Sveikatos ekspertų taryba: vakcinacijos proceso iššūkiai – logistika ir komunikacija

Papildyta majoro Gintauto Ciunio, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Karinių viešųjų ryšių vyriausiojo specialisto, komentaru. 

Europos vaistų agentūra vėliausiai iki gruodžio 29-osios surengs specialų susitikimą ir nuspręs, ar išduoti sąlyginį leidimą prekiauti „BioNTech“ ir „Pfizer“ kuriama vakcina. Iki sausio 12 d. bus priimtas sprendimas dėl bendrovės „Moderna“ sukurtos vakcinos.

Simonas Krėpšta, vyriausiasis prezidento patarėjas, pažymi, kad abi šios vakcinos turi būti transportuojamos -70 laipsnių temperatūroje.

„Mes, be abejo, pradžioje gausime tam tikras ribotos apimties dozių siuntas, bet taip bus visose Europos Sąjungos valstybėse, proporcingai gyventojų skaičiui“, – spaudos konferencijoje po susitikimo su Sveikatos ekspertų tarybos mokslininkais sakė S. Krėpšta.

Pasak jo, net jei iš pradžių bus gautos sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įvardytos beveik 10.000 vakcinos dozių, toks skaičius vis tiek gali tapti nemažu iššūkiu.

„Galbūt teks skiepyti po tūkstantį žmonių kiekvieną dieną ir turbūt svarbesnis dalykas yra iš logistinės, vadybinės pusės pasiruošti, kad nebūtų jokių trikdžių ir visuomenė gautų visą informaciją“, – sako S. Krėpšta.

Profesorė Edita Sužiedelienė, Vilniaus universiteto mokslo prorektorė, sako, kad ekspertų taryba siūlo pirmiausia įsteigti naują struktūrą, kuriai būtų pavesta rūpintis visa vakcinacijos kampanija.

„Savivaldybės yra gavusios planus ir matome, kad jos susiduria su iššūkiais, kaip organizuoti srautus, sudaryti tikslius sąrašus, organizuoti logistiką. Visi tiek dalykai turi būti apgalvoti ir koordinuojami iš vieno centro“, – teigia E. Sužiedelienė.

Ji pažymi, kad COVID-19 tyrimų patirtis jau pamokė, kaip svarbu yra tinkamai analizuoti informaciją, todėl ir visi su vakcinacija susiję duomenis turėtų suplaukti į vieną vietą, kurioje būtų apdorojami tinkamais analitiniais įrankiais.

Aurelija Žvirblienė, VU Gyvybės mokslų vyriausioji mokslo darbuotoja, VU Medicinos fakulteto profesorė, atkreipia dėmesį, kad su skiepais nuo COVID-19 yra susiklosčiusi paradoksali situacija, kai tradiciniai vakcinų gamybos būdai atsilieka nuo iki šiol nebandytų. Todėl ir vakcinacijos procesai veikiausiai skirsis nuo įprastų.

„Dominuoja mažai žinomi vakcinų formatai kaip RNR ar DNR vakcinos. „Pfizer“ vakcina yra naujoviškas tipas, iki šiol nenaudotas medicinoje, konkrečiai tai yra RNR vakcina. Tad komunikacijai bus uždavinys paaiškinti, kaip veikia tos vakcinos“, – teigia A. Žvirblienė.

Pasak jos, „kartais žmonės, kurie neigia vakcinas, labiau girdimi nei tie, kurie supranta vakcinų svarbą, bet jei norime gyventi ne taip, kaip dabar, turime ieškoti ginklų, o efektyviausias ginklas yra skiepai“.

Praėjusią savaitę į Sveikatos ekspertų tarybą įtrauktas majoras Gintautas Ciunis, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Karinių viešųjų ryšių vyriausiasis specialistas, teigia, kad visa komunikacija, susijusi su vakcinacijos procesu, turėtų būti vykdoma iš vieno centro.

Pasak jo, šiuo atveju „vieno langelio principas ir informacijos monopolis yra raktas į sėkmę“.

G. Ciunio teigimu, nors vakcinų skeptikų balsai girdimi, didžioji dalis visuomenės adekvačiai vertina situacija, o keliami klausimai yra pagrįsti. Jis mano, kad galima daryti prielaidą, jog ta visuomenės dalis būtų linkusi skiepytis, tačiau komunikatoriams teks užduotis atvirai atsakyti į visus klausimus, o pagrindinės komunikavimo temos turėtų būti vakcinų kokybė, galimos rizikos ir bendra vakcinavimo tvarka.