastaraisiais mėnesiais buvo pasirodę gana daug neatsargių ir nepakankamai kompetentingų komentarų, kenkiančių ne tik transporto verslui, bet ir apskritai Lietuvos interesams. Bus geriau, jei ši tema kol kas nebūtų aktyviai aptarinėjama“, – atsakyme BNS nurodė I. Udovickis.

VŽ kalbintas Vidmantas Dambrauskas, BKT vadovas, tvirtina negalintis komentuoti su sankcijomis susijusios situacijos.

„Esame nežinomybėje, o fantazuoti nenoriu", – trumpai reziumuoja jis.

Nuotrauka::4

Klaipėdos uosto, dėl trąšų eksporto sustojimo galbūt neteksiančio apie trečdalio metinės krovos ir apie 20 mln. Eur metinių pajamų, vadovas A. Latakas sako, kad ankstesnės ES ir JAV sankcijos Baltarusijai lėmė, jog šiemet per 9 mėnesius visų jos krovinių srautas per Klaipėdą sumažėjo 11%, tačiau „Belaruskalij“ trąšų – atvirkščiai – išaugo 4%.

„Belaruskalij“ trąšos stabiliai judėjo per uostą su tam tikru prieaugiu. Ir BKT buvo vystomas, kadangi „Belaruskalij“ gamybos pajėgumai kasmet didėja, ir jeigu viskas būtų normaliai, tai tie kiekiai kasmet būtų augę“, – sakė A. Latakas. 

„Belaruskalij“ 30% BKT akcijų įsigijo 2013 metais. Jau iki tol Baltarusijos trąšų gamintoja buvo didžiausia BKT klientė – jos produkcija sudarė 85–95% terminalo krovos, tačiau kada šios trąšos pradėtos eksportuoti per Klaipėdą, lieka neaišku – iki 2009 metų BKT neteikė ataskaitų Registrų centrui.   

Iš 2009 ir vėlesnių metų ataskaitų matyti, kad 2002 m. bendrovė perkrovė 400.000 t krovinių, 2007 m. – jau 1,3 mln. t, tačiau ar tarp jų buvo kalio trąšų, neskelbiama. 2009 m. „Belaruskalij“ per Klaipėdą vežė 1,4 mln. t trąšų, o 2017 m. – jau 8,1 mln. t (tai sudarė 98% visos BKT krovos). 2020 m. baltarusiškų trąšų perkrauta 10,7 mln. t (98%).

BKT vadovai anksčiau BNS tvirtino planuojantys išplėsti metinius terminalo pajėgumus nuo 12 mln. iki 16 mln. t 2024–2025 m. 

A. Latako nuomone, BKT šiuo metu yra krizinėje situacijoje – beveik 100% terminalo krovos sudaro „Belaruskalij“ kroviniai.

„Ši bendrovė yra stipri, mano nuomone, stengsis mėnesį ar du išlaikyti žmones, jų rinkoje būtų sunku rasti. Vėliau įmonė turėtų ieškoti biraus krovinio ir žiūrėt, kaip bus toliau. Mes tikimės, kad tie reikalai kažkaip išsispręs“, – svarstė uosto vadovas.    

Pernai uostas perkrovė 15,8 mln. t baltarusiškų krovinių. Šiemet jis jau neteko apie 2 mln. t naftos produktų, iki 1 mln. t Gardino azoto trąšų gamyklos produkcijos.

Klaipėdos uosto direkcija, pasak  A. Latako, į savo 2022 metų planą nebeįtraukia „Belaruskalij“ krovinių – tai reiškia, kad jo krova kris apie 30%. 

„Tai milžiniškas netekimas. Greitai tikrai niekas neužpildys tos skylės. Tas kiekis augo nuo kokių 2010 metų ar dar anksčiau, po maždaug 1 mln. t per metus. Tai galima suprasti, kiek metų jo netekus gali tekti jį auginti. Labai dideles viltis dedame į konteinerius, į žemės ūkio, ro-ro krovinius“, – lūkesčius vardijo A. Latakas. 

Galimi bandymai apeiti

OFAC rugpjūčio 9 d. potvarkis nurodė palaipsniui nutraukti sandorius, susijusius su „Belaruskalij“ ar bet kokia kita įmone, kurios 50% ar daugiau akcijų tiesiogiai ar netiesiogiai valdo „Belaruskalij“. Tokie sandoriai privalo būti nutraukti gruodžio 8 dieną 19 val. Lietuvos laiku.

Susisiekimo ministerija aiškina, kad JAV sankcijų veikimas grindžiamas iš esmės finansų įstaigų sprendimu, ar aptarnauti „Belaruskalij“ atsiskaitymus su Lietuvos ar kitų šalių subjektais. Bankams atsisakius aptarnauti šiuos atsiskaitymus, krovinių pervežimai sustos.

Be to, ankstesnių JAV sankcijų praktika rodo, kad Europoje veikiančios įmonės jų paiso. 

Vis dėlto E. Vytuvis pripažįsta, kad yra būdų, kaip įmonės, šiuo atveju – Baltarusijos juridiniai asmenys – galėtų apeiti sankcijas. Dažniausiai tam naudojamos fiktyvios bendrovės arba prekyba klastojant dokumentus.

„Sankcijų vengiantys asmenys ar subjektai gali atlikti daugybę prekybos finansavimo dokumentų pakeitimų, kad supainiotų susijusias prekes, subjektus ar jurisdikcijas“, – teigė E. Vytuvis.   

„JAV sankcijų vengimas yra žaidimas su ugnimi. Bandymas apeiti sankcijas – neteisėtas veiksmas“, – pridūrė jis. 

Politologas Laurynas Jonavičius sako, kad galimybių apeiti sankcijas „mes jau matėme“.

„Tai, kad mes vienareikšmiškai imsimės tų sankcijų įgyvendinimo pilno, automatiškai nereiškia, kad tas viskas dings – atsiras bandymai kurti schemas, apeinančias tas sankcijas, ir tas procesas tęsis kažkuria prasme – apimtys, mastai keisis, bet neįsivaizduoju, kad per naktį viskas dings, užsidarys ir nebeliks nieko“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas. 

„Kad bus bandymų tą daryti (apeiti sankcijas – BNS), aš beveik neabejoju. Be to, tų trąšų poreikis yra ir kitam gale – ar tai būtų indai, ar brazilai, ar dar kažkas, iš jų pusės turbūt bus interesas negauti jų brangiau vežant kažkur aplink“, – pridūrė jis. 

Kaip ten bebūtų, pasak L. Jonavičiaus, tam tikras neigiamas JAV sankcijų poveikis Baltarusijai bus juntamas.

„Bet ar tai reiškia, kad jis privers režimą pakeisti savo elgesį, dar labai atviras klausimas“, – teigė politologas.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Logistika“
Rašyti komentarą 0
25-ąjį „Lietuvos metų automobilio“ titulą iškovojo C klasės „Mercedes-Benz“  1

Pagrindinį titulą iškovojęs klasikinis sedanas įveikė naujos kartos elektromobilius, seriją apdovanojimų...

Automobiliai
2021.11.27
„Ecoservice“ už 2 mln. Eur atnaujina transporto parką

Atliekų ir antrinių žaliavų tvarkymo bendrovė „Ecoservice“ skelbia apie naujas investicijas, skirtas...

Logistika
2021.11.27
Karaliaus Vilhelmo kanalą norima naudoti turizmui ir kroviniams 3

Karaliaus Vilhelmo kanalas turėtų būti sujungtas su Kuršių mariomis ir naudojamas ne tik pramoginiams ar...

Logistika
2021.11.26
Vežėjai: derėtų atsargiau kalbėti apie pasienio punktų su Baltarusija uždarymą  1

Vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei užsiminus, kad augant migrantų bandymams patekti į Lietuvą...

Logistika
2021.11.26
„Girteka“ Lenkijoje atidarys savo didžiausią bazę 17

Lietuvos vežėjų persikėlimas į Lenkiją įgauna pagreitį: vienas iš didžiausių Europos ir stambiausias Lietuvos...

Logistika
2021.11.26
A. Bilotaitė: daugėjant bandymų migrantus pervežti vilkikais, gali būti uždaryti pasienio punktai

Augant migrantų bandymams patekti į Lietuvą vilkikuose, gali būti uždaryti pasienio punktai, teigia vidaus...

Verslo aplinka
2021.11.26
Dalis parlamentarų abejoja automobilių mokesčio efektyvumu ribojant taršą 1

Vyriausybei pritarus siūlymui įvesti kasmet mokamą automobilių taršos mokestį, dalis Seimo Aplinkos apsaugos...

Logistika
2021.11.26
Ministrai: kelių statybai galėtų būti naudojamas šlakas 16

Kelių statybai galėtų būti plačiau naudojamas šlakas, susidaręs deginant nepavojingas atliekas, ar perdirbtų...

Statyba ir NT
2021.11.26
Kaip uždirbti daugiau, arba Klientų aptarnavimas „Deals on Wheels“ stiliumi: tik nemeluokite Premium 6

Pinigai gali ateiti natūraliai, lyg ir savaime, bet tai nereiškia, kad nereikės nieko daryti, primena...

Gazelė
2021.11.26
Garaže užgimusio „Voltas IT“ įkūrėjai šįmet planuoja apie 9 mln. Eur apyvartą Premium 3

Kauno UAB „Voltas IT“ prieš keletą savaičių pradėjo atlikti „Volkswagen“ automobilių diagnostiką per šios...

Inovacijos
2021.11.26
V. Sinkevičius: naujos sankcijos uždarytų ES oro erdvę Baltarusijos kompanijoms 1

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius teigia, kad naujos Europos Sąjungos (ES) svarstomos sankcijos...

Verslo aplinka
2021.11.25
Elektromobilių pasiūla dar per maža, kad juos pirktų lietuviai Premium 3

Pardavėjai pastebi, kad Lietuvos gyventojai jau gali sau leisti įsigyti naują elektrinį automobilį, žvalgosi...

Logistika
2021.11.25
„Uber“ bėdos Briuselyje: beveik visiškas draudimas veikti ir 300.000 Eur bauda

Pavėžėjimo paslaugų bendrovės „Uber“ veikla nuo penktadienio beveik visiškai uždraudžiama Belgijos sostinėje...

Logistika
2021.11.25
Libanas nurodė kelionių agentams nebereklamuoti Baltarusijos

Libano vyriausybė ketvirtadienį nurodė kelionių agentams nebereklamuoti kelionių į Baltarusiją, mėgindama...

Verslo aplinka
2021.11.25
„Girteka“ samdys per 100 procesų, analizės ir IT specialistų  2

Didelio masto verslo skaitmenizacijos projektą vykdanti transporto įmonių grupė skelbiasi sparčiai didinanti...

Logistika
2021.11.25
O. Mašalė. Ko reikia sėkmingam Lietuvos aviacijos pramonės skrydžiui? 2

Neįtikėtina, bet paskutinį kartą Lietuva savo Aviacijos strategiją tvirtino dar 2006 metais! Taip, dokumentas...

Verslo aplinka
2021.11.25
Transporto sektoriaus skaitmenizavimas tebelaukia ministerijos taisyklių Premium 1

Nuo 2024-ųjų valstybinės institucijos Europos Sąjungoje (ES) privalės priimti skaitmeniniu būdu vežėjų...

Logistika
2021.11.25
Nesulaukdami naujų vilkikų vežėjai gręžiasi į mažos ridos transportą Verslo tribūna

Šiandien užsisakę naują vilkiką jo, greičiausiai, sulauksite tik 2023 m. Dėl vilkikų ir kito transporto...

Paslaugos
2021.11.25
Klaipėdos uostas investicijas kreipia į projektus, reikšmingus valstybės ekonomikai Verslo tribūna 1

Geopolitiniai iššūkiai bei rinkų svyravimai nesustabdė Klaipėdos jūrų uosto investicinių projektų. Priešingai...

Logistika
2021.11.25

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku