R. Masiulis apie Rengės ruožo atstatymą: Lietuva negaišta laiko šiaip sau

Publikuota: 2019-03-12
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Strateginių įmonių sandorius tikrinančiai vyriausybinei komisijai delsiant priimti sprendimą ir „Lietuvos geležinkeliams“ nepasirašant sutarties dėl ruožo iš Mažeikių į Rengę Latvijoje atstatymo, Rokas Masiulis, susisiekimo ministras, tikina, kad įsipareigojimas Europos Komisijai, Lenkijos bei Latvijos partneriams bus įvykdytas.

Interviu BNS p. Masiulis pripažino, kad strateginių įmonių sandorių tikrinimas kartais vėlina procesus, tačiau į nacionalinio saugumo interesus turi būti atsižvelgta. Ministras tikisi, jog tiek EK, tiek partneriai supras, jog tai nėra daroma iš blogos valios, ir jei reikės, jis pats žada kalbėtis tiek su Briuseliu, tiek su „Orlen Lietuva“, tiek su Latvija.

Susisiekimo ministras teigia neturintis žinių apie galimus korupcijos požymius Rengės atstatymo rangovo konkurse. BNS žiniomis, vyriausybinė komisija turi informacijos, kad konkurso laimėtoja bendrovė „Vitras-S“ galėjo tartis su antroje vietoje likusia Latvijos geležinkelių antrine įmone dėl dalyvavimo konkurse.

Komisijos sprendimo kol kas nėra, rangovo atrankos konkursas užsitęsė, neaišku kada jis bus pasirinktas ir kaip klostysis tolesnis procesas, tuo metu Lietuva įsipareigojo Europos Komisijai bei partneriams atstatyti Rengę iki šių metų pabaigos. Kaip tas įsipareigojimas bus įvykdytas?

Kol kas terminai įmanomi, reikia tikėtis, kad visos procedūros bus atliktos, todėl tas įsipareigojimas bus įvykdytas. Šiandien dar neturim pagrindo sakyti, kad jis nebus įvykdytas. Jei taip galiausiai susiklostytų, aš labai viliuosi, kad Europos Komisija priims tuos objektyvius kriterijus, nes konkursai, viskas buvo pravesta pakankamai greitai.

Bet reikia suprasti, kad Lietuvoje tik nuo pernai metų pradėjo veikti Nacionalinio saugumo įstatymas, ir jo taikymas tikrai užima laiko, reikia surinkti krūvas pažymų ir taip toliau. Deja, taip atsitiko, kad dėl laimėtojų reikia kreiptis į komisiją (strateginių įmonių sandorius tikrinančią vyriausybinę komisiją – BNS). Įvertinus, kad Lietuva negaišo šiaip sau laiko, tai yra tiesiog dėl nestandartinių aplinkybių susiklosčiusi situacija, todėl net jeigu kažkoks vėlavimas atsitiks, manau, kad Europos Komisija supras.

Ar ministerija ar jūs asmeniškai pasiryžęs kalbėtis su Europos Komisija, jeigu reikėtų aiškintis?

Taip, ne tik su Europos Komisija, lygiai taip pat ir mūsų partneriams lenkams, latviams turėtų irgi būti suprantama, kad kartais valstybės, vertindamos nacionalinio saugumo kriterijus, susiduria su papildomomis procedūromis. Čia nėra blogos valios, nėra vilkinimo dėl blogos valios ir aš esu įsitikinęs, kad tiek Latvija, tiek Lenkija supras, kad čia tiesiog procedūrų klausimas, ir labai viliuosi, kad jis kuo greičiau bus išspręstas.

Mūsų žiniomis, komisijai, kuri tikrina tokius sandorius, kilo įtarimų, kad konkurse galėjo būti korupcijos požymių. Ar jums žinomi faktai apie tai, ar turite informacijos, kad galėjo būti susitarimai tarp potencialių rangovų ar kitokių korupcinių santykių?

Ministerija tokių faktų neturi, reikėtų dėl detalesnės informacijos kreiptis į „Lietuvos geležinkelius“, ar jie tokius dalykus mato, ar ne, be to, tam yra ir Viešųjų pirkimų tarnyba, ji, gavusi tam tikrus faktus, turi priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Kol kas tokių sprendimų nėra, jokių formalių procedūrų neinicijuota, tai situacija nesikeičia.

Tarnyba BNS pranešė, kad ji neatliks detalaus konkurso procedūrų vertinimo, nes viskas su jomis yra gerai.

Lietuvoje viešieji pirkimai reguliuojami pagal įstatymą, tai tokiu atveju situacija nesikeis.

Kokios informacijos buvo paprašyta iš ministerijos ir ką pateikėte ar pateiksite komisijai?

Negalėčiau atsakyti, man reikėtų pasižiūrėti, ar aš galiu komentuoti tuos dalykus.

Komisija, mūsų žiniomis, nėra linkusi suteikti leidimo pasirašyti sandorį su „Vitras-S“, kuri yra „Skinest Rail“ grupės dalis – kitai jos įmonei „Skinest Baltija“ dėl akcininko Olego Osinovskio ryšių, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui, pernai nebuvo leistas sandoris su „Lietuvos geležinkeliais“. Logiška galvoti, kad „Vitras-S“ taip pat gali būti neleista pasirašyti sutarties. Kokią išeitį matote iš situacijos?

Dėl komisijos negaliu komentuoti, priklausomai nuo to, kokie bus sprendimai komisijoje, toliau dėliosis viskas pagal viešųjų pirkimų taisykles. Ministerija į šiuos procesus nesikiša ir negali kištis.

Vyriausybė ir komisija motyvuoja savo sprendimus grėsme nacionaliniam saugumui. Ar įžvelgiat tą grėsmę, jei „Vitras-S“ būtų patikėta atstatyti Rengės ruožą?

Nacionalinio saugumo klausimais turime specialią komisiją, kuri nustato, ar yra grėsmė. Nei ministerija, nei „Lietuvos geležinkeliai“ tokios prerogatyvos neturi, tai tikrai negaliu komentuoti, ką aš matau ir ko nematau, nes yra formalizuota procedūra Lietuvoje.

Galiu komentuoti dėl paties proceso – tai normalus procesas, valstybė, įvertinusi visas geopolitines rizikas – ir ne mes vieninteliai pasaulyje, daugėja šalių, kurios įsiveda tokius specialius įstatymus dėl nacionalinio saugumo – tai natūralu, kad yra šiek tiek apsunkintos procedūros, teismai prasideda, testavimas tos sistemos, ir tie įstatymai turi būti tobulintini, kad tas procesas būtų sklandesnis, bet nacionalinis saugumas yra labai svarbus dalykas, mes privalom į jį atsižvelgti.

Ar jūs dalyvaujate keičiant įstatymą dėl strateginių įmonių? Mūsų žiniomis, siūloma suteikti kitokį statusą infrastruktūros projektams ES šalių pasienyje, tai reikštų, kad Rengės ruožas nebūtų šios komisijos nagrinėjimo objektas, ir tuo atveju išsispręstų problema.

Tokios diskusijos vyko, bet mes turime suprasti, kad sprendimai, jeigu jie ir galėtų būti priimti, tai bus ateityje. Sprendimai nepriiminėjami atgaline data.

Bet jei būtų skubos tvarka priimta Vyriausybėje ir Seime, gal dar būtų galima įšokti į tą traukinį.

Sunku komentuoti dėl teisinių niuansų. Aš taip suprasčiau, jeigu mes priimam sprendimą, jis turėtų galioti ateičiai, o ne praeičiai.

Ar ministerija dalyvauja rengiant pataisas ?

Taip, dalyvauja, mes svarstom, kurie dalykai nėra tokie jautrūs nacionaliniam saugumui, diskutuojam. Tai yra procesas, kuris po truputį yra tobulinamas, kad būtų sklandesnis, kad dėl kiekvieno varžto nereikėtų eiti į komisiją, kai tikrai tos rizikos nėra nacionaliniam saugumu, bet plačiau komentuoti sunku, reikia palaukti sprendimo.

O dėl įmonių, kurių sandoriai turi būti tikrinami, sąrašo pokyčių galėtų būti?

Nežinau ir negaliu komentuoti.

VPT nemato pagrindo tirti

Strateginių įmonių sandorius tikrinančiai vyriausybinei komisijai suabejojus „Lietuvos geležinkelių“ skelbto ruožo iš Mažeikių į Rengę Latvijoje atstatymo rangovo konkurso skaidrumu bei jo laimėtojos vadovų bei akcininko galimais ryšiais Rusijoje, Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pareiškė, kad viešasis pirkimas buvo skaidrus, todėl ji neatliks išsamaus jo vertinimo.

Jovita Petkuvienė, VPT direktoriaus pavaduotoja, BNS sakė, kad tarnyba neatliks išsamaus Rengės rangovo konkurso vertinimo, nes jo sąlygose nemato jokių pažeidimų.

„Įtarimų dėl galimų pažeidimų nematome – kažkokio ribojimo konkurencijos nei tarp kvalifikacijos reikalavimų, nei per vertinimo kriterijus. Sudalyvavo 4 tiekėjai, kas leidžia daryti prielaidą, kad konkurencija užtikrinta, kitas dalykas, negavome ir iš rinkos pretenzijų, nusiskundimų dėl pirkimo sąlygų. Nelabai matome pagrindo imtis pirkimo vertinimo“, – BNS sakė p. Petkuvienė.

Jos teigimu, jei, pavyzdžiui, perkančioji organizacija pasiūlymų vertinimo metu mato, kad tiekėjai derino juos, nesąžiningai elgėsi ir ji turi pagrįstų įrodymų, tokiu atveju Viešųjų pirkimų įstatymas leidžia tokius tiekėjus pašalinti iš konkurso. Ji pabrėžė, kad po pašalinimo tiekėjai gali skųstis teismui, todėl reikia rimtų įrodymų.

„Lietuvos geležinkeliai“ BNS teigia neturintys įtikinamų duomenų, kad kurie nors tiekėjai būtų sudarę neleistinų susitarimų, iškreipiančių konkurenciją.

Geriausią kainos pasiūlymą — 9,35 mln. eurų (be PVM) – konkurse pateikė Estijos geležinkelių paslaugų grupės „Skinest Rail“ valdoma geležinkelių tiesimo ir remonto įmonė „Vitras-S“. 200 tūkst. eurų brangesnį pasiūlymą – 9,55 mln. eurų – pateikė „LDz infrastruktūra“, o trečioje vietoje liko „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė Geležinkelių tiesimo centras (GTC) su 10,47 mln. Eur kaina.

BNS žiniomis, komisija taip pat įtaria, kad „Vitras-S“ ir „LDz infrastruktūra“ galėjo tartis dėl dalies rangos darbų perdavimo viena kitai, priklausomai nuo to, kuri laimėtų. 

„Vitras-S“ atmeta įtarimus neskaidriais susitarimais 

„Vitras-S“ valdybos pirmininkas, buvęs „Lietuvos geležinkelių“ Pirkimų centro direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Balynas atmeta įtarimus neskaidriais susitarimais su latviais. 

„Tą sąmokslo teoriją mes girdėjome, „Lietuvos geležinkeliai“ komisijai yra pristatę ją, kad čia sąmokslas su latviais – jei „Vitras-S“ laimi, tai mes tiesime kelią su latviais. Bet nereikia būti juokingiems, tai Latvijos geležinkelių antrinė bendrovė, kuri turi pakankamai pajėgumų viską pati padaryti“, –  BNS sakė V. Balynas. 

Jo teigimu, visos trys bendrovės pretenduoja į tuos pačius darbus – statyti viršutinę geležinkelio konstrukciją – bėgius ir pabėgius, todėl joms samdyti subrangove viena kitą nėra prasmės. Tačiau, jo žodžiais, „Vitras-S“ gali pasiūlyti geresnes kainas, nes įmonė yra mažesnė ir efektyvesnė nei, tarkime GTC. 

Kita vertus, pasak p. Balyno, tiek GTC, tiek „LZD infrastruktūra“ turi tokiems darbams reikalingos specialios technikos, tuo metu „Vitras-S“ ją nuomojasi. Tokios technikos dar turi Vokietijos „Leonhard Weiss“ ir Baltarusijos geležinkeliai. 

„Vitras-S“ valdybos pirmininkas tvirtino, kad su „LDZ infrastruktūra“ tartasi dėl technikos nuomos.

„Taip, ir žodžiu, ir raštu kalbėjome apie galimybes – esam parašę užklausą latviams, ar jie sutiktų išnuomoti techniką, toks kontaktas tarp mūsų yra buvęs. (...) Tų galimybių aplink yra, ir su tuo pačiu GTC kalbėjomės, prašydami duoti realesnes kainas, bet jų kainos iki 6 kartų didesnės nei rinkoje. Jeigu baltarusiai pasiūlys techniką pigiau, nuomosimės iš jų, jei GTC pasiūlytų, mes nuomotumės iš jų“ , – aiškino p. Balynas. 

„Lietuvos geležinkeliai“ BNS teigia negavę „Vitras-S“ užklausos dėl technikos nuomos Rengės ruožui – nuomojant techniką, paprastai nurodoma tiksli vieta, data: „Tokio paklausimo nesame gavę“.

Ponas Balynas, be to, mano, kad Rengės rangovo konkurso sąlygos buvo parengtos taip, kad jį laimėtų GTC, dėl to potencialūs rangovai teikė pretenzijas. Esą ruožui atstatyti bus naudojami seni bėgiai ir pabėgiai, saugomi GTC teritorijoje, todėl kitiems rangovams reikės papildomų didelių sąnaudų juos išgabenti. 

VPT direktoriaus pavaduotoja čia neįžvelgia nevienodų sąlygų konkurso dalyviams.

„Bet tai nesutrukdė jiems („Vitras-S“ – BNS) pateikti geriausią pasiūlymą. Jie šiuos dalykus įskaičiavo į savo pasiūlymą ir sugebėjo pateikti geriausią. Galima būtų sakyti, kad yra ribojimai, jei GTC būtų pasiūliusi nerealiai mažą kainą, palyginti su kitais, tuomet tikrai matytume, kad buvo sudarytos sąlygos jiems daug palankesnės“, – BNS sakė p. Petkuvienė. 

„Lietuvos geležinkeliai“ patvirtino, kad Rengės ruožo atstatymui bus naudojamos gelžbetoninės gardelės, remontų metu išardytos linijoje Kaišiadorys–Pravieniškės–Palemonas, jos saugomos „Lietuvos geležinkelių“ Šiaulių regiono stočių keliuose. Likusios medžiagos bus sandėliuojamos Panevėžio, Subačiaus ir Skapiškio stočių keliuose.

„Konkurso dalyviai jokių pretenzijų „Lietuvos geležinkeliams“ dėl medžiagų sandėliavimo nereiškė. Konkurso metu gauti keli paklausimai, į kuriuo buvo išsamiai atsakyta“, – BNS teigė bendrovė.  

Tartis dėl dalyvavimo subrangoje nedraudžiama 

BNS žiniomis, įtarimų komisijai kelia ir tai, kad nei „LDz infrastruktūra“, nei „Vitras-S nenurodė konkrečių būsimų subrangovų – jos pateikė tik duomenis, kokią dalį darbų jiems perduos. BNS žiniomis, „LDz infrastruktūra“ ketina perduoti kitoms įmonėms 67% darbų, „Vitras-S“ – daugiau nei pusę. V. Balynas teigė, kad šiame projekte didelė dalis darbų susijusi su sankasos suformavimu, miškų kirtimu, kitais darbais. 

„Vitras-S“ direktorius Michailas Lipkinas anksčiau BNS neatmetė, kad jei sutartis būtų pasirašyta su latviais ir šie pasiūlytų įmonei dalyvauti projekte kaip subrangovei, pastaroji sutiktų. 

Pasak p. Lipkino, „Vitras-S“ subrangovės šiame projekte būtų „Fima“, „Šiaulių plentas“ ir kai kurios kitos įmonės.  

„Mūsų pasiūlyme nurodyti tik lietuviški rangovai. Ką samdytų latviai, tikrai nežinome, bet tai pasienio objektas, tai manau, kad ir Lietuvos įmonės turėtų šansą žemės darbus daryti, ar mišką kisti“, – aiškino p. Balynas. 

„Lietuvos geležinkeliai“ BNS teigė, kad „Vitras-S“ ir Latvijos geležinkeliai gali būti vieni kitų subrangovais. 

„Taip, tai nėra draudžiama. Pagal pirkimo ir sutarties sąlygas apribojimų dėl subrangovų pasitelkimo nebuvo, išskyrus tai, kad subrangovai pagal atliekamus darbus turi atitikti pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus“, – atsakyme BNS nurodė įmonė.  

Latvijos geležinkeliai BNS teigė nekomentuojantys jokios informacijos apie konkursą – nei apie jo dalyvę „LDz infrastruktūra“, nei apie procedūras.  

„Vitras-S“ valdyboje – buvę S. Dailydkos komandos nariai 

„Vitras-S“ valdybai vadovaujantis p. Balynas yra dirbęs su buvusiu „Lietuvos geležinkelių“ vadovu Stasiu Dailydka, 2016 metų pabaigoje atsistatydinusiu, į viešumą iškilus informacijai apie neskaidrius  geležinkelių viešuosius pirkimus bei keičiantis Vyriausybei. Ponas Balynas ilgą laiką buvo geležinkelių Teisės ir personalo departamento direktoriaus pavaduotojas, vėliau – Pirkimų centro direktoriaus pavaduotojas, antrinių įmonių valdybų pirmininkas. Įmonę jis paliko netrukus po to, kai jai pradėjo vadovauti Mantas Bartuška. 

„Vitras-S“ valdyboje iki šių metų sausio pabaigos tris mėnesius dirbo ir buvęs „Lietuvos geležinkelių“ vyriausiasis finansininkas Alenas Gumuliauskas. Apie pusmetį – iki 2017 metų vidurio jis dirbo ir p. Bartuškos komandoje, buvo antrinių įmonių Geležinkelių tiesimo centro, Vilniaus lokomotyvų remonto depo ir „Gelsauga“ valdybų narys. Šiuo metu jis yra „Skinest Rail“ valdomos Daugpilio lokomotyvų remonto gamyklos vyr. finansininkas. 

Ponas  Gumuliauskas BNS informavo, kad „Vitras-S“ valdyboje aktyviai dirbo tik vieną mėnesį, o iš jos atsistatydino būtent dėl galimo ginčo su „Lietuvos geležinkeliais“, siekiant išvengti bet kokių neigiamų interpretacijų dėl jo buvusių pareigų „Lietuvos geležinkeliuose“.

Jam pasitraukus iš „Vitras-S“ valdybos, joje liko tik du nariai, todėl, pasak V. Balyno, šiuo metu vyksta naujo nario – finansininko – atranka.

Ponas Balynas teigia pažįstantis „Latvijos geležinkelių“ vadovą Edviną Berzinį – abu jie dvejus metus yra dirbę bendros įmonės „RB Rail“ stebėtojų taryboje. Tačiau jis tikino neturintis jokių ryšių Rusijoje. 

„Aš pats asmeniškai neturiu jokių ryšių. Dirbant „Lietuvos geležinkeliuose“, viena iš veiklos sričių buvo tarptautiniai ryšiai, mano atsakomybė buvo ryšiai vakarų kryptimi, Vakarų Europoje. Rusijoje esu buvęs tik kartą, Maskvoje derėjomės su Rusijos geležinkeliais dėl abipusių pretenzijų juokingai sumai“, – tikino V.  Balynas. 

Į komisiją kreiptasi, nes projektas – ypatingos svarbos 

BNS jau anksčiau rašė, kad komisijai dėl ruožo Mažeikiai–Rengė atstatymo rangovo atsidūrus aklavietėje, bus siūloma pakeisti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą, apibrėžiant, kad tarp ES šalių esanti strateginė infrastruktūra nebūtų komisijos tikrinimo objektas.

Tačiau susisiekimo ministras Rokas Masiulis BNS sako, kad jei pataisos bus priimtos, jos negalios atgaline data ir negalės būti pritaikytos Rengės atstatymui. 

Pasak neoficialių šaltinių, po to, kai pernai komisija užkirto kelią kitai „Skinest Rail“ grupės įmonei „Skinest Baltija“ pasirašyti sutartį su „Lietuvos geležinkeliais“ ir šiai apskundus sprendimą teismams, dabar bijoma tokių pat pasekmių. 

Vyriausybinė komisija bei Vyriausybė dar pernai nurodė, kad „Skinest Rail“ savininkas Olegas Osinovskis turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar jų fiziniais ar juridiniais asmenimis. Po tokios išvados „Lietuvos geležinkeliai“ nepasirašė apie 3 mln. Eur vertės sutarties su konkursą laimėjusia „Skinest Baltija“. 

Tačiau nei pastarojo sandorio, nei Rengės ruožo atstatymo vertė toli gražu nesiekia 10% „Lietuvos geležinkelių“ metinių pajamų (2017 metais – apie 450 mln. Eur) – būtent tokia mažiausia tikrinamų sandorių vertės riba nustatyta Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme. Tiesa, jei sandoris nutrūktų ir įmonė patirtų daugiau nei 2,5% metinių pajamų nuostolių, dėl jo ji taip pat turi kreiptis į komisiją.

„Lietuvos geležinkeliai“ kreipėsi (į komisiją – BNS) todėl, kad anksčiau „Skinest Baltija“ akcininkas buvo pripažintas kaip keliantis grėsmę nacionaliniam saugumui. Taip pat į komisiją galima kreiptis ir kitais teisiniais pagrindais, ypač jei projektai yra ypatingos svarbos“, – BNS teigė įmonė. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Sekite pirmuosius automobilių testavimo įspūdžius, naujienas, dalinkitės savo nuomone ir patirtimi „Facebook“ puslapyje „VŽ Transportas“

Gauk nemokamą TRANSPORTO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„General Financing“ nutraukus finansavimą, B. Vanagas gali nestartuoti Dakare  11

Likus porai savaičių iki technikos išsiuntimo į Dakarą, 9 metus su žinomu Lietuvos sportininku...

Automobiliai
11:23
Iki lapkričio 25 d. pratęsė PVM sąskaitų faktūrų registrų teikimo i.SAF terminą

Valstybinė mokesčių inspekcija dėl sistemos trikdžių iki lapkričio 25 d. (imtinai) pratęsė pridėtinės vertės...

Finansai
10:30
„Mercedes“ importuotoją nupirkusi „Veho“ parduoda „Citroen“ ir „Hondos“ atstovybę  Premium

Automobiliais prekiaujanti Suomijos kompanija „Veho“ parduoda savo įmonę, kuri atstovauja „Citroen“ ir...

„Continental“ atleis dar 5.500 darbuotojų 4

Vokietijos automobilių dalių ir padangų gamintoja „Continental“ trečiadienį patvirtino, kad iki 2028 metų...

Per 6 metus ketinama rekonstruoti kelią nuo Marijampolės iki pasienio 9

Šiandien Vyriausybė pritarė daugiau nei 40 km ilgio magistralinio kelio „Via Baltica“ A5...

„Metų automobilio“ finalininkai – 7 kontrastingi modeliai 

Trečiadienį Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje buvo paskelbtas „Lietuvos metų automobilio 2020“...

Automobiliai
2019.11.20
Alytaus transporto įmonės fenomenas: auga net neplanuodama plėstis Premium 1

Tiek Mobilumo paketas, tiek koeficiento atlyginimui didinimas transporto sektoriui yra tarsi du Damoklo...

Gazelė
2019.11.20
G. Nausėda sako dar lauksiantis, kol J. Narkevičius „sutvarkys, ką pridirbęs“

Prezidentas Gitanas Nausėda sako dar suteiksiantis pasitikėjimo kreditą dėl pietų iš valstybės įmonių...

Verslo aplinka
2019.11.20
„Bolt“ skaičiuoja pirmojo paspirtukų sezono rezultatus  5

Pirmąjį paspirtukų nuomos sezoną Lietuvoje baigusi Estijos kapitalo transporto dalijimosi platforma...

Lietuva rengia 14 mlrd. Eur vertės klimato veiksmų planą: ką remsime Premium 1

Įpareigota Europos Sąjungos (ES), Lietuva ruošia Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą,...

Pramonė
2019.11.20
Vilniuje – didžiausia istorijoje „Jutos“ įmonių investicija  Premium 1

Kauno įmonė UAB „Autojuta“ Vilniuje pristatė naują 8.000 kv. m automobilių prekybos ir paslaugų centrą.

G. Nausėda: chaotišką J. Narkevičiaus veiklą vertinu neigiamai 1

Prezidentas Gitanas Nausėda sako neigiamai vertinantis susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus veiklą ir...

Verslo aplinka
2019.11.19
VŽ bando: antrosios kartos „Nissan Juke“ Premium

2010-aisiais japonų bend­rovės „Nissan“ į gyvenimą pa­leistas kompaktinis mies­to visureigis „Juke“ rinkoje...

Automobiliai
2019.11.19
„Airbus“ ir „Boeing“ pildo užsakymų portfelius: akcijos kyla

JAV ir Europos aviacijos milžinių „Airbus“ ir „Boeing“ akcijos šiandien kyla apie 1%, bendrovėms paskelbus...

Rinkos
2019.11.19
Naujasis KN vadovas: SkGD rinka tampa likvidi, lemiantis veiksnys – ekonominė nauda

Darius Šilenskis, nuo lapkričio 11 d. vadovaujantis valstybės valdomai naftos ir suskystintų gamtinių dujų...

Pramonė
2019.11.19
„Vlantana Norge“ pažeidimus pripažįsta ir žada pašalinti dar šiais metais   4

Norvegijoje veikiančioje „Vlantana Norge“, kuri siejama su Lietuvos transporto kompanija „Vlantana“, abiejų...

Įspėjimas dėl ES lėšų – gali vėluoti milijonų investavimas  Premium

Lietuva yra tarp šalių, kurios beveik nevėluoja panaudoti europietiškų fondų išteklius. Bet, kaip rodo...

Verslo aplinka
2019.11.19
Paštomatus diegianti „Itella Logistics“ išnaudos ryšius su prekybininkais Premium 1

Sparčiai augančioje siuntų terminalų rinkoje įsitvirtinti sieks ir valstybinės Suomijos įmonės „Posti Goup“...

Kodėl vis daugiau transporto ir logistikos kompanijų naudojasi faktoringu?  Verslo tribūna 3

Transporto versle ilgi sąskaitų apmokėjimo terminai už įvykdytas paslaugas taikomi itin dažnai. Taip...

SME Finance
2019.11.18
Susisiekimo ir Energetikos ministerijoms – perspėjimas dėl nepanaudotų ES lėšų

Daugiausiai 2019 metams skirtos Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų iki rugsėjo buvo nepanaudojusios...

Verslo aplinka
2019.11.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau