Teismas: „Lietuvos geležinkeliai“ teisėtai įsigijo pabėgius iš „Swetrak“

Valstybės valdomų Lietuvos geležinkelių ir Estijos bei Lietuvos kapitalo bendrovės Swetrak po neskelbiamų derybų pasirašyta pabėgių tiekimo sutartis yra teisėta, o konkurse dalyvavusios Estijos kapitalo bendrovės Skinest Baltija pasiūlymas neatitiko techninių reikalavimų, nutarė teismas.
Lietuvos apeliacinis teismas gruodžio 20 d. paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo šiemet rugpjūtį priimtą sprendimą, kuriuo atmestas Skinest Baltijos ir patenkintas Swetrak ieškinys.
Swetrak teismui skundė Lietuvos geležinkelių sprendimus pirkimo laimėtoja pripažinti Skinest Baltiją, kurios siūlomų Baltarusijos įmonės Dorstrojmontažtrest gelžbetoninių pabėgių techniniai parametrai, anot Swetrak, neatitiko reikalavimų. Skinest Baltija ir Lietuvos geležinkeliai su tokiu vertinimu nesutiko, tačiau jų argumentai teismo neįtikino.
Pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia teiginių, kad Skinest Baltijos siūlomos prekės atitinka pirkimo techninės kvalifikacijos reikalavimą, jog siūlomi pabėgiai buvo naudojami geležinkelių magistralinėse linijose ne mažiau kaip trejus paskutinius metus, kur traukinių apkrova ne mažesnė kaip 30 mln. t bruto per metus, rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.
Savo ruožtu Skinest Baltija teismui skundė Lietuvos geležinkelių ir Swetrak gegužės 24 d. pasirašytą pabėgių pirkimo sutartį. Ji pasirašyta, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai pareiškus, jog sutartis su Skinest Baltija prieštarautų nacionalinio saugumo interesams.
Skinest Baltijos teigimu, Lietuvos geležinkeliai neturėjo teisės vykdyti neskelbiamų derybų ir pasirašyti sutarties, neužbaigę pagrindinio pabėgių pirkimo konkurso. Šiuos bendrovės argumentus teismas atmetė, nurodęs, kad Lietuvos geležinkelių veiksmai buvo teisėti, siekiant vykdyti įsipareigojimus geležinkelio remonto darbų rangovams.
Susiklosčius aplinkybėms, dėl kurių pirkimo sutartis su laimėtoju (Skinest Baltija BNS) negalėjo būti sudaryta, buvo perkamas minimalus kiekis gelžbetoninių pabėgių, būtinų siekiant įvykdyti pasirašytos rangos sutarties sąlygas ir užtikrinti remonto darbų atlikimą. Darytina išvada, kad tokio pirkimo vykdymas neprieštarauja Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintiems principams ir tikslams, nurodoma Apeliacinio teismo nutartyje.
Vilniaus apygardos teismas yra nurodęs, kad Lietuvos geležinkeliai iš Swetrak pirko 18.000 vienetų gelžbetoninių pabėgių kur kas mažiau nei buvo numatyta skelbiant konkursą (84.700) Sutarties su Swetrak vertė yra 709.000 Eur (maksimali vertė galėjo siekti 2,9 mln. Eur).
Vyriausybė birželį patvirtino, kad Lietuvos geležinkelių daugiau nei 3 mln. Eur vertės sandoris su Skinest Baltija neatitiktų nacionalinio saugumo interesų. Pasak Vyriausybės, Olegas Osinovskis, Skinest Baltijos akcijas valdančios Skinest Rail savininkas, turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar jų fiziniais ar juridiniais asmenimis. Be to, p. Osinovskis yra įtariamasis byloje dėl korupcinio nusikaltimo Latvijoje.
Skinest Baltija, Skinest Rail, Skinest Grupp bei p. Osinovskis šiuos Vyriausybės sprendimus ginčija teismuose. Skinest Rail rugpjūtį žadėjo, per 6 mėn. nepavykus taikiai išspręsti ginčo, pateikti ieškinį Tarptautiniam investicinių ginčų sprendimo centrui (ICSID) Vašingtone dėl Lietuvos ir Estijos dvišalės investicijų skatinimo sutarties pažeidimo.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Tema Logistika
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti