Taip kaip sakote yra neprogresyvu, o dabar viskas turi būti progresyvu.

nebutinai, ziauriai prailgeja kelias, administravimas, derinimas su politikais ir t.t. Manau ir dabar pasiskolins uz kapeikas.

Tai būtų ES draudžiama valstybės pagalba

Nes LG yra ne socialinė, o komercinė įmonė, todėl ir turi veikti komercinėmis sąlygomis. Jeigu būtų taikomas Jūsų modelis, tai būtų sunku vertinti tiek vadovybės rezultatą, tiek įmonės rezultatą, tiek neskaidrumus. Dažnai daroma klaida, kai valstybės valdomos įmonės prilyginamos valstybei. Taip tikrai nėra.

Kartais ne TSRS laikais uzauges?

Nebūtų, jei valstybė padidintų įstatinį, o ne perskolintų.

Kartais neteko girdėti apie ad hominem argumentavimą?

Iš dalies sutinku, tik LG yra miksuotos - socialinės ir komercinės funkcijos, kurios iki šios dienos nėra normalai išgrynintos, nepaisant veiklų atskyrimo. Jas galutinai išgryninus, sutinku, kad komercinė veikla turėtų veikti komercinėmis sąlygomis.

Kai įmonei skolina politikai, tai politikai dažniausiai nori jiems tinkamos grąžos. Valdžios keičiasi, keičiasi politikų norai. Tai dabar pats pagalvok ar papildomas procentas palūkanomis yra vertas politikavimo, pagalių į ratus kaišiojimo, korupcijos, nepotizmo, valdančiųjų norų pildymo. Toks variantas mokesčių mokėtojams kainuotų daug brangiau.

Ne apie skolinimą kalbu, o apie įnašus nuosavo kapitalo didinimą, nors tas esmės, aišku, nekeičia. Jei turi omeny finansinę grąžą, tai jos norės bet kokie "skolintojai" - tame tarpe ir obligacijų pirkėjai. O jei kalbi apie kitokią "grąžą" politikams - taip, yra tas niuansas, bet būtų naivu galvoti, kad tai valstybinėse įmonėse nevyksta ir dabar, nepriklausomai nuo papildomo finansavimo poreikio. Jokie esminiai sprendimai jose nėra priimami be ministerijų pritarimo.

Pats sau ir atsakei - dabar valstybinėje įmonėje jokie sprendimai nepriimami be politikų ir ministerijų. Viešai prekiaujama įmonė biržoje turi visai kitokias taisykles ir įsipareigojimus. Valstybė, be abejo, vis dar darys įtaką, bet pagrinde tik nacionaliniam saugumui. Nebegalės kontroliuoti ką kaip kada ir iš ko pirkti, kokia kaina, kokie vadovai, ir pan. Bus eliminuota dauguma korupcijos galimybių.

Mano komentarai buvo apie obligacijų planus, ne apie potencialų IPO. Bet kokiu atveju, valstybinių energetikos įmonių, kurių dalis akcijų yra kotiruojamos, valdyme politikai ir toliau jaučiasi kaip žuvys vandenyje. Sutinku, kad dėl to galimybių korupcijai sumažėja, bet tikrai nemanau, kad "dauguma".

sudėtingas teisinis klausimas, bet manau labiausiai tikėtina, jog neleidžia ES valstybės pagalbos taisyklės, MEIP principas ir apėjimai uždaryti (The transfer of State resources may take many forms, such as direct grants, loans, guarantees, direct investment in the capital of companies and benefits in kind.[..] The Union courts have developed the ‘market economy investor principle’ to identify the presence of State aid in cases of public investment (in particular, capital injections):) , t.y. greičiausiai būtų taikomos, ir pripažinus pagalba, atitinkamos sankcijos, kurias taiko EK savo nuožiūra, patvirtinus ETT - grąžinti neteisėtai gautą valstybės pagalbą, ir kt.

optimistas. Misiunas Lietuvos energijoje su 600 mln euru uzskolinimu birzose sedejo, o nueme ji lengviai nei muse nuo sh finansu ministras

Tai o dividendai kam keliaus? Valstybinė įmonė, tai visi ar beveik visi dividendai keliaus į biudžetą. Čia panašiai kaip su MN. Atsikratėm aukštumose, dabar tai investuotojų problema.

įdomi įžvalga, tik kur riba tarp naujos kartos vadybininkų sprendimų, kuriuos diktuoja noras pasigražinti rodiklius, ir realaus poreikio gerinti infrastruktūrą, finansuotis Rail Baltica ir t.t.? Sumos nejuokingos, taigi skolintis vienaip ar kitaip teks (obligacijų lėšomis įmonė planuoja finansuoti dalį iki 2030 metų suplanuotų investicijų, kurių bendra vertė siekia 6,5 mlrd. eurų. Didžioji dalis jų bus finansuojama valstybės ir Europos Sąjungos paramos lėšomis, tačiau apie 2,4 mlrd. eurų turės sudaryti nuosavos arba skolintos lėšos.).

mokėti dividendus valstybei, kuri skolinasi gerokai pigiau nei LTG, ir tą sumą skolintis rinkoje yra lengvos formos idiotizmas arba ideologinė korupcija.