Žalieji sprendimai ateities miestams: mažiau tarši logistika

Publikuota: 2019-04-16

Tokiu pavadinimu konferenciją Vilniuje balandžio 12 d. surengė Žaliosios politikos institutas. Renginyje, kuris yra Pietų Baltijos programos tarptautinio projekto „Low Carbon Logistics“ dalis, ekspertai iš Švedijos, Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos pasidalijo patirtimi apie priemones ir sprendimus gerinti miestų vidinę logistiką.

Renginio organizatorė ir Žaliosios politikos instituto vadovė Ieva Budraitė teigė, kad renginiu buvo siekiama atkreipti dėmesį, jog aplinkosaugą įmanoma suderinti su ekonominiais ir net socialiniais poreikiais. „Mažiau taršios logistikos sprendimų taikymas miestuose ar miesteliuose leidžia gerinti gyvenimo kokybę (mažinamas sveikatai kenksmingas triukšmas ir vibracijos, gerinama oro kokybė, mažinami transporto srautai ir kamščiai, randasi daugiau vietos keleiviniam transportui), o taip pat kuriamos naujos žaliosios darbo vietos, sutelkiama bendruomenė darnių sprendimų vystymui“, – sakė I. Budraitė.

Pagrindinė renginyje pristatytų pranešimų mintis – siekiant mažinti logistikos poveikį miestams juose būtina steigti prekių konsolidacijos paskirstymo centrus, paskutinio kilometro pristatymo sistemas, naudoti krovininius dviračius ir taikyti kitus darnius sprendimus.

Milijonų mirčių priežastis

Pranešėjai konstatavo, kad vienas didžiausių šių laikų iššūkių – tapti nepriklausomais nuo iškastinio kuro. Norėdami, kad šis iššūkis taptų realybe, turime keisti transporto sektorių, atsakingą ne tik už oro taršą, bet ir triukšmą, vibracijas, kamščius ir saugumą kelyje.

Transporto sektoriuje svarbus vaidmuo tenka sunkiasvoriam transportui. Skaičiuojama, kad iki 2050 m. krovininio transporto intensyvumas trigubės. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, jau dabar oro tarša sukelia maždaug 4,2 mln. priešlaikinių mirčių. Europos Sąjungoje kasmet maždaug 4.000 žmonių žūsta sunkvežimių avarijose.

Kai didėjantys transporto srautai dėl rinkos dėsnių yra neišvengiami, būtina ieškoti būdų, kaip sumažinti logistikos sektoriaus generuojamą taršą ir patenkinti rinkos poreikį, užtikrinti efektyvesnę bei aplinkai draugiškesnę logistiką.

Būtina kokybiška krovinių vežėjų partnerystė

Ščecino jūrų universiteto (Maritime University of Szczecin) prof. Stanislawas Iwanas akcentavo, kad šioms problemoms spręsti būtina kokybiška krovinių vežėjų partnerystė (angl. Freight Quality Partnership, FQP), suinteresuotos šalys turi plėtoti tvarias ir veiksmingas miesto logistikos sistemas. Remdamasis Lenkijos miesto Statgardo patirtimi, jis konstatavo, kad miestų valdžios turi reguliuoti bei organizuoti krovininio transporto srautus ir šiam tikslui nustatyti taisykles, pvz., paskutinės mylios pristatymuose gali būti leidžiami tik krovininiai dviračiai, rankinis transportas – krovininiai karučiai, dronai, dujomis ar elektra varomi automobiliai. Kaip gerąją praktiką jis įvardijo siuntų paštomatus, kurie gerai išplėtoti ir Lietuvoje.

Jis konstatavo, kad būtina siekti tvarios miesto logistikos (angl. Sustainable City Logistic) ir pateikė prognozes apie miestų augimą: jei XXI a. pradžioje Europos miestuose gyveno 46% gyventojų, tai 2025 m. – prognozuojama 75%, o 2050 m. – 84%. Tai išprovokuos ir didesnius transporto srautus, ir pareikalaus didesnių logistikos apimčių. Transportas sukuria 23% antropogeninės emisijos (dėl žmonių veiklos atsiradusio užterštumo), tačiau kelių transportas šiame kiekyje sudaro net 73%. Ir ne anglies dvideginis (CO2) yra kenksmingiausias miestams, bet kiti automobilių išmetami teršalai.

Panašias mintis dėstė ir Torunė Israelssona iš Pietryčių Švedijos energetikos agentūros (angl. Energy Agency for Southeast Sweden)Ji teigė, kad mažiau tarši logistika Pietų Baltijos regione įmanoma, ir tokių pavyzdžių jau yra – tai prekių konsolidacija jų platinimo (distribucijos) centruose, paskutinio kilometro, t. y. trumpų atstumų transporto pakeitimas į netaršų, pvz., dviračius ar karučius. Agentūros atstovė minėjo, kad siekiant sumažinti krovininio transporto sektoriaus generuojamą taršą bendradarbiauja 5 įvairių Baltijos jūros šalių regionai, tarp kurių – ir Neringos bei Rietavo savivaldybės. Jose kuriami gerosios praktikos pavyzdžiai – išmanesnės ir aplinkai draugiškesnės transporto paslaugos.

Ir maži reikšmingi

Ugnius Savickas, pristatęs Rietavo savivaldybės planuojamus diegti sprendimus, papasakojo, kad vien pakeitus seną savivaldybės sunkvežimį nauju ir elektrifikuotu, pavyks 10 kartų sumažinti dyzelino vartojimą ir, atitinkamai, taršą miestelyje. Tačiau, anot jo, svarbu suprasti, kad kiekvienas, net mažiausias miestelis, gali reikšmingai prisidėti prie ekologinių sprendimų: kai tokius sprendimus padaro šimtai ar tūkstančiai mažų miestelių – gaunamas apčiuopiamas rezultatas planetos mastu.

Clemensas Weisas iš „Research GmbH Wismar“ Kaimo vietovių mobilumo kompetencijų centro pateikė gerosios praktikos pavyzdžių iš šiame projekte dalyvaujančio Vokietijos Bad Dobereno miesto. Anot jo, vienas iš sprendimų – vežėjų kooperacija ir mikro paskirstymo centrų kūrimas. Šiame mieste sunkusis transportas siuntas atveža ir palieka konteinerių tipo paskirstymo centriukuose, iš kurių galutiniam vartotojui mieste siuntos pristatomos specialiais krovininiais dviračiais ar vežimėliais. Senamiestyje net šiukšlės surenkamos ir išvežamos dviračiais, ant kurių sumontuoti specialūs šiukšlių konteineriai.

nuotrauka::1 left

75% užsakymų – dviračiais

Clara Burzlaffa iš Greifsvaldo universiteto (Vokietija) pristatė ekspertų komandą iš įvairių šalių, taip pat ir Lietuvos, kuri teikia individualiai pritaikytas konsultacijas ir siūlo sprendimus miestams ar konkrečioms verslo įmonėms, kaip sumažinti anglies dioksido emisijas logistikos sektoriuje. Vadovaujantis ekspertų komandos parengta 10 žingsnių programa ir rekomenduojamomis žaliosios politikos priemonėmis skatinamos aplinkai draugiškos inovacijos miesto logistikoje.

Žaliosios politikos instituto vadovė I. Budraitė informavo, kad į ekspertų komandą dėl konsultacijų gali kreiptis ir Lietuvos savivaldybės bei verslo įmonės. Susidomėjusiems tereikia susisiekti su komandos veiklą Lietuvoje koordinuojančia organizacija – Žaliosios politikos institutu.

Islandijos programinių sprendimų kompanijos „Klappir“ atstovė Vasarė Krikštopaitytė atkreipė dėmesį, kad visos bendrovės tarpusavyje susijusios, todėl vienos sprendimai turi įtakos daugeliui kitų bendrovių. Viena didžiausių Islandijos logistikos kompanijų „Eimskip“ įdiegusi „Klappir“ programinę įrangą anglies dvideginio išmetimus per porą metų sumažino 12,5%.

Julius Kalvaitis pristatė technologinę bendrovę „Wolt“, kuri veikia 15-os šalių 38-iuose pagrindiniuose mietuose, turi daugiau kaip 1,5 mln. vartotojų ir pagal užsakymus pristato maistą iš daugiau kaip 3.500 restoranų. Jų sukurta programinė įranga optimizuoja užsakymų ir logistikos procesus, o pristatymui dažniausiai naudojami dviračiai, pvz., Vilniuje 75% visų užsakymų dabar atgabenama dviračiais.

Šis pranešimas parengtas naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už šio pranešimo turinį atsako Žaliosios politikos institutas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos nuomonę.

FOTOGALERIJA Žalieji sprendimai ateities miestams: mažiau tarši logistika (16 nuotr.)

Sekite pirmuosius automobilių testavimo įspūdžius, naujienas, dalinkitės savo nuomone ir patirtimi „Facebook“ puslapyje „VŽ Transportas“

Gauk nemokamą TRANSPORTO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Integre Trans“ vadovė: Mobilumo paketas – tai kvietimas į Europą Premium

Bankų nenoras skolinti ir Mobilumo paketas – du didžiausi šiandienos iššūkiai, tenkantys transporto...

„Lietuvos geležinkelių“ pajamos augo simboliškai

„Lietuvos geležinkelių“ grupė per tris 2019 m. ketvirčius, išankstiniais duomenimis, gavo 348,5 mln. Eur...

Atidėliojant pertvarkas smunka VVĮ pelnas, bet politikams tai tinka 1

Valstybės valdomos įmonių (VVĮ) pajamos pirmą metų pusmetį išaugo daugiau nei 10%, iki 1,5 mlrd. Eur, tačiau...

Finansai
14:27
„airBaltic“ keleivių Lietuvoje skaičius augo 18%

Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ per pirmuosius devynis šių metų mėnesius Lietuvoje skraidino 390.000...

Jungtinė Karalystė panaikino draudimą skrydžiams į Šarm el Šeichą

Jungtinė Karalystė (JK) panaikino 4 metus galiojusį draudimą vykdyti tiesioginius komercinius skrydžius į...

Paslaugos
09:44
Seimas grąžino tobulinimui Transporto priemonių taršos mokesčio įstatymą

Seimas atmetė Aplinkos ministerijos siūlomą įstatymą ir grąžino projektą tobulinimui.

E. pašto dėžutės bendravimui su valdžia 1

Nuo 2021 m. sausio 1 d. kiekvienas Lietuvos gyventojas turės savo oficialų elektroninio pašto adresą –...

Kelių balsų persvara Seimas po pateikimo pritarė akcizų padidinimui

Seimas po svarstymo kelių balsų persvara pritarė Finansų ministerijos parengtiems akcizų įstatymo projektams.

Finansai
2019.10.22
Parengtas Klaipėdos uosto bendrasis planas 1

Parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrasis planas, numatantis būtinas ir ilgalaikes uosto plėtros...

Startuolis „GoRamp“ gamintojų ir vežėjų bendravimą kelia į vieną įrankį Premium

Daugiau kaip pusę gamybos ir logistikos įmonių bendradarbiavimo laiko suėda reikalų derinimas laiškais,...

Barselonoje – transporto sutrikimai ir stabdoma pramonė 

Savaitę Barselonoje vykstantys protestai privertė sustabdyti šalia miesto esančią „Seat“ gamyklą, sistemingai...

Vilniaus oro uoste – beveik 1.000 naujų vietų automobiliams 5

Vilniaus oro uoste lapkritį bus atidaryta nauja aikštelė su beveik 1.000 naujų stovėjimo vietų automobiliams.

„Ford Trucks“ jau keturiuose „AUTOKURTO“ padaliniuose Verslo tribūna

UAB „Autokurtas“ keturiuose savo padaliniuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose pradėjo atstovauti...

Verslo aplinka
2019.10.21
„MAAS Aviation“ Kauno oro uoste stato orlaivių dažymo angarą 8

Spalį Kauno oro uoste pradėtas statyti specializuotas orlaivių dažymo angaras, kuris pradės veiklą 2020 m.

Pramonė
2019.10.18
„LGC Cargo“ ir „Gargždų geležinkelis“ toliau negalės vežti krovinių per Lietuvą 5

Lietuvos geležinkelių paslaugų įmonė „LGC Cargo“ negavo leidimo vežti krovinius per Lietuvą. Per didžiausią...

„Fiat Chrysler“ nepasiekus reikalavimų emisijoms – 79 mln. USD bauda  3

Autopramonės bendrovė „Fiat Chrysler Automobiles“ nubausta 79 mln. USD bauda už neįvykdytus anglies...

Pramonė
2019.10.18
Naują „Venipak“ terminalą Vilniuje lydi kiti plėtros projektai Premium 3

Sostinėje, Žirnių g., statomas 10.000 kv. m ploto siuntų terminalas – tik vienas iš plataus masto logistikos...

ACEA: Lietuva – sparčiausiai auganti ES naujų automobilių rinka  10

Tai – formaliai pripažįstami skaičiai, kuriuos iškreipia dideliu mastu vykdomas reeksportas.

Automobiliai
2019.10.17
Padidintas komandiruojamų darbuotojų dienpinigių apmokestinimas 49

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui didinti komandiruojamų darbuotojų dienpinigių apmokestinimą,...

Klaipėdos uostas pagal krovą Baltijos šalyse pirmauja ketvirtus metus iš eilės 10

Klaipėdos uostas solidžiausią Baltijos valstybėse krovą skelbia jau ketvirtus metus iš eilės.

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau