Nutiesti kelius, kad ateityje neliktų spūsčių

Taip švaistomas laikas žmonėms kainuoja nemažai nervų. O štai įmonėms, kurioms laikas - pinigai, spūstys kasmet kainuoja apie 230 mlrd. Eur. O tai – maždaug 1,8% visos Europos Sąjungos BVP.

Turime atlaisvinti kelius Europoje. Kuo mažiau eismo spūsčių, tuo mažesnė tarša, taigi - ir švaresnis oras vietos gyventojams. Vienas iš būdų keliams atlaisvinti – didžiąją dalį kelių transportu dabar vežamų krovinių gabenti kitais būdais (dabar keliais vežama 75% visų ES teritorijoje gabenamų krovinių). Šis tikslas įtvirtintas naujoje Tvaraus ir išmanaus judumo strategijoje. Norime iki 2030 m. 50% padidinti krovinių vežimą geležinkeliais ir 25% - vidaus vandenų transportu bei trumpųjų nuotolių jūrų keliais (iki 2050 m. – 50 %).

Be abejo, tai nėra paprasta. Nėra vieno visiems tobulai tinkamo sprendimo. Europa – tai daugelio įvairių dalių visuma, ir ši įvairovė yra mūsų stiprybė. Šią įvairovę atspindi mūsų parama infrastruktūros projektams: vienose šalyse geriausias krovinių vežimo būdas gali būti nauja geležinkelių infrastruktūra, o kitose ¬kur kas labiau tiktų vidaus vandenų transportas.

Mūsų strategijos sėkmė nebus matuojama vien nutiestų geležinkelio bėgių kilometrais. Turime parodyti krovinių siuntėjams, kad alternatyvos kelių transportui yra greitos ir patikimos. Taip pat turime spręsti trūkstamų jungčių problemą. Juk neįmanoma perkrauti krovinių iš laivų į traukinius, jei uoste nėra geležinkelių infrastruktūros!

Projektas „Rail Baltica“ kaip tik ir turi sukurti trūkstamas jungtis: sujungti geležinkelius su jūrų ir oro uostais, taip pat sujungti Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją ir - netiesiogiai - Suomiją. Ši linija taip pat sutrumpins kelionės laiką: tikimasi, kad kelionė iš Talino į Varšuvą traukiniu truks mažiau nei 7 valandas. Šiuo metu tokia kelionė trunka 12 val.

„Rail Baltica“ yra vienas didžiausių ES transporto infrastruktūros projektų. ES finansuoja 85%visų šio projekto išlaidų. Jam jau skirta daugiau kaip 800 mln. Eur.

Kitas projektas - naujos greitojo geležinkelio linijos tarp „Basque Y“ ir Bordo. Dabar šiuo maršrutu geležinkeliu gabenama vos 3% krovinių. Naujos linijos pakeis ne tik šį skaičių. Prognozuojama, kad vien Baskų krašte BVP padidės 1,3%, bus sukurta 10.800 naujų darbo vietų.

Be geležinkelių, kitas neišnaudotas netaršaus ir veiksmingo krovinių gabenimo rezervas yra vidaus vandenų transportas. Vykdomas ne vienas vandens transportui skirtas ES projektas. Šių projektų tikslas - gerinti Europos vandens transporto koridorius, finansuoti upių ir kanalų priežiūrą ir kurti skaitmeninių duomenų mainų ir eismo valdymo infrastruktūras. Pavyzdžiui, projektas RIS COMEX skirtas gerinti baržų laivybai kertant valstybines Austrijos, Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Kroatijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Prancūzijos, Rumunijos, Serbijos, Slovakijos, Vengrijos ir Vokietijos sienas.

Naujų transporto - tiek geležinkelių, tiek vandens - jungčių statyba bei senų jungčių modernizavimas duoda naudos prekybai ir ekonomikai apskritai, taip pat dar labiau gerina mūsų atsparumą. 2020 m. patirtis parodė, kad atsparumas tapo pasaulinės darbotvarkės prioritetu: būtina pasirūpinti, kad tiekimo grandinės visada išliktų saugios, net ir per pasaulinę pandemiją.

Jau žinome, kad geležinkelių ir vandens transportas yra atsparus. Jų neigiamas poveikis, palyginti su kitų rūšių transportu, mažesnis. Aš už tai, kad būtų nustatyta šio poveikio kaina, nesvarbu, ar tai yra šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, ar triukšmo tarša, ar infrastruktūros dėvėjimasis. Taip pat pritariu, kad su šiuo poveikiu susijusias išlaidas turėtų padengti teršėjai ir naudotojai. Tam mūsų strategijoje numatytas galutinis terminas – 2050 m. Nesąžininga, kad už neigiamą transporto poveikį turi mokėti visuomenė, kaip kad yra dabar. Todėl primygtinai raginu reformuoti ES kelių apmokestinimo taisykles ir daryti spaudimą valstybėms narėms susitarti dėl mūsų pasiūlymų.

Susitarimas padėtų grąžinti automobiliams pirminę paskirtį ir leistų nuo jų nusegti „vien patogios vietos eismo spūsčiai pralaukti“ etiketę. Kuo daugiau krovinių Europoje keliaus geležinkeliais ir vandeniu, tuo mūsų keliai bus švaresni, tylesni ir malonesni važiuoti – be už kiekvieno posūkio tykančių spūsčių.

Komentaro autorė - Adina Valean, už transportą atsakinga Europos Komisijos narė