Puspriekabių gabenimas geležinkeliu: Latvijoje pradėtas, Lietuvoje – laukiamas 

Skaičiuojama, kad toks krovinių gabenimo būdas leistų padidinti kelių eismo saugumą ir sumažinti CO2 išmetimą 70%, palyginus su įprastu kelių transportu.

Rygos uoste vykusiame „Green Switch“ projekto atidaryme dvi logistikos kompanijos „Schenker“ puspriekabės buvo pakrautos ant specialiai tam pritaikytos geležinkelio platformos ir pajudėjo į savo Liepojos uosto link, iš kurio krovininiu laivu bus nuplukdytos į Travemiundę Vokietijoje.

Vokietijos transporto ir logistikos kompanija „Schenker“ nurodo šiam projektui įgyvendinti atlikusi ne vieną testą, kol pirmosios puspriekabės buvo paruoštos pirmajai kelionei. 

Pranešime cituojamas Audrius Sungaila, „Schenker“ vadova Lietuvoje, krovinių kiekis nuolat auga, o visoje Europoje siekiama jas kuo labiau perskirstyti, kelių transporto krovinius perkeliant gerokai mažiau taršiems jūrų ir geležinkelio transportui. Tokie sprendimai sumažina kelių transporto srautus, reikalauja mažiau darbo jėgos ir suteikia galimybę gabenti sunkesnius krovinius.

A. Sungaila tvirtina kad šis procesas pagerins logistikos procesų našumą. Po bandomųjų važiavimų specialiai pritaikytomis geležinkelio platformomis, kompanija pasirengusi gabenti krovinius visu pajėgumu. Jis nurodo, kad „Green Switch“ sprendimas  nepadidina tiekimo grandinės kaštų, todėl esą teikia abipusę naudą.

Lietuvos vežėjų lūkesčiai

Lietuvoje tokio paties sprendimo perspektyva jau visai reali, o Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas (TTLA) išreiškia lūkesčius dėl Kauno intermodalinio terminalo tiesioginės jungties su Europos geležinkelių tinklu.

Aljanso pranešime cituojamas Povilas Drižas, TTLA generalinis sekretorius, sako kad krovinių gabenimas įvairiarūšiu transportu atveria plačias galimybes plėtoti išmaniuosius logistikos centrus ir didinti šalies konkurencinį pranašumą tarptautinių pervežimų rinkoje.

„Mūsų žiniomis, ateityje bus didinamas krovininių traukinių reisų skaičius ir plečiama puspriekabių pervežimo traukiniais geografija, apimsianti pagrindinius Europos pramonės ir prekybos centrus Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Nyderlanduose“, – sako P. Drižas. Jis nurodo, kad šios valstybės yra tarp pagrindinių, kuriose mūsų šalies vežėjai vykdo krovinių pervežimo operacijas ir paslaugų eksportą.

„Rail Baltica“ traukinių eismo plane numatyta, kad pilnai įgyvendinus projektą tarp Kauno, Varšuvos, Roterdamo, Duisburgo ir Milano, šioje linijoje per valandą galės važiuoti iki 3 krovininių traukinių, pasiekiančių maksimalų 120 kilometrų per valandą greitį. Planuojama, kad 80% krovininių traukinių „Rail Baltica“ linijoje bus intermodaliniai – suteikiantys galimybes logistikos operatoriams perkelti krovinius nuo kelių transporto ant geležinkelio transporto ir vežti konteinerius bei puspriekabes geležinkeliu.

Mato didelį potencialą

TTLA pranešime cituojamas Rimvydas Melkūnas, „Hoptrans logistics“ vadovas sako, kad patogi šalies geografinė padėtis suteikia Lietuvai išskirtines galimybes tapti krovinių tranzito valstybe aptarnaujant Europos bei Azijos perkrovimo ir logistikos centrus, išsidėsčiusius palei pagrindinius sausumos ir jūros prekybos kelius.

„Nutiesus „Rail Baltica“ geležinkelį per Kauną, Lietuvos tarptautinio transporto ir logistikos bendrovės per intermodalinį terminalą turės dar vieną svarbų koridorių, kuris bus tiesiogiai sujungtas su Europos geležinkelių tinklu. Matau didelį šalies verslo potencialą vystyti galingą logistikos grandinę aptarnaujant krovinių srautus Šiaurės-Pietų ir Rytų-Vakarų kryptimis“, – sako R. Melkūnas.

Jo vertinimu, Kauno intermodalinis terminalas bus apkrautas visu pajėgumu, todėl sustiprins visą šalies transporto ir logistikos infrastruktūrą – vieną pagrindinių valstybės ekonomikos ramsčių.

„Papildomi krovinių transportavimo keliai sukuria pridėtinę vertę verslui, klientams, vartotojams ir valstybei. Iš to laimi visi, nes tvarių verslo sprendimų įgyvendinimas ir logistinių pajėgumų užtikrinimas Lietuvos pramonės gamybai, eksportui ir importui, kuria pridėtinę vertę ir darbo vietas“, – sako R. Melkūnas.

TTLA deklaruoja, kad verslininkai Kauną mato kaip vieną iš svarbių centrų, kuriame bus perkraunami ir paskirstomi kroviniai tarp Europos, Skandinavijos, NVS ir Azijos. Tai jam esą gali užtikrinti patogi vieta, jungtys su svarbiausiomis automobilių magistralėmis ir artimiausiose apylinkėse plėtojama ūkinė veikla.

Suinteresuoti vežti geležinkeliu

Aljanso pranešime cituojamas Vladas Stončius, šalyje trečio didžiausio vežėjo – Klaipėdos įmonės „Vlantana“ vadovas, pasakoja, kad bendrovė suinteresuota puspriekabes tolimais maršrutais vežti traukiniais, o vilkikus naudoti paskutinės mylios logistikai. Pasak jo, vykdant ilgesnį, nei 150 km intermodalinį pervežimą, į puspriekabę leidžiama sukrauti sunkesnį krovinį, nei važiuojant keliais.

„Toks kombinuotas krovinių vežimas įmonei leidžia turėti daugiau puspriekabių nei vilkikų, taupyti degalus ir sumažinti CO2 išmetimą į aplinką. Be to, puspriekabių pervežimas geležinkeliais iš dalies sprendžia ir vairuotojų trūkumo problemą.“, – sako V. Stončius. Pasak jo, šiuo metu bendrovės puspriekabės traukiniais daugiausia važiuoja tarp Beneliukso šalių, Ispanijos, Italijos, Vokietijos ir Lenkijos.

„Tai pagrindinės rinkos, kuriose vykdomos didžiausios tarptautinio krovinio pervežimo operacijos. Be to, iš Klaipėdos jūrų uosto keltų linijomis pasiekiamos Skandinavijos šalys. Todėl šiuo metu maždaug trečdalį krovinių srauto gabename būtent Vakarų Europos geležinkeliais ir keltų linijomis“, – sako V. Stončius.

Tarp Lietuvos ir Lenkijos kasmet pervežama apie 25 mln. tonų krovinių, iš  jų – tik apie 2% geležinkeliu, šalių sienas kasmet kerta apie 2,5 mln. vilkikų.