Siūlomi du su automobilių tarša susieti mokesčiai
Dabartinį taršos mokestį, kuris iš esmės vertinamas kaip automobilio transakcijos mokestis, siūloma keisti dviem mokesčiais. Vienas jų bus mokamas pirmą kartą automobilį registruojant Lietuvoje, antrasis bus kasmetinis naudotojo mokestis.
Gintarė Krušnienė, aplinkos viceministrė, ketvirtadienį Vilniuje surengtoje konferencijoje teigė, jog taršos mokesčiu planuojama apmokestinti tik į Lietuvą įvežamus automobilius ir pirmą jų registraciją.
„Keičiame ne tik įstatymo turinį, bet ir pavadinimą, pervadiname mokestį iš registracijos į taršos. Jau metus galiojantis variantas ne tiek skatino pasirinkti mažiau taršų automobilį, kiek apribojo atsisakyti taršų automobilį jei jį turi, nes jį sunkiau parduoti. Vienas esminių pakeitimų, tas jog, mes apmokestinsime tik į Lietuva įvežamus automobilius, pirmą registraciją, o panaikinsime transakcijos mokestį vidaus sandoriams“, – spaudos konferencijoje sakė viceministrė.
„Kitas elementas – stipriname taršos apmokestinimą ir siekiame išjudinti visą automobilių parką, ne tik įsigijimus. Šalia įvežimo į Lietuvą mokesčio, nuo 2023 metų atsiranda ir kasmetinis naudotojo mokestis“, – pridūrė ji.
Pasak ministerijos atstovės, perdarius dabar veikiantį motorinių transporto priemonių mokestį, gyventojai būtų skatinami persėsti į bent trečdaliu mažiau taršius automobilius, šitaip perpus sumažinant dyzelinių lengvųjų automobilių dalį parke (dabar jų dalis sudaro 70%), kartu panaikinant kliūtis parduoti taršų automobilį.
Remsis CO2 tarša
Tiek registracijos, tiek taršos apmokestinimas apskaičiuojamas pagal tą pačią formulę. Ji komponuojama pagal du automobilių techninius parametrus – kiek gramų anglies dioksido emisijų tenka vienam kilometrui ir oro taršos koeficientą.
„Kiekvieną kilometrą išmetamas CO2 kiekis yra visiškai tolygus sudeginamo kuro kiekiui, už kurį mes sumokame. Skatindami rinktis mažiau taršius automobilius, mes tuo pačiu skatiname rinktis ir efektyvesnius automobilius, kad namų ūkis mažiau išleistų savo judumui“, – sakė viceministrė.
„Kitas komponentas – oro taršos koeficientas varijuoja pagal tai, kokio „Euro“ standarto yra varikliai“, – kalbėjo ji.
Anot viceministrės, taip siekiama atgrasyti, kad į Lietuvą nebevažiuotų seni, taršūs dyzeliniai automobiliai.
„Euro“ pirmo, antro standarto dyzelinį automobilį kainuos įsivežti du su puse ir daugiau karto brangiau, nei analogišką benzininį. Siekiame stabdyti automobilių parko senėjimo, visuomenės sveikatos žalą ir pereiti prie daugiau benzininių automobilių ir kiek įmanoma, efektyvesnių“, – teigė G. Krušnienė.
Mokesčio tarifas progresyviai didės, kai automobilis viršys 160 g/km CO2, prilygstančio dabartiniam Lietuvos parko CO2 vidurkiui.
Pasak viceministrės, pagal 2020 metais į Lietuvą įvažiavusių automobilių srautą, trečdaliui automobilių netektų mokėti registracijos mokesčio. Dar ketvirtadalis mokėtų iki 250 Eur – jei tai benzininis automobilis – ir kiek daugiau, jei dyzelinis. Tuo metu 13% įvežtų taršiausių automobilių šis mokestis galėtų siekti iki 500 Eur ar daugiau.
„Čia yra tikslas keisti elgseną ir pasirinkimą, nes būtent tas 10–13% taršiausių yra tie automobiliai, kurių mes nenorime matyti, kertančių Lietuvos sieną. Jei tai prabangos automobiliai, čia jau vartotojo pasirinkimas jį įsivežti ir susimokėti tuo paremiant darnaus judumo sistemą“, – sakė G. Krušnienė.
Tuo metu naudotojo mokesčio nereikėtų mokėti ketvirtadaliui, o apie 20% – iki 100 Eur per metus, o už pačius taršiausius – 200 Eur ir daugiau.
Svarstys rudenį
Skirtingai nuo dabartinės tvarkos, projektas numato lengvatas daugiavaikėms šeimoms, vyresniems kaip 65 metų vairuotojams ir neįgaliems vairuotojams. Iki 2024 metų pabaigos nustatomas pereinamasis laikotarpis visiems vairuotojams, kurie įsigijo transporto priemonę iki pirmojo taršos mokesčio 2020 metais.
Mokesčių pakeitimai galiotų lengviesiems automobiliams, kurie priklauso fiziniams ir juridiniams asmenims.
Naujojo įstatymo projektas artimiausiu metu turėtų būti pateiktas viešam svarstymui, o rudenį turėtų būti svarstomas Seime.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis atkreipė dėmesį, kad nuo 2023 metų įsigalios ir naujas apmokestinimas sunkiasvorėms transporto priemonėms, už važinėjimą pagrindinėmis automagistralėmis.
„Dabar autobusai, vilkikai perka vinjetes ir su viena vinjete gali visą arą per Lietuvą važinėti pirmyn – atgal. Nuo 2023-ųjų pradžios bus mokama už nuvažiuotą kilometrą“, – spaudos konferencijoje sakė ministras.
Planuoja 1 mlrd. Eur
Atnaujinus automobilių taršos mokestį, iki 2030 metų planuojama sukaupti 1 mlrd. Eur Darnaus judumo fonde, kuris bus skirtas savivaldybėse autobusų ir dviračių judumui plėtoti.
Pasak M. Skuodžio, lėšos bus panaudojamos viešojo transporto gerinimui, dviračių ir pėsčiųjų takų plėtrai, elektromobilių infrastruktūros plėtrai, žmogui patogiai pritaikytų miesto erdvių plėtrai bei savivaldybių darnaus judumo priemonėms.
Fondu naudosis visos 60 šalies savivaldybių, lėšas paskirstant proporcingai pagal savivaldybėse deklaravusių gyvenamąją vietą gyventojų skaičių.
VERSLO TRIBŪNA
Transporto ir logistikos sektorius Lietuvoje išlieka vienu iš svarbiausių ekonomikos ramsčių – vien pernai jis sukūrė 13,4% šalies BVP ir išlaikė stiprią poziciją paslaugų eksporte. Vis dėlto, pasak Vytenio Šuklio, vienos didžiausių Europos transporto ir logistikos įmonių „Girteka Group“ finansų direktoriaus, šiandien sektoriui reikia daugiau nei gero istorinio rezultato. Jo teigimu, būtina nuosekliai didinti sektoriaus efektyvumą ir technologinę pažangą, taip pat investuoti į žmones. Išlaikyti susikurtas pozicijas Europos pervežimų rinkoje reikalingas ir sisteminis valstybės požiūris – aiški strateginė kryptis, kuri padėtų verslui planuoti, drąsiai investuoti nesibaiminant nuolatinių pokyčių migracijos ar mokesčių srityse.
Dirbtinis intelektas (DI) kelių ir infrastruktūros projektavimo sektoriuje jau tampa kasdienybe, o pirmieji rezultatai rodo, kad šie įrankiai taupo inžinierių laiką, mažina monotoniško darbo apimtis ir leidžia greičiau rasti projektų klaidas.
Europos logistikos sektorius patiria vieną intensyviausių transformacijų per pastaruosius dešimtmečius. Kaštų augimas, darbo jėgos trūkumas ir griežtėjantis reguliavimas reikalauja iš įmonių greitos adaptacijos ir aiškių sprendimų. Anot Pavel Kveten, vienos didžiausių Europoje transporto bendrovių „Girteka Logistics“ generalinio direktoriaus, rinkos dinamika šiandien keičiasi greičiau nei bet kada, todėl gebėjimas reaguoti tampa strategine kompetencija.
Daugiau nei du dešimtmečius aviacijoje praleidęs JAV verslininkas Emzon Shung šiandien stovi prie aviacinio turto valdymo bendrovės „WOLF Holding“ vairo. Nors įmonę „Avia Solutions Group“ įsteigė tik šiemet, jos numatomas vaidmuo grupės strategijoje – išties ambicingas. Šiuo metu bendrovė siekia pritraukti 500 mln. JAV dolerių, atveriant trečiosioms šalims galimybę investuoti į orlaivius ir orlaivių variklius. Pasak Emzon, buvimas globalios aviacijos grupės dalimi ir auganti ACMI (orlaivių nuomos su įgula, technine priežiūra ir draudimu) rinka sukuria unikalų vertės pasiūlymą turto valdymo sektoriuje.
Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, per dešimtmetį transporto tarša turėtų sumažėti perpus, tačiau pokyčiai bus planuojami kartu su savivaldybėmis.
„Visi taršos mokesčiai bus naudojami ir planuojami kartu su savivalda, nes tik savivalda žino, kaip geriausiai spręsti vietines problemas, kokius kelius, takus tiesti, kokius autobusus jungti su priemiesčiais“, – sakė S. Gentvilas.
Tarša šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis Lietuvoje nuo 2005 metų didėjo 50% – labiau nei bet kuriame kitame sektoriuje.
