„Rail Baltica“ eismo plane – intensyvus greitųjų traukinių eismas 

Apie tai skelbiama „RB Rail AS“ išplatintame pranešime. Numatyta, kad greitieji „Rail Baltica“ traukiniai iš Talino į Varšuvą ir iš Talino į Vilnių pradėjus veikti linijai kursuos keturis kartus per dieną, o dešimties metų laikotarpyje šis skaičius išaugs iki šešių traukinių. Papildomai, Vilnius-Kaunas-Varšuva maršrutu per dieną kursuos net iki 10 traukinių. Nurodoma, kad „Rail Baltica“ užtikrins greitųjų traukinių susisiekimą tarp Baltijos šalių sostinių kas dvi valandas. Iš Vilniaus į Varšuvą bus galima nuvažiuoti per 4 val. 8 min, o iš Talino į Vilnių – per 3 val. 38 min.

Be to, plane numatyti du naktinių traukinių maršrutai Talinas-Ryga-Kaunas-Varšuva-Berlynas ir Vilnius-Kaunas-Varšuva-Berlynas, kurie leis pasiekti labiau nutolusios kelionės tikslus Europoje. 

Keleiviai taip pat galės per 10 minučių iš Rygos centrinės stoties pasiekti Rygos tarptautinį oro uostą. Šie traukiniai kursuos ne rečiau kaip kas 30 minučių.

[infogram id="c3ab848e-e1fb-486d-a3fd-67ec33840bae" prefix="ijN" format="interactive" title="rail Baltica tvarkaraštis"]

Remiasi planuojama paklausa

Greitųjų traukinių eismo intensyvumas nustatytas remiantis planuojama keleivių paklausa, kuri buvo įvertinta „Rail Baltica“ traukinių eismo plane 2026-2056 m. Planas, parengtas Vokietijos kompanijos „ETC Gauff Mobility GmbH“, apsijungusios į konsorciumą su „COWI A/S“ (Danija) ir „Institut für Bahntechnik GmbH“ (Vokietija) įmonėmis, atspindi modernų, integruotą metodą, kuomet rinkos paklausa ir vystymasis buvo pasirinkti pagrindiniai kriterijai, kuriuos įvertinus buvo parengtas traukinių tvarkaraštis.

„Pagrindinis šio traukinių eismo plano tikslas – parodyti kaip „Rail Baltica“ geležinkelio infrastruktūra patenkins transporto paklausą vidutiniu ir ilguoju periodu, garantuojant pajėgumus teikti visų tipų traukinių paslaugas. Šis planas bus naudojamas užtikrinti, kad „Rail Baltica“ linija bus efektyviai naudojama nuo pat pirmosios veiklos dienos tuo pačiu suteikiant galimybes plėsti keleivių ir krovinių pervežimo paslaugas pasibaigus pereinamajam laikotarpiui“, – pranešime cituojamas Jeanas-Marcas Bedmaras, „RB Rail AS“ Sistemų ir Eksploatacijos Skyriaus vadovas.

Intermodalinė logistika

Plane numatyta, kad per valandą „Rail Baltica“ linija važiuos 2–3 kroviniai traukiniai, pasiekiantys maksimalų 120 km/val. greitį. Numatyta vienos ašies apkrova yra 25 tonos, o sąstato ilgis – 1.050 m. Siekiant paskatinti krovinių pervežimus, yra plėtojami trys dideli multimodaliniai terminalai – Mūgoje (Estijoje), Salaspilyje (Latvijoje) ir Palemone (Lietuvoje).

Planuojama, kad net 80% krovininių traukinių „Rail Baltica“ linijoje bus intermodaliniai – suteikiantys galimybes logistikos operatoriams perkelti krovinius nuo kelių transporto ant geležinkelio transporto ir transportuoti konteinerius bei puspriekabes geležinkeliu. Numatoma, kad dėl to ženkliai sumažės oro tarša ir kelių transporto spūstys bei pagerės eismo saugumas keliuose.

Aptarnaus ir regionus

Pranešime pabrėžiama, kad traukinių eismo plano rengimo metu atliktas vertinimas parodo regioninių traukinių plėtros potencialą visose Baltijos šalyse, numatant maksimalų 200 km/val. greitį. Tai nurodo, kad „Rail Baltica“ linija gali būti naudojama ne tik tarptautinio, bet ir regioninio arba tarpvalstybinio regioninio (iš vienos šalies regiono – į kitos šalies regioną) susisiekimo paslaugų teikimui, taip pritraukiant greito ir švaraus transporto paslaugas į skirtingas vietas visame „Rail Baltica“ koridoriuje.

Tačiau pažymima, kad ateityje vystant regioninio susisiekimo paslaugas „Rail Baltica“ linijoje, reikės papildomų studijų bei valdžios sprendimų.

VŽ rašė, kad „Rail Baltica“ magistralę ketinama atidaryti 2026 m., tačiau Talis Linkaitis, Latvijos susisiekimo ministras, vasario mėnesį pareiškė, kad dėl finansavimo trūkumo projektas Latvijoje gali vėluoti iki 2,5 metų.