Uostuose šaltuko nuojauta: laimės tie, kas netrypčios

Publikuota: 2019-09-19
Uosto direkcijos nuotr. Bendrojo plano sprendiniai sudarys prielaidas uostui operatyviai reaguoti į besikeičiančias globalios rinkos sąlygas.
Uosto direkcijos nuotr. Bendrojo plano sprendiniai sudarys prielaidas uostui operatyviai reaguoti į besikeičiančias globalios rinkos sąlygas.

Baltijos valstybių uostų krovos rodikliai signalizuoja apie augimo tempų lėtėjimą. Tad uostai nedelsdami privalo atlikti namų darbus, kad išlaikytų turimus krovinių srautus bei nusimatyti ilgalaikės perspektyvos vystymosi kryptį.

Šių metų aštuonių mėnesių Klaipėdos jūrų uosto krovinių apyvarta 3,9 proc. viršijo praėjusių metų to paties laikotarpio rezultatus. Apyvarta siekė 31,3 mln. t, tai 1,2 mln. t daugiau nei per tą patį laikotarpį 2018 m. Tuo metu Rygos uoste krovinių apyvarta krito 10,8 proc., Taline (pusmečio apyvarta) sumenko 0,8 proc., Liepojoje – 6,5 proc., augimas tarp kaimyninių uostų fiksuotas tik Ventspilyje – 13 proc. Akivaizdu, kad tarp Baltijos valstybių uostų Lietuva ir toliau išlaiko lyderio pozicijas, tačiau bendra situacija rodo, kad augimas ilgainiui gali mažėti.

Būtina sparčiai judėti

Šiuo metu Klaipėdos uosto trūkumais įvardijami gylis ir teritorijų stygius.

„Uostas turi būti konkurencingas, kad išlaikytų turimus krovinių srautus. Jau dabar privalome matyti ir tolimesnės plėtros kryptį“, – sako Vidmantas Paukštė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, l. e. generalinio direktoriaus pareigas.

Artimiausiu metu bus paskelbtas molų rekonstrukcijos konkursas. Dabar laivai, kurių ilgis iki 250 m, dėl nepalankių meteorologinių sąlygų į uostą įplaukti negali apie 100 parų per metus. Rekonstravus uosto vartus, pasukus kanalą ir jį išgilinus, apribojimai sumažėtų iki 26 parų per metus. Taip pat planuojama uosto kanalą gilinti iki 17 m. Tada atsiras galimybė laivus maksimaliai pakrauti iki 15,2 m grimzlės, o šiuo metu galima krauti iki 13,8 m grimzlės.

„Mūsų tikslas — priimti didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti laivus. Atlikus uosto vartų rekonstrukciją, sumažės laivų prastovos, esant pakankam gyliui bus galima pilniau pakrauti didžiuosius laivus, uostas taps patrauklesnis, logistinėje grandinėje mažės išlaidos krovinių siuntėjams“, –  teigia p. Paukštė.

Planas –  konkurencingumui išlaikyti

Pirmą kartą istorijoje yra parengtas uosto bendrasis planas, numatantis ilgalaikę uosto vystymo kryptį – tiek pietinėje, tiek šiaurinėje uosto dalyje. Planas, suderintas su kone 30 institucijų, yra pateiktas Vyriausybei tvirtinti. Turėti bendrąjį planą yra būtina siekiant laiku užtikrinti  Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtrą.

„Jau šiuo metu, neturint patvirtinto Uosto bendrojo plano, yra sustabdytas ne vienas uosto plėtros projektas bei prarasti potencialūs uosto teritorijos naudotojai, kurie generuotų pajamas. Uosto bendrojo plano reikšmė uosto plėtrai yra labai didelė ir Uosto bendrojo plano sprendinių tvirtinimo atidėjimas Klaipėdos uosto konkurencingumui gali turėti nenuspėjamų pasekmių, kadangi nuo šio plano priklauso visa uosto – taip pat ir esamo — plėtra“, –  būtinybę turėti uosto bendrąjį planą pabrėžia Susisiekimo ministerija.

Svarbus faktorius –  operatyvumas

Bendrojo plano sprendiniai sudarys prielaidas uostui operatyviai reaguoti į besikeičiančias globalios rinkos sąlygas ir mažiausiomis laiko sąnaudomis sukurti būtiną infrastruktūrą, reikalingą rinkoje susiformavusiems krovinių transportavimo poreikiams patenkinti.

„Plėtra yra būtina norint užtikrinti Klaipėdos uosto konkurencingumą bei laivybos saugumą. Įvertinus krovinių srautų augimą pastaraisiais metais, pasaulines laivų didėjimo tendencijas ir aplinkinių uostų plėtros planus, yra labai svarbu, kad Uosto bendrasis planas būtų patvirtintas ir priimtas laiku“, – pabrėžia Vaidotas Šileika, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos viceprezidentas.

Įgyvendinus Uosto bendrojo plano sprendinius bus sudarytos sąlygos esamiems ir potencialiems uosto teritorijos naudotojams įgyvendinti įvairius investicinius projektus, vykdyti ir plėtoti veiklą, kuri sukurtų naujas darbo vietas ir generuotų papildomas pajamas į valstybės biudžetą. 1 Uosto direkcijos investuotas euras į infrastruktūros plėtrą bei jos kokybės gerinimą paskatina vidutiniškai 2 eurus privačių investicijų į uosto suprastruktūrą. Apskaičiuota, kad Uosto direkcijos investicijos per metus vidutiniškai siekia 32 mln. eurų, verslas investuoja apie 66 mln. eurų per metus.

Neabejojama, kad nepatvirtinus Uosto bendrojo plano sprendinių, būtų užkirsta galimybė ne tik plėtoti naujas sausumos teritorijas, bet ir modernizuoti esamas uosto teritorijas, panaudoti Vyriausybės nutarimu priskirtas uosto rezervines teritorijas.

Sekite pirmuosius automobilių testavimo įspūdžius, naujienas, dalinkitės savo nuomone ir patirtimi „Facebook“ puslapyje „VŽ Transportas“

Gauk nemokamą TRANSPORTO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Rusijos „Rosatom“ taiko į pasaulinės laivybos lyderes

Rusijos valstybinė kompanija „Rosatom“ pretenduoja tapti viena stipriausių pasaulio laivybos bendrovių, o...

Posūkis „Audi“ ginče su atsarginių dalių pardavėjais

Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino, kad atsarginių autodetalių rinka negali būti monopolizuota, o...

Rinkodara
10:33
2021 m. – reikšmingi „formulės 1“ pokyčiai

Tarptautinė automobilių sporto federacija (FIA) paskelbė 2021-ųjų „formulės 1“ (F1) reglamentą, kuris pakeis...

Automobiliai
2019.11.23
„Volkswagen“: Kinijos automobilių rinka pasveiks kitąmet

„Volkswagen“ grupė, didžiausia užsienio automobilių gamintoja Kinijoje, tikisi, kad kitais metais šios šalies...

Automobiliai
2019.11.23
 Vidaus vandens kelių priežiūrai – papildomas 1 mln. Eur

Susisiekimo ministerija papildomai skirs 1 mln. Eur finansavimą valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių...

„Lietuvos geležinkeliai“ pajamas augino 2,1%

„Lietuvos geležinkeliai“ per pirmus dešimt šių metų mėnesius preliminariai gavo 388,7 mln. Eur veiklos pajamų...

Neeilinės išvaizdos „Tesla Cybertruck“ debiutą nustelbė nesėkmingi eksperimentai  4

Seniai žadėto „Tesla“ elektra varomo pikapo pristatymas Kalifornijoje vyko ne pagal planą, tačiau sulaukė...

Automobiliai
2019.11.22
„Kauno autobusai“ už 24 mln. Eur perka 100 hibridinių autobusų

Savivaldybės įmonė „Kauno autobusai“ už 24 mln. Eur be PVM perka 100 hibridinių autobusų. Tai didžiausias...

Logistikos įmonės savininkė Žana Kel: turiu gauti tai, ko noriu Premium

Pervežimų verslą Žana Kel, sertifikuota finansų ekspertė, prieš gerą dešimtmetį pradėjo su keturiais...

Laisvalaikis
2019.11.22
„General Financing“ nutraukus finansavimą, B. Vanagas gali nestartuoti Dakare  12

Likus porai savaičių iki technikos išsiuntimo į Dakarą, 9 metus su žinomu Lietuvos sportininku...

Automobiliai
2019.11.21
Iki lapkričio 25 d. pratęsė PVM sąskaitų faktūrų registrų teikimo i.SAF terminą

Valstybinė mokesčių inspekcija dėl sistemos trikdžių iki lapkričio 25 d. (imtinai) pratęsė pridėtinės vertės...

Finansai
2019.11.21
„Mercedes“ importuotoją nupirkusi „Veho“ parduoda „Citroen“ ir „Hondos“ atstovybę  Premium

Automobiliais prekiaujanti Suomijos kompanija „Veho“ parduoda savo įmonę, kuri atstovauja „Citroen“ ir...

„Continental“ atleis dar 5.500 darbuotojų 4

Vokietijos automobilių dalių ir padangų gamintoja „Continental“ trečiadienį patvirtino, kad iki 2028 metų...

Per 6 metus ketinama rekonstruoti kelią nuo Marijampolės iki pasienio 10

Šiandien Vyriausybė pritarė daugiau nei 40 km ilgio magistralinio kelio „Via Baltica“ A5...

„Metų automobilio“ finalininkai – 7 kontrastingi modeliai 

Trečiadienį Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje buvo paskelbtas „Lietuvos metų automobilio 2020“...

Automobiliai
2019.11.20
Alytaus transporto įmonės fenomenas: auga net neplanuodama plėstis Premium 1

Tiek Mobilumo paketas, tiek koeficiento atlyginimui didinimas transporto sektoriui yra tarsi du Damoklo...

Gazelė
2019.11.20
G. Nausėda sako dar lauksiantis, kol J. Narkevičius „sutvarkys, ką pridirbęs“

Prezidentas Gitanas Nausėda sako dar suteiksiantis pasitikėjimo kreditą dėl pietų iš valstybės įmonių...

Verslo aplinka
2019.11.20
„Bolt“ skaičiuoja pirmojo paspirtukų sezono rezultatus  5

Pirmąjį paspirtukų nuomos sezoną Lietuvoje baigusi Estijos kapitalo transporto dalijimosi platforma...

Lietuva rengia 14 mlrd. Eur vertės klimato veiksmų planą: ką remsime Premium 1

Įpareigota Europos Sąjungos (ES), Lietuva ruošia Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą,...

Pramonė
2019.11.20
Vilniuje – didžiausia istorijoje „Jutos“ įmonių investicija  Premium 1

Kauno įmonė UAB „Autojuta“ Vilniuje pristatė naują 8.000 kv. m automobilių prekybos ir paslaugų centrą.

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau