Konkuruoti su didžiaisiais ir kovoti su šiandieniniais iššūkiais lietuviško kapitalo transporto sektoriaus dalyviai stengiasi bendromis jėgomis

Reklama publikuota: 2020-05-18

Nepaisant pandemijos lemtų pasekmių verslui, mažesnius lietuviško kapitalo transporto sektoriaus dalyvius sunkumai lydėjo ir anksčiau. Didžiausias trukdis jiems įgyti pranašumą savoje rinkoje – didžiųjų užsienio žaidėjų sudaroma konkurencija. Vis tik sunkvežimių dalių pardavėjai ir servisai išlikti stengiasi kovodami ne dydžiu, bet kliento poreikių supratimu, greita reakcija, procesų ir darbuotojų kvalifikacijos tobulinimu bei vienijimusi į bendrą, smulkųjį ir vidutinį verslą (SVV) jungiantį, tarptautinei rinkai pažįstamą tinklą.

nuotrauka::3 left

Apie verslo vystymo sąlygas regione kalbintas Mantas Vaškys, Telšiuose įsikūrusios sunkvežimių dalių prekyba užsiimančios įmonės „KV Group“ vadovas, pasakoja, kad verslo veiklos sunkumus čia sudaro nedideli žmonių srautai ir konkurencija ne pačiame mieste, bet su didžiųjų aplinkinių Lietuvos miestų verslais.

„Lietuvoje vystant verslą ir taip niekada negali atsipalaiduoti, o kadangi esame įsikūrę mažesniame miestelyje, kur žmonių srautas nėra didelis, dėl klientų daugiau konkuruojame ne jame, bet su didžiaisiais Lietuvos miestais. Tačiau net ir tokiomis sąlygomis išliekame stiprūs pasiūlydami kokybiškesnes paslaugas, prekes, geras kainas ir pristatymą iki reikiamos vietos“, – kalba jis.

Prieš daugiau nei aštuonerius metus pradėjęs verslą M. Vaškys, nors ir nesigaili, šiandien jau svarstytų jo įkūrimą mažame mieste. Anot vadovo, spaudžia ne tik mokesčiai, bet ir reikiamų specialistų regione stygius, o su užsienio kapitalo įmonėmis sunku konkuruoti net ir atlyginimų darbuotojams klausimu.

nuotrauka::4 right

Veiklą riboja šešėlis

Tačiau, pasirodo, šiandien su veiklos problemomis susiduria ir didesnių Lietuvos miestų transporto sektoriaus atstovai. Tomas Survila, sunkvežimių remonto dirbtuvių „Reptoma“ Marijampolėje bei serviso Vokietijoje „Truck Find“ vadovas, atvirauja, kad Lietuvos transporto rinka bei su ja susijusi servisų paklausa ir taip susitraukusi, o šiuo metu situacija visai prasta.

„Per pastarąjį mėnesį sulaukiau vos kelių klientų skambučių. Lietuvoje daugiausiai aptarnaujame miškovežius, kelias kelių statybos įmones ir autovežius, o šiandien jų veikla, galima sakyti, visai sustojusi“, – teigia jis.

Anot T. Survilos, veiklos galimybes riboja ir tai, kad regione vis dar yra daugybė servisų, veikiančių šešėlyje.

„Blogiausia tai, kad įmonės, dirbančios legaliai, dėl klientų turi kovoti ne su kitais servisais, bet asmenimis, kurie dirba nelegaliai ir, nemokėdami mokesčių, siūlo remonto paslaugas už kur kas patrauklesnę, rinkos standartų neatitinkančią kainą“, – pabrėžia jis.

Vadovas akcentuoja, kad būtent nedidelė Lietuvos transporto rinka ir konkurencija su nelegaliai dirbančiais paskatino vadovą atidaryti servisą ir Vokietijoje.

„Bene visi Lietuvos vežėjai važiuoja dirbti į Vakarus, todėl itin susitraukė komercinio transporto rinka, o tuo pačiu ir poreikis čia jį remontuoti. Didžiųjų Lietuvos vežėjų parkai – apynaujai, dažnai atsinaujina, turi ir savo remonto specialistų, todėl jų transportas retai reikalauja serviso paslaugų. Apsilankyti servise jiems aktualiau nebent užsienio valstybėse. Vokietijoje remontuojame rumunų, bulgarų, net ir vokiečių transportą, o labiausiai servisas skirtas lietuvių vežėjams, todėl skatiname juos apsilankyti, sutaupyti kaštus ir palikti pinigus savo valstybės biudžetui“, – kalba jis.

Pasak T. Survilos, vertinant darbų apimtį, paslaugų ir dalių įkainius, sunkvežimių serviso veikla Vokietijoje – kur kas intensyvesnė. Tuo pačiu registruoti remonto paslaugas teikiantį verslą Vokietijoje gali ne bet kas, tik pripažinti šios srities specialistai, todėl kiek sumažėja ir konkurencija.

nuotrauka::2 right

Labiausiai varžytis tenka su užsienio kapitalo įmonėmis

Mindaugas Daunoravičius, komercinio transporto dalių prekyba ir remontu užsiimančios įmonės „Detagama“ vadovas, pritaria, kad Lietuvos transporto rinka – nėra didelė, o labiausiai šiandien joje tenka kovoti su didžiaisiais užsienio žaidėjais.

„Lietuvos sunkvežimių dalių prekybos ir serviso paslaugų rinka, lyginant su kitomis šalimis, nėra didelė. Kadangi priklausome ES ir veiklos sienų nebeliko, turime didelę problemą konkuruojant su Lietuvoje veikiančiais užsienio šalių transporto sektoriaus lyderiais. Šiuo metu didžiausią konkurenciją sudaro Lenkijos kapitalo įmonės, kurios siūlo kur kas mažesnes, artimas savikainai, dalių kainas – dažnai susiduriame su problema, kad mūsų pirkimo kaina yra gerokai didesnė už jų pardavimo kainą, todėl privalome dirbti itin mažais antkainiais ir taip bent jau palaikyti verslą“, – komentuoja jis.

Pasak M. Daunoravičiaus, vieni iš privalumų, kurių dėka šiuo atveju pavyksta išlaikyti klientą, tai Lietuvos transportininkų problemų ir lūkesčių supratimas, taip pat dalių atsargų kaupimas, siekiant greitai pasiūlyti sprendimą, o taip pat papildomos, savo iniciatyva teikiamos paslaugos bei didelis dėmesys klientų aptarnavimui.

Edvard Maliuk, daugiau nei 25 metus sunkvežimių dalimis Klaipėdoje prekiaujančios įmonės „Reborda“ vadovas, papildo, kad nors konkurenciją sektoriuje apsunkina užsienio rinkos žaidėjai, tačiau smulkaus verslo vystymas taip pat turi savo pranašumų.

„Klaipėdoje didžiausią konkurenciją sudaro didžiosios įmonės, tačiau, kita vertus, tai, kad nesame dideli, yra ir vienas iš mūsų privalumų – įmonės kolektyvas dirba kaip šeima, darbuotojų kaita nedidelė, todėl artimiau bendraujame ir pažįstame klientus, galime greičiau reaguoti į jų poreikius“, – sako jis.

Vadovas juokauja, kad siekiant išlikti Lietuvos rinkoje, reikia „dirbti, dirbti ir dar kartą dirbti“. Anot jo, norint čia išlaikyti verslą, iš tikrųjų reikia įdėti nemažai pastangų – mokytis iš konkurentų, tobulinti veiklos procesus, nuolat kelti darbuotojų kvalifikaciją ir aptarnavimo lygį.

Keturių servisų ir tiek pat parduotuvių vadovas M. Daunoravičiaus atvirauja, kad nors karantino laikotarpiu įmonės pajamos sumažėjo 50 proc., tačiau prekyba palaipsniui atsigauna – paskutiniuosius mėnesius griežtu taupymo režimu dirbęs tarptautinių pervežimų verslas šiandien jau teikia optimizmo. M. Daunoravičius tikisi, kad po kelių mėnesių viskas turėtų grįžti į savas vėžes.

„Nuo gegužės pradžios pagyvėjimas iš tiesų jaučiasi – nors nejaučiame didelio šuolio pajamų prasme, klientų srautas suintensyvėjo“, – papildo E. Maliuk.

nuotrauka::5 left

Narystė tinkle skatina tobulėjimą ir augimą

Visos kalbintos įmonės priklauso sunkvežimių dalių gamintojus ir lietuviško kapitalo pardavėjus ir servisus vienijančiam tinklui „NexusTruck Lietuva“. Narystė užsienio rinkai pažįstamame tinkle, pasak įmonės „Reborda“ vadovo E. Maliuk, ypač pasiteisina siekiant pranašumo prieš konkurentus.

„Prisijungę prie „NexusTruck Lietuva“ gauname priėjimą prie užsienio gamintojų bei konkurencingesnes prekių kainas, o tuo pačiu priklausydami daug sektoriaus įmonių vienijančiam tinklui sumažiname ir savo konkurencinę aplinką“, – sako jis.

M. Daunoravičiaus papildo, kad „NexusTruck Lietuva“ tinklo veikla padeda ne tik konkurencinėje kovoje, bet ir kelti veiklos lygį bei optimizuoti kaštus.

„Tapę „NexusTruck Lietuva“ tinklo nariais, esame labiau pastebimi, taip pat nuolat mokomės, dalinamės patirtimi su kitais transporto sektoriaus dalyviais, didiname savo aptarnavimo kokybę bei galime pasiūlyti platesnę prekių gamą geresnėmis kainomis“, – tinklo naudas vardina jis.

„Tvirtai tikiu, kad „NexusTruck Lietuva“ tinklas po kelių metų bus lygiavertė organizacija kitiems žinomiems užsienio transporto sektoriaus tinklams“, – priduria įmonės „KV Group“ vadovas M. Vaškys.

„NexusTruck Lietuva“ tinklo narės – „Detagama“ ir „Jupojos technika“ taip pat priklauso ir Lietuvos autodalių gamintojų ir eksportuotojų asociacijai (LAuGEA). Anot asociacijos vadovo Andriaus Rakicko, įmonės „Detagama“ prisijungimas prie klasterio papildė sunkiasvorio transporto sektoriaus segmentą, kadangi verslas Lietuvoje lyderiauja tachografijos srityje. Įmonė „Jupojos technika“, savo ruožtu, yra pagrindinė asociacijos iniciatorė ir steigėja, turinti savo nuosavą prekės ženklą „Roadwin“. Šio prekinio ženklo produktus „Jupojos technika“ eksportuoja į daugiau nei 20 pasaulio šalių, o Lietuvoje jį atstovauja visas „NexusTruck Lietuva“ tinklas. Anot A. Rakicko, deja, Lietuvoje yra tik vienetai eksportuojančių įmonių, kurios ryžtasi investuoti į nuosavą prekės ženklą, nes šis procesas reikalauja daug laiko sąnaudų ir lėšų kuriant bei tobulinant produktus, o valstybės parama šiuo atžvilgiu – minimali.

nuotrauka::1 right

A. Rakickas papildo, kad pagrindinis LAuGEA klasterio tikslas – būti patikimiems partneriams, todėl vykdomomis veiklomis siekiama padėti Lietuvoje veikiančioms auto srities įmonėms atlaikyti tarptautinės konkurencijos spaudimą, ieškoti naujų rinkų ir kurti pridėtinę vertę.

„Transporto sektoriaus įmonės, dirbdamos kartu, turi daug daugiau veiklos galimybių. Kaip klasteris atstovaujame įmones įvairiuose institucijose, tarptautiniuose renginiuose (parodos, verslo misijos, B2B, C2C), vykdome akumuliuotus pirkimus, organizuojame seminarus klasterio nariams ir partneriams, kasmet vertiname įmonių pasiekimus, organizuojame ir vykdome projektinę veiklą“, – dėsto jis.

LAuGEA koordinatorius džiaugiasi, kad Lietuvoje yra daugiau nei viena transporto sektoriaus įmones vienijanti organizacija. Nors LAuGEA ir „NexusTruck Lietuva“ – skirtingos, tačiau tuo pačiu ir glaudžiai susijusios sektoriaus bendruomenės.

„LAuGEA klasteris vienija autodalių gamintojus ir eksportuotojus, „NexusTruck Lietuva“ – sunkiasvorio transporto dalių pardavėjus ir servisus. Detalių gamintojai negalėtų išgyventi be pardavėjų bei servisų ir atvirkščiai, todėl visi esame vienoje tiekimo grandinėje. „NexusTruck Lietuva“ veikla stiprina visą sektorių kuriant naujas darbo vietas, keliant personalo kvalifikaciją, dalinantis tarptautinių partnerių patirtimi, kuriant ir diegiant inovacijas. Lietuvoje įgyvendinti pasiekimai yra vis labiau pastebimi tarptautinėje rinkoje, o tai kelia ir pačios šalies įvaizdį“, – pabrėžia A. Rakickas.

Svarbu išlikti vieningiems

A. Rakicko teigimu, dabartinė situacija keičia visas transporto rinkos dalyvių strategijas. Dabar pandemijos pikas atrodo toli – Rusijoje ir JAV, tačiau Lietuvos įmonių, dirbančių su šiomis rinkomis, apyvarta sumažėjo apie 40 proc. Anot pašnekovo, tikėtina, kad situacija stabilizuosis, kai virusas bus suvaldytas arba tiesiog prisitaikysime prie esamos situacijos.

„Dažnai lyginame šių dienų aktualijas su 2008 m. iššūkiais, tačiau skirtumas tas, kad tuo metu finansinių schemų griūtis buvo priežastis, šiandien – pasekmė. Jei nebus pakartotinės viruso bangos, galima numanyti, kad situacija stabilizuosis rudenį, tačiau ekonomikos atsigavimas užtruks, nes labiausiai paveiktas paslaugų sektorius sudaro 60-70 proc. valstybių BVP. Prognozuočiau, kad 2022 m. gali būti lūžio taškas. Natūralus klausimas kyla, kaip atlaikyti šį laikotarpį. Dabartiniu metu Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra bei Lietuvos inovacijų centras skatina kurti naujus ir inovatyvius sprendimus, Lietuvos verslo paramos agentūra bei Europos socialinio fondo agentūra – stiprinti eksporto rinkas bei personalą, o VšĮ „Versli Lietuva“ padeda ieškoti naujų eksporto rinkų. Tad galimybių verslas turi, lieka tik jomis pasinaudoti, tuo pačiu svarstyti galimybę tapti asociacijos bei „NexusTruck Lietuva“ nariu“, – komentuoja jis.

„NexusTruck Lietuva“ – 2018 m. įkurtas nepriklausomų sunkiasvorio transporto dalių parduotuvių ir servisų tinklas, vienijantis 13 lietuviško kapitalo įmonių, 10 servisų ir 20 prekybos taškų. Organizacijos tikslas – pritraukti žinomiausius pasaulyje sunkvežimių dalių gamintojus, rūpintis distribucija, organizuoti mokymus įmonių-narių darbuotojams bei tarpusavyje dalintis kita naudinga verslui informacija. Tinklo pagrindą sudaro dalyvavimas pasaulinės asociacijos „NEXUS Automotive International“ veikloje.

Daugiau informacijos apie „NexusTruck Lietuva“ veiklą, transporto ir logistikos sektoriaus naujienos ir įžvalgos bei kita aktuali su sektoriumi susijusi informacija: www.facebook.com/NexusTruck.LT

Gauk nemokamą TRANSPORTO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Tikroji muitinės serverių kaina  Premium 2

Įvairūs šalies ekonomikos sektoriai kol kas atsargiai vertina kelias dienas trukusio Lietuvos muitinės...

Logistika
05:45
Kelių mokesčiai – logistikos bendrovių galvos skausmas Verslo tribūna

Viena iš frazių, verčianti sunkiau atsidusti logistikos įmonių vadovus, prasideda taip: „Keičiasi kelių...

Paslaugos
02:22
Smiltynėje pavasarį pradedama rekonstruoti keltų krantinė 1

Pavasarį Klaipėdoje bus pradėta rekonstruoti senosios perkėlos krantinė, prie kurios švartuojasi Smiltynės...

Logistika
2021.03.31
Kovą pradėti ir baigti NT projektai Premium 3

Kovą Vilniuje pradėti statyti penki visiškai nauji daugiabučių projektai, mokslinių tyrimų bei automobilių...

Statyba ir NT
2021.03.31
„Wizz Air“ skraidins iš Vilniaus į Zakintą 1

Vengrijos oro bendrovė „Wizz Air“ nuo birželio pradės skraidinti nauja kryptimi iš Vilniaus į Zakinto salą...

Logistika
2021.03.31
„Lietuvos geležinkeliai“ imsis Turkijos krovinių

Dalies baltarusiškų krovinių šiemet netekę „Lietuvos geležinkeliai“ nusitaikė į krovinius iš Turkijos – pasak...

Logistika
2021.03.31
Dygliuotomis padangomis bus galima važinėti mėnesiu ilgiau

Vyriausybė trečiadienį pratęsė dygliuotų padangų naudojimo terminą mėnesiu – iki gegužės 10 d.

Logistika
2021.03.31
„Avia Solutions Group“ skųs teismui Vyriausybės sprendimą dėl angaro oro uoste 4

Verslininko Gedimino Žiemelio valdoma aviacijos verslo grupė „Avia Solutions Group“ nusprendė skųsti teismui...

Logistika
2021.03.31
Pasienyje su Baltarusija stovi per 1.800 vilkikų

Po praėjusią savaitę įvykusio muitinės deklaravimo elektroninių sistemų gedimo, Lietuvos ir Baltarusijos...

Logistika
2021.03.31
Europiečiai prieš „Teslą“ stoja kautis jos ginklais Premium 4

Brangiausios automobilių gamintojos pasaulyje, Elono Musko „Teslos“ pavyzdžiu sukurpta „Volkswagen“...

Rinkos
2021.03.31
M. Skuodis pasigenda ES nuoseklumo skatinant intermodalinius pervežimus 1

Intermodalinius pervežimus skatinti norinčios Europos Sąjungos (ES) veiksmuose trūksta nuoseklumo, teigia...

Logistika
2021.03.31
Pakavimo ir logistikos sprendimų „Nefab“ kuriasi Lietuvoje: pirma pardavimai, vėliau – gamyba Premium 1

Pasaulinė pakuočių gamintoja ir logistikos sprendimų tiekėja „Nefab“, Kaune jau valdanti sandėlį, plečiasi...

Pramonė
2021.03.31
Baltarusiškų trąšų nukreipimas į Rusijos uostus turėtų poveikį Klaipėdai ir geležinkeliui 5

Rusijai svarstant planus Ust Lugos uoste Suomijos įlankoje statyti Baltarusijos trąšų eksportui skirtą krovos...

Logistika
2021.03.30
Naujas Lietuvos oro uostų valdybos narys – D. Makauskis  1

Ketvirtasis Lietuvos oro uostų valdybos narys – su keliolikos metų personalo valdymo darbo patirtimi...

Logistika
2021.03.30
„LTG Infra“ už 19 mln. Eur modernizuos 26 geležinkelio pervažas

„Lietuvos geležinkelių“ grupės bendrovė „LTG Infra“ už beveik 19 mln. Eur rekonstruos 26 geležinkelio...

Logistika
2021.03.30
Elektromobilių prekybos startuolis „eDow“ pritraukė 250.000 Eur investiciją 6

Elektromobilių prekybos startuolis „eDOW“ pritraukė 250.000 Eur investiciją. Už šią sumą privatus...

Automobiliai
2021.03.30
Sueco kanalas išlaisvintas, atnaujinama laivyba 1

Ant seklumos Sueco kanale užstrigęs ir beveik savaitę jį blokavęs milžiniškas konteinerių laivas „MV Ever...

Logistika
2021.03.29
Muitinė: vilkikų eilių pasienyje turėtų nelikti iki trečiadienio

Šeštadienį atstačius sugedusį pagrindinį Muitinės serverį, Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje pirmadienio...

Logistika
2021.03.29
100 mln. Eur pajamas perkopęs Lietuvos paštas kiniškų siuntų šiemet laukia mažiau Premium 15

Praėjusiais metais valstybės valdomas Lietuvos paštas pirmą kartą istorijoje viršijo 100 mln. Eur pajamų...

Logistika
2021.03.29
Muitinei atkūrus sistemą, vilkikų eilės Baltarusijos pasienyje nežymiai sumažėjo 2

Muitinei šeštadienį atkūrus kelias paras neveikusią sistemą, vilkikų eilės pasienyje su Baltarusija nežymiai...

Logistika
2021.03.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku