Transporto skaitmenizaciją skatins naujas analitinis centras

Kaip teigiama pranešime, šis centras teiks siūlymus valstybės institucijoms dėl transporto ir logistikos skaitmeninimo projektų, kurie palengvintų krovinių vežėjų ir keleivių judumą bei leistų vystytis aukštesnės pridėtinės vertės logistikos ir transporto verslo modeliams.

Prie Skaitmeninio transporto analitinio centro iniciatyvos taip pat jungiasi ir Susisiekimo ministerija, „Lietuvos geležinkeliai“, „Susisiekimo paslaugos“, „GovTech Lab“ (MITA), Vilniaus Gedimino technikos universitetas, LINAVA bei Transporto inovacijų centras.

„Elektroninei prekybai augant kartais, skaitmenizuojantis ir transformuojantis pramonei, to paties – skaitmeninių sprendimų, užtikrinančių skaidrumą ir realaus laiko duomenis, tikimasi iš logistikos grandies. Jeigu mes ir toliau veiksime tarsi nieko nenutiko, prarasime Lietuvos transporto ir logistikos, sunešančių 13% BVP, konkurencingumą ir vertę“, – teigia asociacijos Mindaugas Ubartas, „Infobalt“ direktorius.

Remiantis „Infobalt“ atlikta Lietuvos skaitmeninės ekonomikos apžvalga, tik 2% sektoriaus įmonių yra skaitmenizavusios savo resursus, įskaitant darbuotojų skaitmenines kompetencijas ir technologijų pasitelkimą vystant produktus. Tik 8,3% sektoriaus įmonių savo veikloje naudoja technologijas ir tik 3,9% naudojasi el. komercijos galimybėmis ir siūlo skaitmeninius produktus.

Konsultacijų bendrovės „Accenture“ tyrimų duomenimis, tradiciniams transporto ir logistikos rinkos žaidėjams adaptavus skaitmenines technologijas, augtų jų vertė – EBIDTA kasmet galėtų didėti vidutiniškai maždaug 13%.

Sieks išnaudoti ES investicijas

ES siekia skatinti valstybių narių ekonomikos atsigavimą po COVID-19 krizės atitinkamai užtikrinant ir ekonomikos sektorių atsparumą, investuojant į skaitmeninimą ir žalinimą. Tam skirtas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondas su 750 mlrd. Eur biudžetu, kurio bent 20% Europos Komisija žada skirti investicijoms į skaitmenizaciją.

„Skaitmenizacija šiuo metu yra visos ES kryptis. Tam skiriama labai daug dėmesio ir lėšų, todėl Lietuva turi atsakingai pasinaudoti šiomis galimybėmis per skaitmenizaciją sukurti vertės savo ekonomikai. Didžiausias skaitmenizacijos privalumas – galimybė jungti skirtingas sistemas, institucijas, verslus šalyje bei už jos ribų ir greitai dalytis duomenimis. Todėl svarbiausia prieš kažką darant sugalvoti visą planą, schemą, kokie procesai turi būti skaitmenizuoti ir kaip, kad tai duotų naudą kuo platesniam verslo ir institucijų ratui“, – sako Jurgis Adomavičius, Transporto inovacijų asociacijos valdybos pirmininkas.

Jo teigimu, analitinis centras yra būtinas tam, kad būtų išvengta pavienių, nesuderintų sprendimų, kurie išeikvotų lėšas, bet nesukurtų ilgalaikės vertės.

Tarp skaitmeninio transporto analitinio centro planuojamų prioritetinių krypčių yra tokios, kaip bendros judumo duomenų erdvės krovinių transportavimui ir keleivių judėjimui kūrimas, i.VAZ sistemos praplėtimas integruojant elektroninio važtaraščio (eCMR) duomenis, išmaniosios kelių apmokestinimo sistemos diegimas, elektroninių atpažinimo bei el. parašo sistemų integravimas į viešąsias transporto paslaugas, skirtingų transporto rūšių duomenų tarpusavio jungimas, vieningas viešojo transporto e-bilietas, išmanusis eismo reguliavimas ir kitos.