Ar aviacijos ir turizmo sektorius toliau gramzdins besikeičiančių reguliavimų grėsmė?

Publikuota: 2020-11-03
Aurimas Stikliūnas, VĮ Lietuvos oro uostai aviacinių paslaugų skyriaus vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Aurimas Stikliūnas, VĮ Lietuvos oro uostai aviacinių paslaugų skyriaus vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas

Pirmaisiais rudens mėnesiais aviacijos sektorius, rodos, ir vėl atsidūrė ekstremalių išbandymų zonoje. Jei šįkart nieko nebestebina kelionių entuziazmą slepiančios keliautojų kaukės ir naujoji oro uostų realybė su saugumo reikalavimais priešaky, tai gerokai liūdina skaičiai, rodantys, kad, palyginti su ankstesniais metais, turime vos 15-20% keleivių srauto.

Vis dėlto, rodikliai fiksuoja ir dar vieną tendenciją – skrydžių paklausa į šalis, kuriose nuskridus ir iš jų grįžus nereikia izoliuotis, auga neįtikėtinai sparčiai. Tai rodo, jog dalis visuomenės keliavimo proceso nesibaimina, laikosi saugumo rekomendacijų ir didesnės rizikos tame nemato – pandemijos akivaizdoje entuziazmą mažina nuolatiniai šalių reguliavimo kaitaliojimai ir vieningos sistemos neturėjimas.

Jei pandemijos pradžioje galėjome įtarti, kad visuomenė pabūgs COVID-19 viruso ir tai turės reikšmingos įtakos jų keliavimo įpročiams ar visiškam kelionių atsisakymui, tai šiandien, remiantis paskutiniais aviaciniais rodikliais, matome, kad prognozės nepasitvirtino. Tai iliustruoja realūs pavyzdžiai. Štai rugsėjo mėnesį Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) iš paveiktų šalių sąrašo išbraukus tokias valstybes kaip Vokietija, Lenkija, Švedija ir Norvegija, bendrai vietų užimtumas orlaivyje išaugo daugiau nei 20%. Žvilgterėjus dar giliau ir panagrinėjus atskiras šalis, matome, kad vien Norvegijos atveju, paskelbus ją saugia šalimi, orlaivio užimtumas šoktelėjo nuo 39% iki 75%.

Pagrindinės priežastys, lemiančios visišką stabilumo disbalansą šiandieninėje aviacijoje, yra net kelios.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pirmiausiai, aviacijos keleivių srautą ypač veikia kas savaitę Vyriausybės skelbiamas naujų šalių, iš kurių atvykusiems piliečiams tenka saviizoliuotis, sąrašas. Be to, taikydamos skirtingus pandemijos pavojų signalizuojančius rodiklius, tokius sąrašus kas savaitę sudaro ir kitos ES valstybės. Šie skirtumai ir nuolat atnaujinami reikalavimai baimina keliaujančiuosius, įneša daugybę sumaišties ir gerokai apkartina keliavimo patirtį, mat net ir trumpiausiam laikui suplanuota išvyka gali užsitęsti bent keliomis papildomomis ir kur kas mažiau maloniomis savaitėmis, jei skaičiuosime saviizoliacijos laiką.

Europos Sąjungos ir ekonominės erdvės narių judėjimo ribojimų skirtumai ir jų nuolatinė kaita lemia dar vieną problemą. Keliaujantieji nebegali planuotis kelionių taip, kaip buvo įpratę iki pandemijos, dėl nuolatinių pakeitimų oro bendrovių skrydžių tvarkaraščiuose. Maža to, kad kone kiekviena potenciali kelionė gali pasibaigti saviizoliacijos procesu, šiandieninė situacija rodo, kad kelionė gali apskritai neįvykti, avialinijoms atšaukus skrydį.

Tiesa, reikia paminėti, kad Lietuvos Vyriausybė pritarė naujiems kriterijams, pagal kuriuos bus vertinama koronaviruso užsikrėtimo rizika kitose Europos Sąjungos šalyse. Šią bendrą, šviesoforo spalvomis iliustruojamą ir vienodesnę tvarką pasiūlė Europos Sąjungos Taryba ir ją, reikia tikėtis, pradės taikyti vis daugiau Europos šalių. Esminis pokytis, kurį turėtų žinoti keliautojai, atvykstantys į mūsų šalį — didesni apribojimai taikomi tik atvykstant iš „raudonųjų“ šalių, tačiau turint neigiamą COVID-19 testą saviizoliacija nėra taikoma. Platus testavimas keičia saviizoliaciją — tai teigiamas žingsnis.

nuotrauka::1

Galiausiai, dabartinę keliavimo patirtį dar labiau apsunkina pinigų susigrąžinimas iš oro bendrovių po atšaukto skrydžio. Atšaukus skrydžius, oro bendrovės savo klientams neskuba grąžinti pinigų už bilietus ir vietoje to siūlo juos iškeisti į kuponus būsimiems skrydžiams. Šiuo atveju, lanksčiau į situaciją reaguoja kelionių organizatoriai, kurie viešai deklaruoja keleiviams apie galimybę susigrąžinti pinigus už neįvykusią kelionę.

Visa tai lemia, jog dabartinė situacija yra tikrai įtempta. Skaičiai, kuriuos Lietuvos oro uostuose fiksavome spalį, yra kur kas mažesni nei buvo planuota ir tikėtasi – šiuo metu matome, jog yra pasiekta vos 15-20% keleivių srauto, lyginant su ankstesniais metais, o orlaivių užimtumas tesiekia apie 30%.

Akivaizdu, kad šioje vietoje ES valstybės bei oro bendroves ir oro uostus vienijančios asociacijos praleido progą įvertinti dar pavasarį siųstus aviacinius signalus ir atlikti namų darbus, idant sukurtų vieningą COVID-19 situacijos valdymo ir keliavimo sistemą, kuri Europos aviacijai būtų sukūrusi palankesnę aplinką tiek siekiant įveikti šiuo metu esančius iššūkius, tiek užtikrinant geresnes galimybes oro uostų ir oro bendrovių veiklos atstatymui.

Vis dėlto, tos mažos aviacinės išimtys su šalimis, kurios yra įtrauktos į saugųjį sąrašą, suteikia daugiau optimizmo ir rodo, kaip greitai gali atsistatyti keleivių ir skrydžių srautai.

Kaip pavyzdį galima būtų pateikti Kiprą, kuris rudenį išgyveno tam tikrą kelionių renesansą, lyginant su kitomis šalimis. Spalio pirmąją savaitę paklausa skrydžiams į šią šalį buvo rekordinė — žemų kaštų oro bendrovių „WizzAir“ ir „Ryanair“ orlaivių užpildymas siekė atitinkamai po 75% ir 80%. Maža to, dar įspūdingesnė statistika buvo užsakomųjų skrydžių – čia užpildymas siekė daugiau nei 90%.

Panašu, kad visuomenė savo atsakymą turi – skrydžiai ir kelionės į užsienį kaip ir daugelis kitų gyvenimo patirčių sulig pandemija nesibaigė. Lietuvos oro uostų, kaip ir daugumos oro uostų Europoje, pajėgos yra sutelktos ir nukreiptos siekiant užtikrinti maksimalų saugumą bei atstatyti šalies pasiekiamumą, sumažėjus pandemijos rizikai ar suvienodinus keliavimo reguliavimą ES bendrijoje.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Logistika“
LTG profsąjunga: dalį atleidžiamų darbuotojų žada įdarbinti geležinkelių subrangovų įmonės

Valstybės valdoma „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė apie atleidimą įspėjo 1.950 darbuotojų. Artūras...

Logistika
14:02
„Helisota“ atleis dar 19 darbuotojų

Gedimino Žiemelio kontroliuojamos aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ valdoma rusiškų...

Logistika
13:56
„RB Rail“: Rusijos karas keičia požiūrį į „Rail Baltica“ 1

Anksčiau vertintas kaip ekonominis transporto koridorius, dabar tarptautinis europinės vėžės geležinkelio...

Logistika
13:04
Šiemet Estijos geležinkelių operatoriaus pervežtų krovinių kiekis mažėjo trečdaliu

Įsigaliojant Rusijai ir Baltarusijai taikomoms tarptautinėms sankcijoms, sparčiai mažėjo tranzitinių krovinių...

Logistika
12:51
Tarptautinis transporto ir logistikos aljansas: dėl vairuotojų trūkumo įmonės stabdo vilkikus 3

Lietuvos logistikos įmonės, susiduriančios su vairuotojų trūkumu, transporto saugojimo aikšteles pildo...

Logistika
11:35
Pirmąkart į Lietuvos gatves šiemet išriedėjo 43.400 naudotų lengvųjų automobilių 1

Šiemet sausį–balandį Lietuvoje pirmą kartą įregistruota 43.400 naudotų lengvųjų automobilių – 0,2% daugiau...

Automobiliai
2022.05.16
Pernai Lietuvos oro uostų pajamos augo apie 30%, bet pelno pasiekti dar nepavyko

2021 m. Lietuvos oro uostų pajamos siekė beveik 29 mln. Eur ir buvo apie 30% didesnės nei 2020 m.

Logistika
2022.05.16
„Ryanair“ sumažino nuostolius, kalba apie galimą pelną

Aviacijos sektoriui atsitiesiant po pandemijos karantinų, Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“...

Logistika
2022.05.16
Maskva perima „Renault Russia“ fabriką – gamins „Moskvich“ 18

Rusijos sostinė perima „Renault Russia“ fabriką ir jame gamins automobilius su „Moskvich“ prekės ženklu.

Pramonė
2022.05.16
Beveik 3.000 įmonių delsia nurodyti, ar automobilius naudoja asmeniniams tikslams 29

Beveik 3.000 veikiančių įmonių Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) delsia nurodyti, ar jų automobiliai...

Logistika
2022.05.16
Plieną naudojanti pramonė šiemet augs perpus lėčiau Premium

Europos plieno asociacija („Eurofer“) prognozuoja, kad plieną naudojančios pramonės sektoriai Europos...

Pramonė
2022.05.16
Palangos oro uoste ruošiamasi atnaujinti eismo valdymo sistemą

Skrydžių valdymo bendrovės „Oro navigacija“ teigimu, dalis dešimtmetį veikiančios Palangos oro uosto eismo...

Logistika
2022.05.15
Norint kompensuoti prarastus Rytų krovinius, vien naujų rinkų Vakaruose nepakaks Premium 5

Vaidas Gaidelys, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius, sako, kad Rytų...

Logistika
2022.05.15
Teismas nurodė VVT vairuotojams darbo sustabdymą atidėti aštuonioms dienoms

Vilniaus miesto apylinkės teismas penktadienį nurodė Vilniaus viešojo transporto (VVT) darbuotojams...

Logistika
2022.05.13
„Honda“ padidino metinį pelną 7,6%

Japonijos automobilių milžinė „Honda“ penktadienį pranešė, kad grynasis pelnas kovą pasibaigusiais...

Logistika
2022.05.13
Kaune atidaryta pirmoji mobili degalų stotelė „ant vandens“

Atnaujintame Kauno žiemos uoste penktadienį atidaryta pirmoji mobili degalų stotelė „ant vandens“, taip pat...

Laisvalaikis
2022.05.13
„Air Baltic“ žada įdarbinti 120 pilotų

Latvijos nacionalinė oro vežėja „Air Baltic“ daugiau kaip trečdaliu didina samdomų pilotų skaičių.

Vadyba
2022.05.13
„Novaturo“ pajamos balandį siekė 17,5 mln. Eur

Varšuvos ir „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržose listinguojamas kelionių organizatorius „Novaturas“...

Logistika
2022.05.13
„YIT Lietuva“ gavo 4,6 mln. Eur užsakymą Mažeikiuose 2

Suomijos kapitalo nekilnojamojo turto plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ pranešė gavusi 4,6 mln. Eur...

Statyba ir NT
2022.05.13
„ACE Logistics“ savo logistikos kelius plečia į Afriką ir Aziją

Estijos logistikos ir transporto įmonių grupei „ACE Logistics Group“ priklausanti Lietuvos krovinių gabenimo...

Logistika
2022.05.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku