Plėtoti nereikia sustoti

Vien praėjusiais metais šalies biudžetas iš Klaipėdos uosto veiklos pasipildė beveik 790 mln. eurų – tai yra arti dešimtadalio visų biudžeto pajamų. Klaipėdos uostas, kraunantis 43,17 mln. tonų įvairių krovinių per metus, dabar rikiuojasi tarp 20 didžiausių Europos uostų, galimybe investuoti čia domisi didžiausios pasaulio konteinerinių pervežimų kompanijos. Šįmet vėl krovos rekordus viršysiantis uostas turi ambicijų, pasitvirtinus uosto bendrąjį planą ir prisitraukus naujus operatorius,  įsisprausti į dešimties didžiausių Europos uostų kompaniją.

Dabarties paveikslas ir ateities vizija būtų kone tobula, jei ne viena sąlyga: tam, kad uostas augtų, būtinos tolimesnės investicijos, o jos kol kas stringa tarp buksuojančių biurokratinių smagračių.  „Nors iš visuomenės sulaukiame ne tik kritikos, bet ir daug palaikymo, be konkrečių politine valia grįstų sprendimų iš derinančių institucijų ir ypač miesto savivaldybės negalime judėti į priekį taip, kaip norėtųsi“, – sako Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovas, kalbėdamas apie neišvengiamą Klaipėdos uosto plėtrą.

Šįmet Klaipėdos uoste baigti birių krovinių terminalo atnaujinimo darbai, per ypač trumpą laiką rekonstruotos krantinės, visu pajėgumu pradėjo veikti „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių paskirstymo centras. Kokie darbai suplanuoti ateičiai?

Visi šie išvardinti dalykai duoda akivaizdų rezultatą: 2017 m. uosto krovos apimtis viršijome jau šių metų spalio mėnesį. Tačiau uostas veikia minamo dviračio principu: nustojus minti, iš inercijos galima važiuoti daugių daugiausia trejus metus. Po to – staigus ir skausmingas krytis. Tokių pavyzdžių turime, visai netoli Lietuvos.

2019-2022 m. strateginiame uosto plane yra numatyta per šį laikotarpį į uostą investuoti 477 mln. Eur. Kitiems metams suplanuota investicijų už 64 mln., beveik visos jos skirtos infrastruktūrai plėtoti. Vienas pagrindinių projektų, startuosiantis jau kitąmet – jūros vartų rekonstrukcija, reikalinga tam, kad į Klaipėdos uostą atplaukiantys vis didesni laineriai galėtų įplaukti ir švartuotis saugiai ir greitai.

Kita investicijų dalis keliaus kanalams bei krantinėms pertvarkyti. Noriu pabrėžti, kad didžiausią prioritetą teikiame jau veikiančiai uosto infrastruktūrai, kurią reikia gerinti. Tačiau per ateinančius ketverius metus tikimės turėti ir išorinio uosto molo konstruktyvus, kurie, beje, yra labai reikšmingi užtikrinant saugią laivybą visame uoste. O norint išlaikyti Klaipėdos uosto konkurencingumą ir jo indėlį valstybei, ateityje plėtra į naujus žemės plotus yra neišvengiama.

Bendrajame Klaipėdos uosto plane numatytos dvi pagrindinės uosto plėtros kryptys – pietinėje dalyje bei naujo 130 hektarų išorinio uosto suformavimas.  Apie pastarąjį diskutuojama jau ne vienerius metus, bet kol kas startas neduotas. Kokia situacija šiandien?

Mieste šiandien yra du grandioziniai planai – uosto planas ir miesto bendrasis planas. Nuėjome ilgą ir sudėtingą kelią, kol juos suderinome ir dabar jiedu tarpusavyje sinergiškai susiję. Bendrąjį uosto planą, kurį šiuo metu derina 26 šalies institucijos, tikiuosi pasitvirtinsime jau šių metų pabaigoje.

Apie miesto bendrojo plano tvirtinimą kol kas tebediskutuojama ir tai tiek mums, uosto direkcijai, tiek uoste veikiančioms kompanijoms skamba gąsdinančiai.  Ne kartą esu kalbėjęs – šiandien jau esame išnaudoję visus laiko rezervus, nes diskusijos vyko per ilgai. Jos jau seniai turėjo būti pasibaigusios ir įgyvendinti konkretūs plėtros sprendimai.

Apie išorinio uosto reikalingumą pradėta kalbėti daugiau nei prieš dešimt metų, kai 2004 m. buvo atlikta išsami Klaipėdos uosto perspektyvų studija. Moksliniams vertinimams ir ekspertiniams tyrimams valstybė išleido solidžias sumas, tačiau iki šiol tebekalbama apie tuos pačius dalykus. O uostų konkurencija – milžiniška, ir trypčiojimas vietoje reiškia ėjimą atgal.

Tiesą sakant,  didžiausia konkurencija yra jūroje, tačiau laivyba neišvengiamai susijusi su uostais bei jų krovos pajėgumais. Kinija – valstybė, dominuojanti pasaulio logistikoje, neslepia, kad Lietuva su išvystyta transporto sistema ir Klaipėdos uostu yra patraukliausia logistikos ašis Baltijos jūroje. Mumis domisi ir Prancūzijos, Vokietijos, Izraelio, JAE ir kitos pasaulinės kompanijos. Tai, ar sugebėsime pritraukti kurios nors iš trijų didžiųjų pasaulinių laivybos aljansų investicijas ir įsitvirtinti pasaulio logistinėje grandinėje, dabar labai priklauso nuo to, kiek būsime greiti ir ryžtingi su savo sprendimais.

Pakalbėkime apie skaičius – ką šios investicijos Klaipėdos uoste atneš valstybei ir miestui?

JAV uostų prieigose dažnai galima pamatyti du esminius rodiklius, nusakančius uosto reikšmę ekonomikai: kiek pinigų uostas įneša į biudžetą ir kiek sektoriuje dirba žmonių. Skaičiuojame, kad išplėtus Klaipėdos jūrų uostą pagal bendrąjį planą, biudžeto pajamos gali padidėti milijardu eurų ir siekti apie 1,8 mlrd. per metus.

nuotrauka::1 left nocrop

Su uostu susijusiose įmonėse dirba apie 58 000 žmonių, tai yra maždaug 4,5 procentai visų Lietuvos dirbančiųjų. Įgyvendinus investicijas, gerai apmokamų darbo vietų (vidutinis atlyginimas uoste šiandien –  virš 1500 Eur.) skaičius turėtų didėti maždaug 50 procentų. Tačiau bendrasis poveikis ekonomikai bus kur kas platesnis. Sutartis su uostu turi 800 šalies įmonių, jų neabejotinai taip pat daugėtų. Išaugęs Klaipėdos uosto konkurencingumas padidins ir Klaipėdos LEZ patrauklumą investuotojams – jau dabar 90 proc. jų neslepia, kad įsikūrė čia tik dėl greta esančio uosto. Be to, dalį išorinio uosto pritaikius turizmui, augs biudžeto pajamos ir iš turizmo sektoriaus.

Kalbate apie rekreacinę zoną, planuojamą išoriniame uoste? Kas joje galėtų atsirasti?

Taip, dalis naujų jūroje suformuotų teritorijų būtų skirta miestiečiams ir svečiams. Ši mintis – nuosekli uosto indėlio į miesto gerovę tąsa. Kasmet apie 16 proc. grynojo pelno (virš 3 mln. eurų) KVJUD geranoriškai skiria miestui. Tad ir planuodami išorinį uostą maždaug šimto metrų pločio juostą išilgai krantinių numatėme skirti rekreacijai, taip pat įkurti prieplauką burinėms ir motorinėms jachtoms bei kitiems mažiesiems laivams.

Paskelbę apie tai viešai, sulaukėme daug įdomių pasiūlymų – nuo įvairių meno objektų, galerijų, iki SPA, viešbučių ar net gyvenamųjų pastatų. Rekreacinė zona išoriniame uoste pirmiausia būtų nauja erdvė jūrą mylintiems klaipėdiečiams, tačiau kartu ir – galimybė mieste atsirasti stambiam turistiniam objektui.

Klaipėda kasmet sulaukia 60-70 tūkst. kruiziniais laivais atvykstančių turistų, kiekvienas jų išlipęs į krantą palieka apie 60 Eur. Visi šie skaičiai galėtų didėti. O NT plėtotojai jau dabar įžvelgia  visai kitokią Melnragės perspektyvą – atsiradus išoriniam uostui su savo traukos objektais, ji gali tapti prabangiu miesto rajonu. Pasaulyje apstu pavyzdžių, kai tokiose vietose NT vertė išauga kartais.

Įsivaizduokime, kad Klaipėdos jūrų uosto plėtrai, numatytai bendrajame plane, jau uždegta žalia šviesa.  Kada realu tikėtis projekto realizavimo?

Jei klausiate, per kiek laiko įmanoma pastatyti tokią struktūrą, tai atsakymas – panašiai tiek, kiek užtruko  SGD terminalo statyba. Tokio pobūdžio ir sudėtingumo terminalai pasaulyje konstruojami penkerius metus, o Lietuvoje jis pastatytas per 1,5 metų. Tad fizinis projekto įgyvendinimas tikrai nebūtų didžiausias iššūkis, sėkmės atveju, statybos procesą realu užbaigti per 2-3 metus. Svarbiau aiški ir vieninga politinė valia.

Kita vertus, mes aiškiai deklaruojame, kad išorinio uosto statyba galima tik turint aiškų partnerį, geriausia – koncesininką su konkrečiu sąlygų paketu. Koncesijos pavyzdžių Lietuvoje yra labai mažai, todėl laukia rimtas darbas surašant sąlygų paketą su finansiniu, techniniu technologiniu ir teisiniu modeliu, kuris leistų atsirinkti tinkamą partnerį. Kritiškai svarbu  ir tai, kiek šį projektą palaikys Seimas, nes bus būtina keisti tam tikrus teisės aktus.

O kas laimės koncesijos konkursą ir ar apskritai į jį kas nors ateis, priklausys nuo to, kaip greitai sugebėsime atlikti šiuos paruošiamuosius darbus. Turėdami jau šiandien pasaulinių gigantų susidomėjimą mumis, negalime naiviai tikėtis, kad jie lauks tiek, kiek reikės. Pakliūti į globalių logistikos žaidėjų lygą tikrai turime šansą – jei tik būsime pakankamai greiti.

Sekite pirmuosius automobilių testavimo įspūdžius, naujienas, dalinkitės savo nuomone ir patirtimi „Facebook“ puslapyje „VŽ Transportas“