Baltijos šalys spaudžia laikytis „Rail Baltica“ finansavimo plano

„Politico“ rašo, kad Lietuvos prezidentas bei Estijos ir Latvijos premjerai siekia užsitikrinti „Rail Baltica“ europinės vėžės geležinkelio finansavimą, net jeigu dėl to tektų blokuoti ES ekonomikos gaivinimo fondo patvirtinimą.

Liepos mėnesį ES vadovai buvo sutarę, kad „Rail Baltica“ projektui iš ilgalaikio bloko biudžeto bus skirta 1,4 mlrd. Eur. Tačiau dabar Europos Parlamentas, kurio pritarimas yra būtinas šių pinigų paskyrimui, siekia neskirti lėšų konkretiems projektams ar šalims.

Norėdamos užtikrinti strateginio projekto finansavimą, Baltijos šalys dabar grasina blokuoti viso 750 mlrd. Eur ES ekonomikos gaivinimo plano įgyvendinimą.

Reikalauja pažadėtų pinigų

„Politico“ skelbia, kad sausio 18 d. redakcijos matytame laiške Baltijos trijų šalių vadovai – Juris Ratas, Estijos laikinasis ministras pirmininkas, Krišjanis Kariņšas, Latvijos ministras pirmininkas ir Gitanas Nausėda, Lietuvos prezidentas prašo šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujančio Antonio Costos, Portugalijos ministro pirmininko, užtikrinti, kad vykstančiose derybose dėl transporto finansavimo būtų atsižvelgiama į ES lyderių priimtą sprendimą skirti 1,4 mlrd. Eur „Rail Baltica“ statyboms.

Trijų šalių vadovai nurodo, kad tai padarius, bus ratifikuotas sprendimas.

VŽ rašė, kad gruodžio viduryje Europos Parlamentas patvirtino 2021–2027 m. ES daugiametį biudžetą, kuris jau suderintas su ES Taryba. ES biudžeto lėšas papildys 750 mlrd. Eur ekonomikos gaivinimo fondas „Next Generation EU“, skirtas šalių ekonomikoms po pandemijos paremti. Pinigai šiam fondui bus gauti skolinantis, juos ES grąžins iki 2052 metų.

Visos ES šalys turi ratifikuoti sprendimą, kuris leidžia Europos Komisijai pasiskolinti pinigų kapitalo rinkose ir perskirstyti juos kaip dotacijas bei mažų palūkanų paskolas ES šalims.

„Politico“ rašo, kad dėl šios aplinkybės Baltijos šalių pastangos yra nauja grėsmė ES gelbėjimo paketui ir ją lygina su pernai kelis mėnesius trukusiu Vengrijos ir Lenkijos paketo realizavimo blokavimu.

Baltijos šalys teigia, kad negalima atšaukti vasarą ES lyderių sudaryto susitarimo, tačiau EP nariai siekia, kad kuo greičiau pradėtų veikti ES atkūrimo fondas.

Tikisi būti išgirsti

„Prezidentas kartu su Latvijos ir Estijos lyderiais kreipėsi į Portugalijos Ministrą Pirmininką, ragindami derybose laikytis pozicijos, kad visi su daugiamečiu ES biudžetu susiję teisės aktai, taip pat ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) reglamentas, turi atitikti 2020 m. liepos 21 d. Europos Vadovų Tarybos (EVT) išvadas. Baltijos šalys visus 2021-2027 m. ES finansinius dokumentus laiko vienu paketu, kuris turi atspindėti ES valstybių narių pasiektą sudėtingą kompromisą“, – „Politico“ minimą laišką VŽ komentuoja Lietuvos Respublikos Prezidento komunikacijos grupė.

Atsakyme nurodoma, kad šiuo žingsniu siekiama išlaikyti minėtą susitarimą, kurio dalis yra ir ekonomikos gaivinimo paketas.

Į klausimą, kokie numatomi tolimesni veiksmai tuo atveju, jeigu Baltijos šalių prašymas nebus patenkintas, Prezidentūra išreiškia lūkestį, kad „tarpinstitucinių derybų su Europos Parlamentu rezultatas atspindės 2020 m. liepos 21 d. EVT išvadas“.