Klaipėdos uostas: 2020-ieji su pliuso ženklu, ateityje – ambicingi projektai

Reklama publikuota: 2020-12-29
Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.
svg svg
Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.

„Klaipėdos jūrų uostas, nepaisant sudėtingų metų ir naujų šiemet kilusių galvosūkių, 2020-uosius baigia sėkmingai, ambicingų tikslų turi ir artėjančiais metais“, – sako Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius. Pasak jo, Klaipėdos uostas pagal šių metų rezultatus turėtų neblogai atrodyti ne tik tarp artimiausių Rytų Baltijos uostų, bet ir visoje Europoje.

Metai dar nesibaigę ir galutinių rezultatų turbūt neturite, tačiau tam tikri apibendrinimai jau galimi. Kaip šiemet sekėsi Klaipėdos uostui?

Kaip žinia, vienas iš pagrindinių uosto veiklos rodiklių yra krovos skaičiai – kiek uoste perkraunama krovinių. Pagal šį rodiklį Klaipėda šiemet atrodo tikrai neblogai. Manau, galime kalbėti apie 46,6 mln. tonų krovinių, perkrautų per šiuos metus, o jei pasieksime 47 mln. tonų – tai bus reikšmingas pasiekimas visame transporto sektoriuje.

Kalbant apie bendrus uosto rezultatus, labai svarbu, kokių rezultatų pasiekė uoste dirbančios įmonės – krovos, transporto, aptarnaujančių įmonių, ekspeditorių, agentų, laivybos bendrovių. O jų pasiekimai šiemet irgi buvo geri. Tai ir leidžia Klaipėdai užimti gerą poziciją rytinės Baltijos 11 uostų, pagrindinių mūsų konkurentų, grupėje. Regis, būsime ir vienintelis uostas, kuriame krovos apimtis, palyginti su praėjusiais metais, augo keletu procentų.  

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Klaipėda šiemet neblogai turėtų atrodyti ir ESPO (The European Sea Ports Organisation) kontekste: mūsų rodikliai yra geri, lyginant netgi su didžiaisiais Europos uostais.  

Kokie pagrindiniai veiksniai nulėmė sėkmingą uosto darbą šiemet?

Kartais uostą palyginu su futbolo aikšte, joje žaidžia komanda – puolėjai, saugai, gynėjai. Puolėjais vadinu tas įmones, kurios krovė biriuosius krovinius, saugai – skystųjų krovinių krovos bendrovės, gynėjai – konteinerinė krova. Komandos „treneris“ – Uosto direkcija. Taigi, trenerio akimis, komanda šiemet pasiekė gerą rezultatą, bet reikia pripažinti, kad kai kurios linijos – skystųjų krovinių krovos, konteinerių – žaidė silpniau. O štai puolėjai – biriųjų krovinių krovos įmonės – pasirodė puikiai.

Mėginant susisteminti visus pagrindinius veiksnius, nulėmusius šių metų uosto veiklos rezultatus, reikėtų pabrėžti, kad jūros prekyba yra specifinė. Didžioji dalis dideliais kiekiais gabenamų krovinių yra reikalingi pramonei – tai maisto produktų gamybos, sunkiosios pramonės žaliavos. Klaipėdoje kraunami visų rūšių kroviniai. Nuo žaliavų maistui – grūdų, pupų, žirnių ir pan. – iki energetikos sektoriaus krovinių, iškasenų. Taip pat ro-ro – tai yra kroviniai, gabenami ratine technika. Daugelyje šių sričių krova šiemet buvo su pliuso ženklu. Buvo ir krovinių grupių, kurių krova sumažėjo – tai konteineriai, generaliniai kroviniai, naftos produktai. Tačiau mūsų uosto stiprybė – diversifikacija. Tai leidžia išlaikyti gerus rezultatus bei pralenkti uostus, kurie veiklos nėra tiek diversifikavę.

Kitas svarbus veiksnys – ilgalaikis ir nuolatinis investavimas į uosto infrastruktūrą ir į terminalų technologinį vystymą. Klaipėda tą daro nuosekliai, nuo 2007 m. iki dabar į infrastruktūrą investuota apie pusė milijardo eurų, jau nekalbant apie tai, kiek technologijų dar įdiegė patys terminalai.

Ir trečias svarbus dalykas – Klaipėdos uosto organizaciniai gebėjimai. Gebėjimas išlikti darbingiems, net esant tokioms sudėtingoms sąlygoms kaip šiemet, aukšta darbo kultūra, našumas. Visi procesai organizuoti puikiai – laivų priėmimas, aptarnavimas, krovinių sandėliavimas ir krovinių kokybės užtikrinimas, darbo sauga. Visa tai turi didelės reikšmės.

nuotrauka::1

Neseniai į Klaipėdos uostą buvo sėkmingai atgabentas milžiniškas STS kranas. Turbūt tai ir yra organizacinio susiderinimo, sklandaus komandinio darbo pavyzdys?

Taip, tikrai, gruodžio 15-oji buvo įsimintina. Milžiniškas kranas, sveriantis daugybę tonų, buvo nestandartiniu būdu atplukdytas iš Suomijos – jis buvo uždėtas ant plausto, kurį vilko laivas. Tačiau prieš įplaukiant pro Klaipėdos uosto vartus, kilo keblumų – trukdė vėjas, bangos, laivo kapitonas jau buvo belinkstąs apsisukti. Tačiau tada uosto tarnybos surėmė pečius ir rado išeitį – kiti laivai suformavo savotišką dirbtinį molą, užtvėrė bangas, ir plaustas su kroviniu galėjo stabiliai įplaukti į uostą. Tokie sprendimai, kai sudėtingose situacijose randama geriausia išeitis, džiugūs ne tik mums patiems – atgarsiai apie tai nuskamba plačiai ir suteikia Klaipėdai pranašumo konkurencinėje kovoje.

2020-ieji – visus išvarginusios pandemijos metai. Kaip ši neganda paveikė uosto darbą?

Kaip jau minėjau, dėl jūrinės prekybos specifikos, didelės apimties žaliavų gabenimo pandemijos įtaka šioje srityje nebuvo itin ryški, kadangi šio pobūdžio prekių srautai ne taip greitai nutrūksta. Pandemija labiau paveikė plataus vartojimo prekių, tam tikrų naftos produktų gabenimą.

COVID-19 neturėjo įtakos ir mūsų suplanuotoms investicijoms. Į paties uosto – akvatorijos gilinimo, krantinių, geležinkelių – projektus šiemet investuota apie 50 mln. Eur.

Pagrindiniai iššūkiai uostui, kalbant apie pandemiją, yra susiję su darbo organizavimu. Mes turime rasti sprendimus, kaip išlaikyti žmones darbingus, kaip įvesti laivus į uostą ir kaip suvaldyti situaciją, kad žmonės neužsikrėstų. Laivai pradėti vesti nuotoliniu būdu – ši technologinė naujovė bus naudojama ir ateityje, o uosto įmonės rado įvairių savų sprendimų pasirūpinti dezinfekcija, atskirti pamainas, įrengti apsaugas.

Uosto direkcija privalo pasirūpinti žmonių saugumu, nes laivyba negali sustoti. Pavyzdžiui, visada aštrus klausimas, susijęs su locmanais, kadangi jų nedaug ir mums labai svarbu juos išsaugoti.

Kokių didžiausių projektų, investicijų esate numatę kitiems metams, kokius tikslus sau keliate?

Turime aiškią kryptį ir ambicingų tikslų dėl tolesnių investicijų į infrastruktūrą. Pradedame didžiulės apimties – 49 mln. Eur vertės – bangolaužių (molų) rekonstrukcijos projektą. Šis projektas svarbus prisidedant prie visos Lietuvos ekonomikos konkurencingumo didinimo. Turime užbaigti tvarkyti Malkų įlanką – išgilinti, pabaigti įrengti krantines. Taip pat esame įsipareigoję pagrindinį kanalą pagilinti puse metro, nuo 14,5 iki 15 metrų. Jau dabar planuojame pietinės dalies išvystymą; šiuo metu svarbiausias uždavinys – susidėlioti koncepciją, kaip bus vykdoma šios uosto dalies plėtra, išvystant 80 hektarų teritoriją ties Kiaulės Nugaros sala.

Esame pateikę didelius projektus lėšoms gauti pagal ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF). Jei pavyktų, iki 2024 m. į uosto plėtrą norėtume investuoti apie 500 mln. Eur.

Tikimės, kad 2021-aisiais atsigaus kruizinė laivyba. Turime būti atidūs ir budrūs, kad nepraleistume momento, kai tai įvyks, ypač turint galvoje, kad Kaliningrado srityje statomas kruizinių laivų terminalas. Privalome taip suvaldyti situaciją, kad kruiziniai laivai plauktų į Klaipėdą.

Be abejo, ir toliau skirsime daug dėmesio naujų technologijų diegimui, aplinkosaugai, taip pat – uosto veiklos skaidrumui. Mums svarbu, kad visuomenė žinotų, kas vyksta Klaipėdos uoste, kokių rezultatų pasiekiama, kodėl uostas svarbus ekonomikai.

Ką tik Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) konkurse „Sėkmingai dirbanti įmonė“ buvote įvertinti didžiųjų įmonių grupėje už gerus rezultatus, kryptingas investicijas į uosto infrastruktūrą bei kitus rodiklius ir iniciatyvas. Ką Jums reiškia šis įvertinimas? Beje, ką tik „Verslo žinių“ paskelbto reitingo „Lietuvos verslo lyderiai 500“ pirmame trisdešimtuke matome ir Uosto direkciją.

Nežinau, kaip jaučiasi kovą laimėjęs sunkiasvoris boksininkas, bet mes, kaip įmonė, laimėjusi kitų sunkiasvorių bendrovių kategorijoje, jaučiamės puikiai. Buvo pasiekti įvardyti tikslai, įgyvendinta daug svarbių projektų, puikiai organizuota laivyba sudėtingomis COVID-19 pandemijos sąlygomis, išlaikėme gražų santykį su miesto bendruomene. Džiaugiamės, kad visa tai buvo pastebėta ir, noriu pabrėžti, dalijamės šį apdovanojimą ir įvertinimą su visais savo partneriais, uosto įmonėmis, tarnybomis, transporto bendrovėmis, kadangi vieni gerų rezultatų nepasiektume. Gerų rezultatų nepavyktų pasiekti ir būti tarp verslo lyderių ir be Susisiekimo ministerijos bei įmonės valdybos palaikymo ir sprendimų.

[infogram id="29802568-74a2-43bf-932b-f9a14e96d992" prefix="cYA" format="interactive" title="TR:Klaipėdos jūrų uostas"]

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Logistika“
Seimas spręs, ar drausti dalį algos autobusų vairuotojams išmokėti kaip kompensaci­ją

Seimas svarstys, ar nuo liepos keleivinių autobusų vairuotojams pusę atlyginimo drausti mokėti kaip...

Logistika
2022.04.02
„Išskirtinai sunkų“ ketvirtį „Tesla“ pristatė 68% daugiau elektromobilių

„Tesla“ šeštadienį pranešė, kad per pirmuosius tris šių metų mėnesius visame pasaulyje pristatė 310.048...

Automobiliai
2022.04.02
Ispanijos vilkikų vairuotojai sutiko laikinai nutraukti 3 savaites besitęsiantį streiką 1

Ispanijos vilkikų vairuotojai šeštadienį sutiko „laikinai sustabdyti“ prieš beveik tris savaites prasidėjusį...

Logistika
2022.04.02
„Audi“ patvirtino neketinanti išduoti universalų Premium

700 km be sustojimo galintis įveikti koncepcinis „A6 Avant e-tron“ yra „95% gamybai paruoštas“ serijinis...

Automobiliai
2022.04.02
Elektromobiliams numatoma skirti papildomą 5 mln. Eur paramą

Gyventojam išnaudojus visą 6 mln. Eur paramą už įsigyjamus elektromobilius Aplinkos ministerija sako, kad...

Logistika
2022.04.02
„LTG Infra“ su Italijos „Rizzani de Eccher“ pasirašė sutartį dėl tilto per Nerį statybų

AB „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „LTG Infra“ su Italijos kompanija „Rizzani de Eccher“ pasirašė...

Statyba ir NT
2022.04.01
Kovą pradėti ir baigti NT projektai Premium

Vilniuje pradėtos biurų pastato statybos, Misionierių vienuolyno statinių ansamblio rekonstrukcija. Sostinėje...

Statyba ir NT
2022.03.31
„AerCap“ pateikė 3,5 mlrd. USD draudimo reikalavimą dėl Rusijos pavogtų lėktuvų

Didžiausia pasaulyje lėktuvų lizingo bendrovė nurodo neturinti daug vilčių gauti draudimo kompensacijas,...

Logistika
2022.03.31
ES pasiruošusi organizuoti greitojo tiekimo prekybos kelius į Ukrainą 1

Europos Komisija (EK) yra pasiruošusi suformuoti specialius prekybos kelius tarp Lenkijos ir Ukrainos, kurie...

Logistika
2022.03.31
ES skirs 60 mln. Eur karinės svarbos kelių atnaujinimui

Susisiekimo ministras Marius Skuodis ketvirtadienį pareiškė, jog Vyriausybė Europos Sąjungos paramos lėšomis...

Verslo aplinka
2022.03.31
Pašto rinka 2021 m. IV ketvirtį augo 2,4%

Lietuvos pašto ir kurjerių rinka pernai ketvirtąjį ketvirtį siekė 63,6  mln. Eur – 2,4% daugiau nei prieš...

Logistika
2022.03.31
„Versli Lietuva“: lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė augs 11,1%, paslaugų 3,8%

Verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva“ blogina Lietuvos eksporto prognozę – pasak jos, šiemet...

Logistika
2022.03.31
Pradėtas eismas naujuoju tiltu per Nerį Kaune

Kaune, magistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda ketvirtadienį oficialiai eismui atidarytas naujas tiltas per Nerį...

Logistika
2022.03.31
„Inbalance“ gavo 1,5 mln. Eur finansavimą, įrengs 640 elektromobilių įkrovimo stotelių

Investicijų bendrovės „I asset management“ fondas „NuCapital“‚ suteikė 1,5 mln. Eur paskolą, kurią per...

Automobiliai
2022.03.31
Vilnių ir Kauną jungiantis kelias nuo balandžio tampa automagistrale 21

Vilnių ir Kauną jungiančiam keliui nuo balandžio 1-osios suteikiama automagistralės kategorija, trečiadienį...

Logistika
2022.03.30
„Girteka“ atskirs veiklą Rusijoje nuo grupės, keis pervežimų geografiją 20

Didžiausią nuosavą vilkikų parką Europoje valdanti lietuviška transporto įmonių grupė paviešino savo...

Logistika
2022.03.30
Po kibernetinės atakos „Rosaviacija“ bando surasti 65 TB ištrintų duomenų 4

Pasak pranešimų, strateginė Rusijos aviacijos agentūra prarado visus savo serveriuose laikytus duomenis,...

Logistika
2022.03.30
VRM prašys 24 mln. Eur Kaliningrado traukinių tranzito saugumui užtikrinti 3

Kaliningrado traukinių tranzito saugumui užtikrinti iš Europos Sąjungos bus prašoma papildomų 24 mln. Eur,...

Verslo aplinka
2022.03.30
Paslaugų eksportas paskutinį ketvirtį augo 23,9%, importas – 48,5%

Lietuvos paslaugų eksportas 2021 metų ketvirtąjį ketvirtį siekė 3,6 mlrd. Eur – 23,9% daugiau nei tuo pačiu...

Logistika
2022.03.30
Ukrainos uostuose užblokuota mažiausiai 100 užsienio prekybos laivų, 5 iš jų buvo apšaudyti

Ukrainos uostuose užblokuota mažiausiai 100 užsienio prekybos laivų ir daugiau kaip 1.000 jūrininkų – šių...

Logistika
2022.03.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku