Teismas: „Lietuvos geležinkeliai“ teisėtai įsigijo pabėgius iš „Swetrak“

Lietuvos apeliacinis teismas gruodžio 20 d. paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo šiemet rugpjūtį priimtą sprendimą, kuriuo atmestas „Skinest Baltijos“ ir patenkintas „Swetrak“ ieškinys. 

„Swetrak“ teismui skundė „Lietuvos geležinkelių“ sprendimus pirkimo laimėtoja pripažinti „Skinest Baltiją“, kurios siūlomų Baltarusijos įmonės „Dorstrojmontažtrest“ gelžbetoninių pabėgių techniniai parametrai, anot „Swetrak“, neatitiko reikalavimų. „Skinest Baltija“ ir „Lietuvos geležinkeliai“ su tokiu vertinimu nesutiko, tačiau jų argumentai teismo neįtikino.

„Pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia teiginių, kad „Skinest Baltijos“ siūlomos prekės atitinka pirkimo techninės kvalifikacijos reikalavimą, jog siūlomi pabėgiai buvo naudojami geležinkelių magistralinėse linijose ne mažiau kaip trejus paskutinius metus, kur traukinių apkrova ne mažesnė kaip 30 mln. t bruto per metus“, – rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.

Savo ruožtu „Skinest Baltija“ teismui skundė „Lietuvos geležinkelių“ ir „Swetrak“ gegužės 24 d. pasirašytą pabėgių pirkimo sutartį. Ji pasirašyta, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai pareiškus, jog sutartis su „Skinest Baltija“ prieštarautų nacionalinio saugumo interesams.

„Skinest Baltijos“ teigimu, „Lietuvos geležinkeliai“ neturėjo teisės vykdyti neskelbiamų derybų ir pasirašyti sutarties, neužbaigę pagrindinio pabėgių pirkimo konkurso. Šiuos bendrovės argumentus teismas atmetė, nurodęs, kad „Lietuvos geležinkelių“ veiksmai buvo teisėti, siekiant vykdyti įsipareigojimus geležinkelio remonto darbų rangovams.

„Susiklosčius aplinkybėms, dėl kurių pirkimo sutartis su laimėtoju („Skinest Baltija“ – BNS) negalėjo būti sudaryta, buvo perkamas minimalus kiekis gelžbetoninių pabėgių, būtinų siekiant įvykdyti pasirašytos rangos sutarties sąlygas ir užtikrinti remonto darbų atlikimą. Darytina išvada, kad tokio pirkimo vykdymas neprieštarauja Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintiems principams ir tikslams“, – nurodoma Apeliacinio teismo nutartyje.

Vilniaus apygardos teismas yra nurodęs, kad „Lietuvos geležinkeliai“ iš „Swetrak“ pirko 18.000 vienetų gelžbetoninių pabėgių – kur kas mažiau nei buvo numatyta skelbiant konkursą (84.700) Sutarties su „Swetrak“ vertė yra 709.000 Eur (maksimali vertė galėjo siekti 2,9 mln. Eur).

Vyriausybė birželį patvirtino, kad „Lietuvos geležinkelių“ daugiau nei 3 mln. Eur vertės sandoris su „Skinest Baltija“ neatitiktų nacionalinio saugumo interesų. Pasak Vyriausybės, Olegas Osinovskis, „Skinest Baltijos“ akcijas valdančios „Skinest Rail“ savininkas, turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar jų fiziniais ar juridiniais asmenimis. Be to, p. Osinovskis yra įtariamasis byloje dėl korupcinio nusikaltimo Latvijoje.

„Skinest Baltija“, „Skinest Rail“, „Skinest Grupp“ bei p. Osinovskis šiuos Vyriausybės sprendimus ginčija teismuose. „Skinest Rail“ rugpjūtį žadėjo, per 6 mėn. nepavykus taikiai išspręsti ginčo, pateikti ieškinį Tarptautiniam investicinių ginčų sprendimo centrui (ICSID) Vašingtone dėl Lietuvos ir Estijos dvišalės investicijų skatinimo sutarties pažeidimo.