Tolimųjų reisų vairuotojo padaryta žala gali virsti jūsų galvos skausmu

Šiame straipsnyje pateikiame patarimus darbdaviams, kurie gali padėti apsaugoti darbdavio turtą ir palengvinti žalos išieškojimą. Nors straipsnyje pateikiami patarimai yra orientuoti į transporto sektoriaus įmones, tačiau tinkami ir kitų verslo sektorių darbdaviams.

Kaip darbdaviui apsaugoti savo investicijas į turtą? Kaip išieškoti padarytą žalą?

Nors Darbo kodekso 151 str. numato, kad „kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.“, tačiau viskas nėra taip paprasta.

Kad galėtų išreikalauti patirtą žalą iš ją padariusio darbuotojo, darbdavys pirmiausia turi būti atlikęs „namų darbus“, kurie padėtų pagrįsti reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

    1. Darbuotojui  turi būti nustatytos konkrečios ir aiškios pareigos, dėl kurių pažeidimo gali atsirasti žala.

Tokios pareigos darbuotojui nustatomos arba teisės aktais arba darbdavio vidiniais dokumentais (pareigybės aprašymais, darbo tvarkos taisyklėmis, turto naudojimo tvarka ar kt.). Kuo detaliau ir aiškiau darbuotojo pareigos bus nustatytos, tuo paprasčiau darbdaviui bus įrodyti, kad darbuotojas žinojo savo pareigas, jas pažeidė ir yra kaltas dėl atsiradusios žalos.

Pavyzdžiui, bendrovės turto naudojimo tvarkoje darbdavys gali detaliai numatyti, kaip vairuotojas turi naudoti jam patikėtą transporto priemonę, kur turi ją statyti ir kaip turi ją saugoti nakties metu. Darbdavys taip pat gali smulkiai nurodyti, ką vairuotojas turi daryti ir ko nedaryti, kai priima, tvirtina, veža, iškrauna ir perduoda krovinį. Jei darbuotojas nesilaiko darbdavio nurodymų, jis pažeidžia savo darbo pareigas.

Be to, nepakanka vien tik numatyti darbuotojui jo pareigas vidaus dokumentuose — su šiomis pareigomis darbuotojas turi būti supažindintas, o darbdavys turi turėti įrodymus apie tokį supažindinimą. 

    2. Darbuotojui turtas turi būti perduodamas perdavimo-priėmimo aktu.

Tik taip darbdavys galės įrodyti, kad darbuotojui perdavė konkretų turtą, dėl kurio sugadinimo ar praradimo žalos reikalauja. Be to, perdavimo akte rekomenduojama detaliai nurodyti turto (pvz., transporto priemonės) trūkumus, nes tik taip darbdavys galės įrodyti, kad visi turto defektai atsirado po turto darbuotojui perdavimo momento, o ne iki jo. Prie akto taip pat gali būti pridedamos turto (pvz., transporto priemonės) nuotraukos.

Jeigu vairuotojui yra perduodami grynieji pinigai, tuomet turėtų būti sudaromas pinigų priėmimo – perdavimo aktas, kuriame būtina nurodyti perduodamų pinigų sumą ir panaudojimo tikslą.

    3. Darbuotojo padaryta žala turi būti pagrįsta konkrečiais įrodymais.

Žalos apskaičiavimas gali būti grindžiamas bendrovės sąskaitomis už remontą ir jų apmokėjimo patvirtinimu, turto įsigijimo dokumentais ir kt. Vertingo turto sugadinimo atveju gali būti reikalinga ir turto vertinimo ataskaita.

    4. Iš darbuotojo turi būti raštu pareikalauta pasiaiškinti dėl darbo pareigų pažeidimo.

Toks darbdavio reikalavimas darbuotojui turi būti pateiktas raštu, nurodant pažeistą pareigą ir suteikiant protingą terminą paaiškinimui pateikti. Pareikalaudamas pasiaiškinimo, darbdavys tiria galimai padarytą pažeidimą ir iš paaiškinimo gali įvertinti, ar darbuotojas pažeidė jam nustatytas pareigas, kokia darbuotojo kaltės forma dėl pažeidimo (ar žala padaryta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, ar dėl paprasto neatsargumo, netinkamai vykdant darbo pareigas.

    5. Turi būti įvertinta, kiek žalą nulėmė darbdavio verslo rizika.

Jei darbuotojas siunčiamas vežti krovinį per nesaugius regionus ir jis užpuolamas kelyje, pavagiama transporto priemonė ir krovinys, tai ne darbuotojo kaltė. Tai darbdavio verslo rizika vežti krovinį per nesaugius regionus. Tokiu atveju darbdavys negali iš darbuotojo išreikalauti atsiradusios žalos, kuri yra darbdavio sprendimų ir verslo rizikos pasekmė.

    6. Turi būti įvertinama, kokio dydžio žalos galima reikalauti iš darbuotojo.

Darbuotojo kaltės forma gali nulemti, kokio dydžio žalą darbuotojas turės atlyginti, t. y. ar darbuotojo atsakomybė už žalą bus ribota (3, 6 ar 12 vidutinių darbuotojo darbo užmokesčių (toliau — VDU), nepriklausomai nuo to, kad padaryta žala gali būti ir didesnė), ar darbuotojas turės atlyginti visą padarytą žalą neribotai.

Pagal darbuotojo kaltės laipsnį atlyginamos žalos dydis didėja:

[infogram id="d0c7cf99-182b-49c5-b442-11a1f727ae85" prefix="Jhg" format="interactive" title="TR:Jurex"]

SVARBU. Aptariant visišką žalos atlyginimą, svarbu pažymėti, kad darbdavys jau turėtų pamiršti anksčiau sudarytas visiškos materialinės atsakomybės sutartis su darbuotojais, kurios leido pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį reikalauti visiško žalos atlyginimo. Tokios sutartys nebegalioja, net jei jos nebuvo nutrauktos.

Taigi, tam kad galėtų išreikalauti žalą iš darbuotojo, darbdavys turi atlikti „namų darbus“ ir įrodyti, kad darbuotojas turėjo ir žinojo savo pareigą saugoti jam patikėtą turtą, galėjo tą padaryti, bet tyčia arba neatsargiai tą žalą sukėlė.

Atlikęs „namų darbus“, išsamiai ištyręs pažeidimą, darbdavys gali iš darbuotojo reikalauti žalos atlyginimo. Tą darbdavys gali vienu iš būdų:

• Vienašališkai priimdamas sprendimą atlikti išskaitą iš darbuotojo darbo užmokesčio;
• Kreipdamasis į darbo ginčų komisiją dėl žalos priteisimo;
• Sudarydamas su darbuotoju susitarimą, kuriuo darbuotojas įsipareigoja atlyginti padarytą žalą.

Daugiau transporto sektoriaus įmonėms naudingų patarimų galite išgirsti kasmetinėje JUREX Verslo ginčų konferencijoje Transporto iššūkiai, kuri vyks 2019 m. spalio 15 d.