„Rail Baltica“ forume – deklaravimas projektą baigti laiku ir pasirašyta projektavimo sutartis

Balandžio 3–4 dienomis Vilniuje vykstančiame renginyje dalyvauja per 700 dalyvių, atstovaujančių 302 bendrovėms iš 30 valstybių. Renginio organizatoriai nurodo, kad tai – pramonės profesionalai, vadovai, sprendimų priėmėjai, tiekėjai ir geležinkelių ekspertai.

Akcentuota svarba

Forumą pradėjęs Saulius Skvernelis, Lietuvos premjeras, pasidžiaugė visų projekto šalių bendradarbiavimu ir Suomijos įsitraukimu į projektą. Ši valstybė jau vykdo derybas su ES institucijomis ir abi pusės deklaruoja siekį kuo sparčiau pasiekti pozityvaus susitarimo.

„Šis renginys leidžia pamatyti, kur mes dabar esame ir kur mes judame toliau“, – konferencijoje sakė Henrikas Hololei, Generalinio mobilumo ir transporto direktorato (DG MOVE) vadovas. Jis, kaip ir kiti pranešėjai, deklaravo projekto svarbą bei ryžtą jį būtinai įgyvendinti 2026 metais.

„rail baltica“ leis Baltijos valstybes sujungti taip, kaip jos niekada anksčiau nebuvo sujungtos – greita, saugia, efektyvia ir tvaria transporto jungtimi“, – pastebėjo p. Hololei.

„Istoriškai, prieiga prie modernios infrastuktūros būdavo vienas svarbiausių valstybių turtingumą lemiančių veiksnių, – pabrėžė Catherine Trautmann, Šiaurės-Baltijos jūrų TEN-T koridoriaus koordinatorė. – Lyginant su kitomis investicijomis į infrastruktūrą, greitasis geležinkelis šiuo atžvilgiu ypač svarbus. Jis teikia ir tiesioginę, ir netiesioginę ekonominę naudą, daro makroekonominį poveikį.“

„Rail Baltica“ projektas Baltijos šalių gyventojams sudarys galimybes kurti gerovę iš karto, kai tik prasidės projektavimo ir statybos etapas“, – konferencijoje teigė Timo Riihimaki, „RB Rail AS“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininkas. Jis minėjo šimtus organizuojamų viešųjų pirkimų ir dideles galimybes statybų sektoriaus atstovams.

Konferencijoje surengta diskusija tarp Lietuvos, Lenkijos, Latvijos bei Suomijos susiekimo sektorius kuruojančių ministrų ir Estijos Transporto generalinio sekretoriaus pavaduotojo. Visų Vyriausybių atstovai patikino dedantys visas pastangas savalaikiam projekto realizavimui, o Rokas Masiulis, Lietuvos susisiekimo ministras, pasidžiaugė Lietuvoje vykdomais darbais: pasak jo, jau šių metų pabaigoje geležinkelio vėžė nuo Lenkijos–Lietuvos sienos per Kauno centrinę stotį bus sujungta su Kauno intermodaliniu terminalu Palemone.

Lietuviški namų darbai

Šiandien pasirašytoje ruožo Kaunas–Ramygala projektavimo sutartis numato, kad projektuojamame 78 km ruože Kaunas–Ramygala bus įrengti 7 viadukai, 11 geležinkelio viadukų, 4 geležinkelio tiltai ir 3 pralaidos laukiniams gyvūnams. Taip pat šiame ruože planuojama sukonstruoti 1,7 km ilgio geležinkelio tiltą per Neries upę. Tai bus ilgiausias tiltas Baltijos šalyse ir bene įspūdingiausias objektas visoje „Rail Baltica“ trasoje.

Ministras patvirtino, kad Kauno – Lietuvos–Latvijos sienos ruožo specialusis planas yra patvirtintas, žemės paėmimo procedūros eina į pabaigą, todėl laiku atliktas geležinkelio projektavimas suteiktų galimybę 2021 metais pradėti geležinkelio statybos darbus. Gavusi pakankamą europinį finansavimą, Lietuva sekančiame etape siekia partęsti „Rail Baltica“ iki Panevėžio miesto.

Ponas Masiulis taip pat pastebėjo, kad jungtis su Vilniumi nėra vertinama tokiam pat lygmenyje, kaip jungtys su kitais miestais. Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos sostinė planuoja didelį, su „Rail Baltica“ linijos atvedimu, susijusį projektą „Vilnius Connect“, apimantį viso stoties rajono rekonstrukciją.

Vyks dvi dienas

Pirmąją forumo dieną renginio dalyviai aptaria ekonominius, politinius ir finansinius projekto aspektus, analizuoja keleivių ir krovinių pervežimo potencialą, „Rail Baltica“ įtaką  regioninei plėtrai. Forume taip pat kalbama apie jo finansavimą ateityje, dalijamasi informacija apie infrastruktūros valdymą ir Lenkijos bei Suomijos dalyvavimą projekte. Antrąją dieną dviejose salėse bus skaitomi pranešimai, didelį dėmesį skiriant techniniams projekto aspektams, pavyzdžiui, 2019 m. pirkimo planams, atliktoms studijoms, detaliajam techniniam projektavimui. Bus surengta pirmaujančių geležinkelio sektoriaus asociacijų diskusija, pirmą kartą bus pristatytos architektūrinės, kraštovaizdžio ir vizualinio identiteto gairės.

Viso „Rail Baltica“ projekto vertė šiandien vertinama 5,8 mlrd. Eur. Iki 85% šios sumos apmokės ES struktūros. Projektą ketinama baigti 2026 m.