Ar aviacijos ir turizmo sektorius toliau gramzdins besikeičiančių reguliavimų grėsmė?

Vis dėlto, rodikliai fiksuoja ir dar vieną tendenciją – skrydžių paklausa į šalis, kuriose nuskridus ir iš jų grįžus nereikia izoliuotis, auga neįtikėtinai sparčiai. Tai rodo, jog dalis visuomenės keliavimo proceso nesibaimina, laikosi saugumo rekomendacijų ir didesnės rizikos tame nemato – pandemijos akivaizdoje entuziazmą mažina nuolatiniai šalių reguliavimo kaitaliojimai ir vieningos sistemos neturėjimas.

Jei pandemijos pradžioje galėjome įtarti, kad visuomenė pabūgs COVID-19 viruso ir tai turės reikšmingos įtakos jų keliavimo įpročiams ar visiškam kelionių atsisakymui, tai šiandien, remiantis paskutiniais aviaciniais rodikliais, matome, kad prognozės nepasitvirtino. Tai iliustruoja realūs pavyzdžiai. Štai rugsėjo mėnesį Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) iš paveiktų šalių sąrašo išbraukus tokias valstybes kaip Vokietija, Lenkija, Švedija ir Norvegija, bendrai vietų užimtumas orlaivyje išaugo daugiau nei 20%. Žvilgterėjus dar giliau ir panagrinėjus atskiras šalis, matome, kad vien Norvegijos atveju, paskelbus ją saugia šalimi, orlaivio užimtumas šoktelėjo nuo 39% iki 75%.

Pagrindinės priežastys, lemiančios visišką stabilumo disbalansą šiandieninėje aviacijoje, yra net kelios.

Pirmiausiai, aviacijos keleivių srautą ypač veikia kas savaitę Vyriausybės skelbiamas naujų šalių, iš kurių atvykusiems piliečiams tenka saviizoliuotis, sąrašas. Be to, taikydamos skirtingus pandemijos pavojų signalizuojančius rodiklius, tokius sąrašus kas savaitę sudaro ir kitos ES valstybės. Šie skirtumai ir nuolat atnaujinami reikalavimai baimina keliaujančiuosius, įneša daugybę sumaišties ir gerokai apkartina keliavimo patirtį, mat net ir trumpiausiam laikui suplanuota išvyka gali užsitęsti bent keliomis papildomomis ir kur kas mažiau maloniomis savaitėmis, jei skaičiuosime saviizoliacijos laiką.

Europos Sąjungos ir ekonominės erdvės narių judėjimo ribojimų skirtumai ir jų nuolatinė kaita lemia dar vieną problemą. Keliaujantieji nebegali planuotis kelionių taip, kaip buvo įpratę iki pandemijos, dėl nuolatinių pakeitimų oro bendrovių skrydžių tvarkaraščiuose. Maža to, kad kone kiekviena potenciali kelionė gali pasibaigti saviizoliacijos procesu, šiandieninė situacija rodo, kad kelionė gali apskritai neįvykti, avialinijoms atšaukus skrydį.

Tiesa, reikia paminėti, kad Lietuvos Vyriausybė pritarė naujiems kriterijams, pagal kuriuos bus vertinama koronaviruso užsikrėtimo rizika kitose Europos Sąjungos šalyse. Šią bendrą, šviesoforo spalvomis iliustruojamą ir vienodesnę tvarką pasiūlė Europos Sąjungos Taryba ir ją, reikia tikėtis, pradės taikyti vis daugiau Europos šalių. Esminis pokytis, kurį turėtų žinoti keliautojai, atvykstantys į mūsų šalį — didesni apribojimai taikomi tik atvykstant iš „raudonųjų“ šalių, tačiau turint neigiamą COVID-19 testą saviizoliacija nėra taikoma. Platus testavimas keičia saviizoliaciją — tai teigiamas žingsnis.

nuotrauka::1

Galiausiai, dabartinę keliavimo patirtį dar labiau apsunkina pinigų susigrąžinimas iš oro bendrovių po atšaukto skrydžio. Atšaukus skrydžius, oro bendrovės savo klientams neskuba grąžinti pinigų už bilietus ir vietoje to siūlo juos iškeisti į kuponus būsimiems skrydžiams. Šiuo atveju, lanksčiau į situaciją reaguoja kelionių organizatoriai, kurie viešai deklaruoja keleiviams apie galimybę susigrąžinti pinigus už neįvykusią kelionę.

Visa tai lemia, jog dabartinė situacija yra tikrai įtempta. Skaičiai, kuriuos Lietuvos oro uostuose fiksavome spalį, yra kur kas mažesni nei buvo planuota ir tikėtasi – šiuo metu matome, jog yra pasiekta vos 15-20% keleivių srauto, lyginant su ankstesniais metais, o orlaivių užimtumas tesiekia apie 30%.

Akivaizdu, kad šioje vietoje ES valstybės bei oro bendroves ir oro uostus vienijančios asociacijos praleido progą įvertinti dar pavasarį siųstus aviacinius signalus ir atlikti namų darbus, idant sukurtų vieningą COVID-19 situacijos valdymo ir keliavimo sistemą, kuri Europos aviacijai būtų sukūrusi palankesnę aplinką tiek siekiant įveikti šiuo metu esančius iššūkius, tiek užtikrinant geresnes galimybes oro uostų ir oro bendrovių veiklos atstatymui.

Vis dėlto, tos mažos aviacinės išimtys su šalimis, kurios yra įtrauktos į saugųjį sąrašą, suteikia daugiau optimizmo ir rodo, kaip greitai gali atsistatyti keleivių ir skrydžių srautai.

Kaip pavyzdį galima būtų pateikti Kiprą, kuris rudenį išgyveno tam tikrą kelionių renesansą, lyginant su kitomis šalimis. Spalio pirmąją savaitę paklausa skrydžiams į šią šalį buvo rekordinė — žemų kaštų oro bendrovių „WizzAir“ ir „Ryanair“ orlaivių užpildymas siekė atitinkamai po 75% ir 80%. Maža to, dar įspūdingesnė statistika buvo užsakomųjų skrydžių – čia užpildymas siekė daugiau nei 90%.

Panašu, kad visuomenė savo atsakymą turi – skrydžiai ir kelionės į užsienį kaip ir daugelis kitų gyvenimo patirčių sulig pandemija nesibaigė. Lietuvos oro uostų, kaip ir daugumos oro uostų Europoje, pajėgos yra sutelktos ir nukreiptos siekiant užtikrinti maksimalų saugumą bei atstatyti šalies pasiekiamumą, sumažėjus pandemijos rizikai ar suvienodinus keliavimo reguliavimą ES bendrijoje.