Praėjo 4 mėnesiai, kai „Small Planet“ nebeskraido. Laikas pasipasakoti

Publikuota: 2019-03-05
Vytautas Kaikaris, Bankrutuojančios „Small Planet Airlines“ generalinis direktorius ir pagrindinis akcininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Vytautas Kaikaris, Bankrutuojančios „Small Planet Airlines“ generalinis direktorius ir pagrindinis akcininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
bankrutuojančios „Small Planet Airlines“ generalinis direktorius ir pagrindinis akcininkas

„Small Planet“ skraidė beveik 10 metų, augo iki 0,4 unikorno, ir staiga kompanijos nebėra. Kodėl taip nutiko ir ką iš to galima pasimokyti?

„Small Planet“ likimas buvo nukaltas 2017 m. rugpjūčio 28 d. Tą dieną 8-nių narių valdyba ir 6 svečiai – departamentų vadovai – rinkosi dviejų dienų susitikimui Vilniuje. Agendoje 3 klausimai, vienas jų — kiek ir kur augam 2018 metais.

Galimybės augti didelės, nes Vokietijoje bankrutavo „airBerlin“ ir tour operatoriai beldžiasi pas mus, prašo lėktuvų. Mūsų partneriai ir vadovai Vokietijoje spirga augti maksimaliai, tačiau reikia atsižvelgti į tris dalykus: i) kiek turim pinigų – augimas kainuoja ii) ar rinkoje galima išsinuomoti mums reikiamų lėktuvų iii) ar pajėgsime rasti daug naujų pilotų, kurių rinkoje vis labiau trūksta. Visais klausimais padaryti namų darbai ir konstatuojame, kad daugiausia ką galime pavežti yra 4 papildomi lėktuvai. Sprendimas ne visiems komfortiškas: kai kas norėtų daugiau, o kai kas baiminasi, kad ir tiek jau per daug. Bet visi vienbalsiai įvardijame pačią didžiausią riziką: pilotų samdymas. Ok, nuspręsta, einam dirbti.

„Einam dirbti“ pirmiausia reiškia tris dalykus: pasirašom kontraktus su tour operatoriais, o tai reiškia įsipareigojimas duotas ir kelio atgal nebėra – tam tikrą datą oro uostuose pasirodys tūkstančiai keleivių ir mes privalėsime juos nuskraidinti; pasirašyti lėktuvų nuomos sutartis ir visu pajėgumų įjungti pilotų samdos mašiną.

Aš paslapčia džiūgauju, kad sprendimą priėmėm taip anksti. Laiko iki sezono starto – 2018 m. gegužės – liko dar daug. Ankstesniais metais taip anksti nenuspręsdavome. Taip pat džiaugiuosi, kad sprendimo priėmimo kokybė yra visiškai kita, palyginti su 2016-aisiais. Tada taip pat priėmėm sprendimą augti, bet taip „na ura”. Pasekmės buvo žiaurios, 2016-ieji vos nenužudė. Po to atsirado valdyba, supervisory taryba, verslo ritmo kalendorius, važiavau į IMD ir skaičiau apie cognitive biases ir sprendimų priėmimą. Rezultate – sprendimų priėmime daugiau disciplinos, pasiruošimo, diskusijos ir įsitraukimo. Neblogai, bet to neužtenka (apie tai ko trūko ir ką buvo galima padaryti geriau – žemiau).

Per sekantį valdybos susirinkimą Berlyne gruodžio pradžioje nerimas po truputį auga. Jau daugiau mažiau turime matymą, kaip baigsime 2017 m. – pelno turėsime 4,5 mln. Eur. Tai siaubingai mažai, viso labo šiek tiek daugiau nei 1% marža. O juk metai buvo geri – utilizacija toliau didėja, ilgų vėlavimų palyginti ne daug. Prastą 2017-ųjų maržą naudojame kaip argumentą, kad 2018 m. būtinai reikia augti, nes ant padidėjusių fiksuotų kaštų reikia vežti didesnį priskraidymą. Per rizikų pratimą subrainstorminam 23 rizikas 2018-iesiems. Kiekviena jų tą 1% nupučia kaip pūką, o kelios rizikos kartu – atia. Diskutuojame, kas negerai su mūsų verslo modeliu ir ką reikia keisti. Ant lentos atsiduria 8 iniciatyvos, viena jų – nauji lėktuvai.

Per 2018 m. pravedame derybas su „Airbus“ ir „Boeing“, pasirašome nuomos sutartį dėl 8 naujų „Airbus“ NEO lėktuvų. Paraleliai ieškom pinigų, tačiau nuo pavasario dėl pilotų trūkumo ir labai sudėtingo skrydžių tvarkaraščio pradeda strigti operacijos Vokietijoje. Pakoreguojame finansines prognozes, normalūs investuotojai atšąla.

Visai nelauktai krizė įsižiebia ir Lenkijoje. Čia pagrindinė problema yra lėktuvų trūkumas, nes kaip ir 2016-aisiais, nors lėktuvų nuomos sutartys senai pasirašytos, vėluoja jų pristatymas, tad keleivius tenka pervežinėti brangiai samdant kitas aviakompanijas. Po 8 metų bendro darbo staiga atsistatydina Lenkijos partneris ir CEO (dėl prastos sveikatos).

Vidurvasaris, džiaugsmo mažai. Skrydžiai vargais negalais vyksta ir tai yra stebuklas, nes grėsmė sustoti vidurvasarį ir sugadinti dešimtims tūkstančių žmonių atostogas atrodė labai reali. Įsipareigojimus klientams vykdome, bet mums tai žvėriškai kainuoja: mokėjimai kitoms aviakompanijoms ir keleivių kompensacijos suvalgo visą pelną ir dar daugiau.

Vasaros pabaigoje Vokietijoje didelė skylė; Lenkijoje irgi blogai, bet dar galvojame kažkaip išsivartyti; Kambodžoje ne taip skauda – ten pardavėme kinams majority; Lietuvos operacijos laikosi geriausiai, čia mūsų tvirtovė. Planas A yra išsaugoti viską. Turime investuotoją, bet nelabai rimtą, tai daug vilčių nededame. Planas B išsaugoti Lenkiją ir Lietuvą. Tam turime rimtą pirkėją, deramės. Planas C išsaugoti bent Lietuvą.

Kai nerimtas investuotojas dešimtą kartą neįgyvendina savo pažadų, Vokietijai reikia spausti raudoną mygtuką. Darom tai švelniai, restruktūrizacijos būdu, nes taip dar galima baigti vasaros sezoną ir nepavesti turo operatorių ir keleivių. Vokietijoje puikus restruktūrizacijos įstatymas, teismas priima teigiamą sprendimą per vieną dieną. Nė vienas skrydis net nepavėluoja, puikiai susitvarkome su išsigandusiais klientais ir tiekėjais.

Lenkijoje rimtas pirkėjas sako ačiū, dabar per daug rizikų, gal po restruktūrizacijos. Lenkijoje irgi keliama restruktūrizacijos byla, sprendimas priimamas per savaitę, skrydžiai tęsiasi toliau.

Lietuvoje kurį laiką atrodo restruktūrizacijos išvis nereikės, bet situacija pasikeičia, nusprendžiame kreiptis. Deja, kilpa veržiasi ir ant lietuviškos įmonės: klientas Vietname delsia su mokėjimais, Vokietijos ir Lenkijos kreditoriai atsigręžia į Lietuvą, o su lėktuvų savininkais nepavyksta persiderėti brangių variklių remonto darbų, kurie laukia ateityje. Galiausiai lietuviški turo operatoriai praranda pasitikėjimą, aš taip pat konstatuoju, kad į Lietuvą investuoti nebeapsimoka, game over. Dar pabandom parduoti dalį lietuviško verslo, kad daugiau atitektų kreditoriams, tačiau teisiškai toks sandoris neįmanomas.

Atsiduriame keistoje situacijoje: lyg ir reikėtų stabdyti skrydžius, nes kompanijai anksčiau ar vėliau galas, tačiau negalime, nes tai pažeistų kreditorių interesus. Vadinasi reikia varyti tol, kol kažkas mus sustabdys. Šitoj vietoj padarau sprendimą atsitraukti, nes nieko gero nebegaliu padaryti, nebent kokią kvailystę. Kol aš išvažiavęs, Lietuvos teismas pagaliau priimą sprendimą dėl restruktūrizacijos – neigiamą, o sekančią dieną tuo remiantis Civilinės Aviacijos Administracija sustabdo licenciją.

Na va, štai tokia labai trumpa istorija, kuri žinoma realybėje buvo kur kas emocionalesnė, painesnė ir platesnė. Tai ką galima iš to pasimokyti?

1. SPA nužudė nepavykęs augimas. Kaip žinoti, kiek augti yra optimalu? Na, žinoti tai niekada nežinosi – visada teks spėti, tačiau šalia akivaizdžių kriterijų (pinigai, lėktuvai, pilotai) reikia įsivertinti ar organizacija pasiruošusi pavežti augimą ir mažinti apetitą jeigu dega tokios raudonos lemputės: i) key žmonės top management’e nebedega meile nei darbui, nei vieni kitiems; ii) pagrindinių rizikų owner’iai yra nepatyrę, užgesę ar praradę (o gal dar neįgavę) pasitikėjimą; iii) girgžda organizacinė struktūra.

2. Pauzė po didelio sprendimo. Priėmus didelį sprendimą ir prieš paleidžiant „stakles“ sveika būtų padaryti pauzę. Grįžti po savaitės ir dar kartą pasižiūrėti į tą sprendimą, prisiversti sugeneruoti porą kuo priešingesnių alternatyvų. Surasti įžvalgą; jeigu yra daug patirties, įsiklausyti į intuiciją. SPA atveju buvo galima augti Vokietijoje imant ne papildomus lėktuvus, o perkeliant juos iš Lenkijos; dalį lėktuvų apskritai būtų buvę įžvalgu atlaisvinti į ACMI rinką. Bet mes skubėjom ir tokioms idėjoms nuskambėti nebuvo erdvės.

3. Nesubalansuota matricinė struktūra nužudo žmonės. Kai įmonė plečiasi ir atsiranda padaliniai kitose šalyse, kai iš „centro” paslaugos teikiamos į periferiją, welcome to the matrix. Dvigubi reporting lines, autonominės respublikos padaliniuose, priešprieša su „centru” ir daug kitų niuansų. Keli top management’o žmonės yra sakę: matricinė struktūra turbūt ne man. Matricinėje struktūroje turbūt niekada nebus iki galo gerai, bet kad gaisrai labai neįsiautėtų, reikia i) kuo stipresnių žmonių centre ir ii) kuo mažiau autonomijos padaliniuose.

4. Paleisti pavargusius žmonės, net jei jie labai svarbūs. Natūralu, kad per tiek metų kai kurie žmonės iš core team’o nori pasitraukti. Pavargo, nebenori, nesijaučia savo rogėse. Bet aš užsispyrusiai nenorėjau jų paleisti, nes matyt baisu buvo. Kitą kartą paleisiu.

5. Dideli tikslai – gerai, bet neįsispraudžiant į kampą. SPA turėjo tikslą pasiekti 1 mlrd. Eur pajamų iki 2025 m. ir taip susiprogamavome nuolatiniam augimui, nors paskutiniais metais augti intuityviai net nenorėjome, bet įtikinome save, kad reikia.

6. Kompleksiškumas + scale’as = monstras. SPA verslo modelis buvo gan sudėtingas ir nepaisant to mes jį nuolat auginom. Kažkuriuo momentu pasidarė taip, kad nebe tu valdai verslą, o jis tave. Išvada? Bandyti kitą variantą – verslo modelis first, tada scale.

7. Restruktūrizacijos teisininkai už tave nepadarys. Parašėm metmenis ir pridavėm teismui, tačiau lobizmo nedarėm. O prieš mus lobiavo. Galiausiai Lietuvoje, kur nors ir turėjome pastoviai pelningą verslą, restruktūrizacijos teismas mums daryti neleido (neigiamo sprendimo teko laukti daugiau nei mėnesį), o Vokietijoje, kur situacija buvo nepalyginimai prastesnė, teismas priėmė teigiamą sprendimą per… vieną dieną.

8. Įmonių struktūra grupėje turi atlaikyti ne tik augimą, bet ir vienos įmonės mirtį. Jei nebūtume davę grupės garantijų Vokietijai, būtume augę lėčiau, bet tvariau. Kadangi Lenkija augo su grupės garantijomis (o ten paėjo), daug nekvestionuodami taip pat padarėm ir su Vokietija (nepaėjo).

9. Ko iš tikrųjų nori? Apgaulingai paprastas klausimas, bet jeigu nėra aiškumo, tai prie gero neveda. Aš nuo 2015 m. vis mažiau džiaugiausi darbu, užgriuvo krizė namie, tada krizė darbe, ir dėl to galiausiai vis sunkiau buvo suprasti, ar aš noriu parduoti verslą, ar pasitraukti, o gal vis tik tuoj užsinorėsiu toliau varyt. Per ilgai tai užtruko – su rūku galvoje reikia kovoti greitai ir ryžtingai.

Nesigailiu dėl nė vieno dalyko ir galvoju, kad viskas buvo lygiai taip kaip turėjo būti. Kaip sako Nyčė, amor fati — myliu savo likimą ir visi dalykai, net ir nemalonūs, buvo reikalingi. Dabar jaučiuosi taip, lyg mane atlaisvino kažkam naujam. Laukia įdomūs dalykai, let‘s see.

Esu amžinai dėkingas visiems žmonėms, kurie kartu skrido per visą šitą turbulentišką, bet tuo ir nuostabią, kelionę.

Komentaro autorius – Vytautas Kaikaris, bankrutuojančios „Small Planet Airlines“ generalinis direktorius ir pagrindinis akcininkas.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Sekite pirmuosius automobilių testavimo įspūdžius, naujienas, dalinkitės savo nuomone ir patirtimi „Facebook“ puslapyje „VŽ Transportas“

Gauk nemokamą TRANSPORTO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Vilniuje – nauja „Citroen“ atstovė  Premium

Vilniuje šią savaitę veiklą oficialiai pradeda nauja „Citroen“ atstovė – ja tapo iki šiol „Suzuki“ ir...

Automobiliai
2019.11.11
„Baltic Ground Services“ į elektrinius autobusus investuoja 30 mln. Eur

Antžeminės orlaivių priežiūros bendrovė „Baltic Ground Services“ (BGS) investuoja 30 mln. Eur į elektrinius...

Darbo tęsti nesutinkanti Lietuvos pašto valdyba: reikalaujami sprendimai būtų žalingi 7

Jaroslavo Narkevičiaus, susisiekimo ministro, atleisti Lietuvos pašto valdybos nariai nesutinka tęsti darbo,...

Pradedama rengti Lietuvos susisiekimo plėtros iki 2050 m. strategija 1

Iki kitų metų vasaros planuojama parengti Lietuvos susisiekimo plėtros iki 2050 m. strategiją, kuria siekiama...

„Rail Balticos“ terminalo Taline architektūrinį konkursą laimėjo „Zaha Hadid Architects“ ir „Esplan“  1

Europinės vėžės „Rail Baltica“ terminalą Estijos sostinėje gali projektuoti viena garsiausių architektūros...

Statyba ir NT
2019.11.11
3 PL Kompleksinė logistika – optimalūs sprendimai, taupantys laiką ir pinigus Verslo tribūna

Šiandienos ekonomika reikalauja, kad verslas veiktų efektyviai visose grandyse. Situacija rinkose sparčiai...

„Jaguar“: po nauju žvėries kailiu plaka ta pati širdis Verslo tribūna

Miesto visureigis – toks yra naujasis „jaguaro“ pavidalas. Tiems, kas mano, kad kartu su elegantiško sedano...

Verslo aplinka
2019.11.11
Vienas didžiausių Europos vežėjų skelbia suvaldęs krizę  Premium

Pastaruoju metu prastėjančius rodiklius fiksavusi Vengrijos įmonė „Waberer’s International“ skelbia apie...

Rengiamasi rekonstruoti „Via Baltica“ ruožą iki Lenkijos sienos 3

Kelių direkcija rengiasi maždaug 300 mln. vertės „Via Baltica“ atkarpos nuo Marijampolės iki sienos su...

Verslo aplinka
2019.11.10
Į Klaipėdą atvyko naujas „Novatek“ dujų krovinys

Į Klaipėdą sekmadienį atplaukė naujas nedidelis Rusijos dujų kompanijos „Novatek“ suskystintųjų gamtinių dujų...

Verslo aplinka
2019.11.10
Buvęs „Daimler“ vadovas: dievinu E. Muską, bet „Tesla“ vokiečių neaplenks 6

Elonas Muskas populiarindamas elektromobilius padarė milžinišką darbą, tačiau Vokietijos automobilių...

Automobiliai
2019.11.09
Vilniaus savivaldybė pasirašė 31 mln. Eur sankryžos rekonstrukcijos sutartį 7

Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis penktadienį pranešė pasirašęs 31 mln. Eur...

Statyba ir NT
2019.11.08
„Rail Balticos“ progresą atidžiai stebi ir užsienio investuotojai Premium

Ignas Degutis, „Rail Balticos“ projektą įgyvendinančios bendros Lietuvos, Latvijos ir Esti­jos įmonės „RB...

Vilniaus Konstitucijos prospekte keičiasi eismo organizavimas

Sostinės Konstitucijos pr. ties Linkmenų g. pradėti eismo organizavimo pakeitimai - šioje vietoj ilgės eismo...

G. Žiemelio verslas beldžiasi į obligacijų rinką – skolinsis 300 mln. USD 9

Lietuvos aviacijos paslaugų grupė „Avia Solutions Group“ (ASG) tarptautinėse rinkose netrukus pradės platinti...

Rinkos
2019.11.08
Įkrovos tinklo plėtra: viena jungtis – keturiems elektromobiliams Premium 10

Kitais metais elektromobilių įkrovimo stotelių tinklas turėtų viršyti paklausą, o viena vieša įkrovimo...

M. Bartuška: tranzitinių krovinių apimtys mažėja  1

Sumažėjus per Lietuvą gabenamų Rusijos krovinių, „Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo apimtys šiemet gali...

Klaipėdoje nustačius taršą chromu, akys vėl krypsta į uostą 

Uosto prieigose nustačius 12 kartų normas viršijantį dirvožemio užterštumą sunkiuoju metalu, kaltininko...

Mažeikiuose virš geležinkelio už 7,2 mln. Eur bus statomas viadukas 1

Geležinkelio į dvi dalis padalintame mieste iki kitų metų rugsėjo mėn. virš geležinkelio bus pastatytas...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau