Dėl naujo oro uosto statybos būtina nuspręsti skaidriai ir greitai

Publikuota: 2020-01-12
Asociacijos nuotr.
Asociacijos nuotr.
Civilinės aviacijos asociacijos (CAVIA) prezidentas

2019 m. birželį iš tuometinio ministro lūpų nuskambėjo netikėta visuomenei žinia, jog Susiekimo ministerija svarsto apie naujo pagrindinio šalies oro uosto statybą. Iki tol viešai skelbiami oro uostų plėtros planai apėmė infrastruktūros plėtrą esamuose šalies oro vartuose.

Nors ir netikėta, pradėta diskusija yra svarbi bei savalaikė: Lietuva privalo turėti tinkamą infrastruktūrą keleivių ir krovinių aptarnavimui. Keleivių oru skaičius pasaulyje artimiausius dvidešimt metų augs po maždaug 4-4,5% kasmet. Tokias prognozes pateikia tarptautinės organizacijos — oro linijų bendroves jungianti IATA ar oro uostų sąjunga ACI bei didieji pasaulio lėktuvų gamintojai.

Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose 2019 m. aptarnauta apie 6,5 mln. keleivių. Jei Lietuvoje oro keleivių skaičius augs vidutiniu pasauliniu tempu, 2039 metais pasieksime 14 mln. keleivių. Ar ši prognozė per daug optimistinė? Pastaruosius dešimt metų Baltijos šalių oro uostuose keleivių skaičius augo po 9% kasmet. Mūsų regiono gyventojai oro transportu vis dar naudojasi rečiau nei Vakarų ar Šiaurės Europos šalyse gyvenantys asmenys, tad 4% metinis augimas Lietuvai gali būti net labai atsargi prognozė.

2039 m. skamba kaip tolima ir neapčiuopiama data, tačiau galimos naujo oro uosto statybos kontekste tai nėra ilgas laikotarpis. Lenkijoje diskusija apie naujo oro uosto poreikį šalia Varšuvos prasidėjo šio amžiaus pradžioje. 2005 m. vietos aviacijos priežiūros institucija užsakė dvejus metus rengtą galimybių studiją. Pagal atliktą analizę, siūlomas sprendimas statyti naują oro uostą nugulė į transporto infrastruktūros plėtros strategiją, patvirtintą 2010-2013 metams. Pagreitį projektas įgijo tik 2017 m., pasikeitus šalies valdžiai. Šiuo metu numatyta oro uosto atidarymo data yra 2027 m. Net jei projektavimas ir statybos vyks sklandžiai nuo diskusijų pradžios iki pirmojo lėktuvo nusileidimo bus praėję daugiau nei 20 metų.

Lietuvos ambicijos ir infrastruktūros poreikis nesiekia Lenkijos užmojų: naujojo Varšuvos oro uosto pajėgumai sieks 40 mln. keleivių per metus su galimybe juos išplėsti iki 100 mln. Viešai diskutuojant apie galimo naujo oro uosto Lietuvoje statybas,nuskambėjo gan logiška atidarymo data – 2035-ieji. Kaip matome iš naujo centrinio Lenkijos oro uosto projekto pavyzdžio, pakankamai ilgai užtrunka diskusijos su visuomene, naudotojais bei verslu. Paties naujo oro uosto projektavimas bei statybos gali trukti daugiau nei penkerius metus.

Lietuvai svarbu kaip įmanoma greičiau priimti strateginį sprendimą, apskaičiavus jo naudą ir įvertinus ekonominius, socialinius ir šalies konkurencingumo aspektus. Privatus verslas investuoja ir plečiasi dabartiniuose oro uostuose arba aplink juos. Jeigu būtų priimtas sprendimas statyti naują oro uostą, svarbu nutarti, kas nutiks su esamais Vilniaus ir Kauno oro uostais. Valstybė taip pat investuoja į esamus oro uostus, todėl operatyviai priimtas sprendimas leistų efektyviai planuoti investicijas iki naujo oro uosto atidarymo.

Ypatingai svarbu yra priimti sprendimą skaidriai. Šiame procese svarbios konsultacijos tiek su visuomene, tiek su industrijos atstovais. Aiškumo stoka projektą apipina mitais ir aviacijos bendruomenė spekuliuoja remdamasi atsitiktinai nutekėjusia informacija. 2018 m. Lietuvos oro uostai samdė Nyderlandų bendrovę „InterVistas Consulting“, kuri nagrinėjo naujo oro uosto statybos galimybes bei analizavo oro uostų koncesijos modelį, tačiau studijos išvados nėra viešai paskelbtos.

Šiuo metu yra skelbiama, jog Susiekimo ministerija pradėjo ruošti ilgalaikę Lietuvos susiekimo plėtros strategiją iki 2050 m. Ar šioje strategijoje bus įtvirtintas sprendimas dėl esamų oro uostų infrastruktūros plėtros ar naujo oro uosto statybos? Kokie aspektai bus vertinami priimant sprendimą? Ar strategijos rengimo metu vyks konsultacijos su rinkos dalyviais? Sprendimo priėmimo procesas šiai dienai nėra aiškus.

Vienas sunkiausiai valdomų pavojų tokio dydžio projektuose – politinė rizika. Priimant strateginius sprendimus svarbus politinis sutarimas aukščiausiuose sluoksniuose, kadangi tokio masto projektai nėra įgyvendinami per vieną rinkiminį ciklą.

Mūsų šaliai, neturinčiai nacionalinio vežėjo, yra kritiškai svarbu sukurti ir išlaikyti tinkamą infrastruktūrą, konkuruojant su aplinkinėmis šalimis. Pagrindinis infrastruktūros valdytojui keliamas tikslas neturi būti tiesioginė finansinė grąža, o sukurta patraukli aplinka investuoti į aviacijos sektorių bei taip generuojama pridėtinė vertė. Būtų sukelta nepataisoma žala šalies ūkiui ir eksportui jei keleivių ar krovinių srautas būtų ribojamas dėl infrastruktūros trūkumo.

Komentaro autorius — Artūras Stankevičius, Civilinės aviacijos asociacijos (CAVIA) prezidentas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Sekite pirmuosius automobilių testavimo įspūdžius, naujienas, dalinkitės savo nuomone ir patirtimi „Facebook“ puslapyje „VŽ Transportas“

Gauk nemokamą TRANSPORTO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Vilniaus rajone gamins variklius elektromobiliams „Kia“ ir „Huyndai“: bendrovę perka britų vienaragis Premium 1

Vienas brangiausių britų startuolių „Arrival Ltd“ perka elektros variklių, pavarų dėžių ir baterijų modulių...

Pramonė
05:45
S. Krėpšta: Japonija domisi „Rail Baltica“, sinchronizacijos projektų finansavimu

Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo bankas domisi galimybe finansuoti „Rail Baltica“ geležinkelių...

Verslo aplinka
2020.01.23
Saulės energija automobiliuose: netiki investuotojai, bet dosniai remia vartotojai Premium

Miunchene įsikūręs startuolis „Sono Motors“ per minios finansavimo kampaniją savo projektui surinko 53 mln.

Automobiliai
2020.01.23
Vokietijos laivybos kompanija „TT-Line“ įsteigė įmonę Lietuvoje

Klaipėdoje įmonę įsteigė Vokietijos keltų kompanija „TT-Line“, jau plaukiojanti iš Klaipėdos į Švedijos...

Kelyje Vilnius–Klaipėda, ties Kaunu, pradedama naujo tilto statyba  1

Judriausioje Lietuvos kelių transporto arterijoje pradėti statybos darbai, kuriuos ketinama baigti 2021 m.

Tarptautine grupe virtusi „Spark“ platforma didina investicijas ir ruošiasi į naują rinką Premium

Elektrinių automobilių dalijimosi paslaugą trijose valstybėse teikianti platforma „Spark“ VŽ praneša 2019...

„Wizz Air“ nutraukia skrydžius iš Vilniaus į Atėnus ir Reikjaviką

Vengrijos oro bendrovė „WizzAir“ nuo kovo pabaigos nutraukia skrydžius iš Vilniaus į Islandijos sostinę...

Paslaugos
2020.01.22
„Toyota“ visame pasaulyje atšauks 3,4 mln. automobilių 

Dėl galimų saugos pagalvių veiklos sutrikimų bus atšaukiami didžiąja dalimi JAV rinkoje parduoti modeliai.

Automobiliai
2020.01.22
Estų vežėjai skundžiasi jų krovinius perimančiais lietuviais ir latviais Premium 3

Estijos vežėjai skundžiasi, kad jų konkurentai iš Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos pažeidinėja kabotažo...

Savivaldybių žvyrkelių asfaltavimui skiriama 20 mln. Eur, pusė pinigų – kaimams 1

Skelbiama, kad ši suma perpus viršija 2019 m. finansavimo sumą, be to, pirmą kartą 50% žvyrkelių asfaltavimui...

„Volkswagen“ atstovai: 2021 m. 40% pardavimų Lietuvoje sudarys elektromobiliai 2

„Audi“ ir „Volkswagen“ praneša apie prekybos rekordą Baltijos šalyse: Lietuva išlieka didžiausia rinka,...

Automobiliai
2020.01.22
Didmeninė prekyba sutelkta nepajudinamų milžinų rankose Premium

Maisto produktų, gėrimų ir tabako nespecializuotos didmeninės prekybos sektoriuje penkios įmonės, kurių...

Prekyba
2020.01.22
„Omniva“ prie paštomatų tinklo jungia Neringą, konkurentai anapus marių neskuba Premium

„Omniva LT“ pastatė paštomatą Nidoje ir siuntoms į Kuršių mariomis atskirtą Neringos savivaldybę netaikys...

EP komitetas pritarė Mobilumo paketo nuostatoms  Premium

Antradienį Europos Parlamento (EP) Transporto ir turizmo komitetas įvykdė dar vieną Lietuvos vežėjams...

Kelių direkcija pasirašė 8 žvyrkelių asfaltavimo darbų sutartis 

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) praneša pasirašiusi 8 žvyrkelių asfaltavimo darbų sutartis.

S. Skvernelis: Lietuva pasirengusi didinti Baltarusijos tranzitą per Klaipėdą

Lietuva yra pasirengusi didinti Baltarusijos prekių tranzitą per Klaipėdos jūrų uostą, antradienį pareiškė...

Naują Lietuvos pašto valdybą planuojama paskirti kovą

Atnaujinta valstybės valdomo Lietuvos pašto valdyba turėtų būti suformuota kovo mėnesį, teigia susisiekimo...

Problemų Norvegijoje turi ir didžiausias Latvijos vežėjas

Norvegijos darbo inspekcija uždraudė didžiausiam Latvijos vežėjui „Kreiss“ vykdyti veiklą šalies teritorijoje.

Planuojantiems vasaros atostogas – naujos skrydžių kryptys iš Lietuvos 1

Žiema – geras metas planuoti šiltojo sezono veiklas. Lietuvos oro uostai šią vasarą kviečia išbandyti naujas...

Paslaugos
2020.01.21
„Plaunu pats“ į tunelinę plovyklą Klaipėdoje investuos 1 mln. Eur Premium

Penkiolikos „Plaunu pats“ plovyklų tinklą mūsų šalyje valdanti UAB „Džamina“ šių metų pabaigoje Klaipėdoje...

Paslaugos
2020.01.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau