Trys investicijų į šalies transporto infrastruktūrą varikliai

Publikuota: 2018-12-10
Banko nuotr.
Banko nuotr.
SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius

Vilniaus ir Kauno oro uostų atnaujinimas, o gal net ir naujas oro uostas. Projektų „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ užbaigimas. Išorinio jūrų uosto Klaipėdoje statybos, automobilių kelių infrastruktūros plėtra. Lietuvos susisiekimo konferencijoje išsakyti ketinimai vystyti ir modernizuoti susisiekimo infrastruktūrą skamba išties ambicingai. Šios žinios svarbios ir visam 12,2% BVP sukuriančiam šalies transporto sektoriui, ir jo paslaugomis besinaudojančiam vietos bei užsienio verslui.

Tačiau ši plėtra pareikalaus milžiniškų investicijų, kurių poreikio patenkinti vien pačių sektoriaus bendrovių, valstybės iždo ir Europos Sąjungos paramos lėšomis veikiausiai nepavyks. Į kokius papildomus išteklius susisiekimo sektorius galėtų atsižvelgti, telkdamas pajėgas modernizacijai?

Klaipėdos uostas, kurio metinė krova kitąmet turėtų pasiekti apie 46 mln. tonų, per artimiausią dešimtmetį šią apimtį planuoja padidinti maždaug pusantro karto. Nors mūsų uostamiestyje įsikūręs didžiausias krovos uostas Baltijos šalyse, jo pardavimų apimtys pernai buvo dvigubai mažesnės negu Talino uosto, pasižyminčio didžiausiu keleivių srautu tarp visų Baltijos uostų. Pastarasis Klaipėdą lenkė ir investicijomis – į Talino uostą pernai investuota 36 mln. eurų, o investicijos į Klaipėdos uostą siekė 29 mln. eurų.

Mažiausiai vienu požiūriu Talino uosto patirtis Lietuvai gali būti įdomi ir vertinga. Šis Estijos valstybės valdomas uostas šiemet paskelbė pirminį viešąjį akcijų siūlymą (IPO) ir pradėjo prekiauti savo akcijomis biržoje. Žengęs šį žingsnį, Talino uostas pritraukė 150 mln. eurų kapitalą, o įmonės vertė pasiekė 500 mln. eurų. Įdomu tai, kad pirminiu siūlymu susidomėjo daugiau kaip 13.000 privačių investuotojų. Taigi akcijų prekyba gali būti tinkamas būdas paskatinti gyventojus prisidėti prie infrastruktūros plėtros ir į ją investuoti. Kartu Estijos vyriausybė sugebėjo išsaugoti ir įmonės kontrolę, pasilikdama didžiausia įmonės akcininke – toliau valdys 67% įmonės akcijų. Didžioji dalis lėšų, pritrauktų išplatinus akcijų emisiją, pateks tiesiai į valstybės biudžetą – įmonė išmokėjo 105 mln. eurų dividendų. Prekyba vertybiniais popieriais įmonei padeda pritraukti papildomų lėšų, didinti bendrovės veiklos skaidrumą ir efektyvumą į stebėtojų tarybą įtraukiant profesionalių narių, didinti darbuotojų motyvaciją. Valstybei tai galimybė palengvinti biudžetui tenkančią naštą ir plėsti kapitalo rinką.

Lietuvoje kapitalo rinka, deja, kol kas tebėra gana menkai išvystyta, ypač kalbant apie valstybės valdomas įmones. „Nasdaq Vilnius“ duomenimis, 2017 m. biržoje kotiruojamų valstybės valdomų įmonių kapitalizacijos dalis siekė tik apie penktadalį viso biržoje kotiruojamo turto. Tai nepadeda toliau vystyti vis dar gana vangios Lietuvos kapitalo rinkos, kuriai būdingas mažas biržos likvidumas. Be to, dėl šios priežasties mažėja šalies patrauklumas stambesniems Lietuvos ar užsienio instituciniams investuotojams.

Turint omenyje, kad Lietuvos institucinių investuotojų, pensijų fondų ir draudimo bendrovių turtas praėjusių metų pabaigoje buvo beveik 6 mlrd. eurų, erdvės pritraukti privačių lėšų infrastruktūros plėtrai prekiaujant vertybiniais popieriais biržoje yra išties nemažai. Ne tik platinant nuosavybės vertybinius popierius, akcijas, bet ir obligacijas. Pastarosios investuotojus itin domina: 2017 m. duomenimis, iš minėtų 6 mlrd. eurų daugiau kaip milijardas buvo investuotas Lietuvoje ir beveik visos investicijos nukreiptos į skolos vertybinius popierius. Vis dėlto šalies įmonių obligacijų rinka tebėra gana sekli. Lietuvoje įmonių obligacijų vertės ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis yra apie 2,5 %. Suomijoje šis rodiklis siekia 10%, Norvegijoje – beveik 20%, o Švedijoje – daugiau negu 20%.

Be abejo, veiksmų pastaruoju metu būta ir šioje srityje. Svarbesni pavyzdžiai – valstybės valdomos energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ tarptautinėje rinkoje liepą išplatinta antroji 300 mln. eurų dešimties metų trukmės žaliųjų obligacijų emisija. SEB bankas dalyvavo ir rugsėjį platinant mažmeninės prekybos tinklų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Bulgarijoje valdančios „Maxima Grupės“ 300 mln. eurų penkerių metų trukmės obligacijų emisiją.

Abi emisijos pranoko lūkesčius – „Lietuvos energijos“ skolos vertybinių popierių paklausa viršijo pasiūlą keturis kartus, „Maxima Grupės“ obligacijų paklausa taip pat buvo gerokai didesnė negu siūlė bendrovė. Tai rodo, kad šiuo metu rinka pasižymi gana dideliu kapitalo likvidumu, tad į plėtrą ir infrastruktūrą investuoti siekiančios bendrovės turėtų pagalvoti apie šį lėšų pritraukimo šaltinį.

Pastebime, kad Lietuvoje gana menkai naudojamasi viešosios ir privačiosios partnerystės galimybėmis. Europos investicijų banko Europos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės pavyzdinio centro (EPEC) duomenimis, viešosios ir privačiosios lėšų dalis finansuojant transporto infrastruktūrą 2012–2016 metais Lietuvoje buvo viena mažiausių Europos Sąjungoje. Pagal šį rodiklį gerokai atsiliekame nuo Šiaurės ir Vakarų Europos šalių – Austrijos, Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos, Suomijos. Belgijoje viešosios ir privačiosios partnerystės dalis transporto infrastruktūroje sudaro beveik penktadalį (20%) nominaliojo BVP, Slovakijoje ji dar didesnė.

Šio finansavimo galimybėmis dažnai naudojasi kaimyninės šalys – Latvija planuoja tiesti Kekavos aplinkkelį ir iki 100 mln. eurų investicijų tikisi pritraukti iš privačių partnerių. Suomijoje šiemet atidaryta 32 kilometrų autostrada, leidžianti gerokai sutrumpinti kelionės laiką ir, tikimasi, 60% sumažinti avaringumą. Įgyvendinant šį projektą dvidešimčiai metų pritraukti ir privatūs investuotojai.

Suprantama, visos trys minėtos priemonės lėšoms pritraukti yra gerokai sudėtingesnės negu bankų paskolos ar finansavimas iš valstybės biudžeto arba ES paramos. Tačiau, SEB banko analitikų duomenimis, vien tik kitų šalių geruoju pavyzdžiu daugiau naudojantis viešosios ir privačiosios partnerystės galimybėmis pagal šią programą būtų galima investuoti 600 mln. eurų privačių lėšų.

Ši suma nėra laužta iš piršto. Ji galėtų susidaryti, jei per ateinančius 20 m. (paprastai tiek ir trunka viešosios ir privačios partnerystės projektai) iki dešimtadalio Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų būtų skiriama minėtiems projektams aptarnauti. Šis finansinis instrumentas leistų vykdyti žymiai daugiau projektų, nei leidžia dabartinis programos biudžetas, tačiau tokios investicijos paliktų mažiau laisvų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, nes dalį jų reikėtų skirti įgyvendintiems viešosios ir privačiosios partnerystės projektams. Tad tokius sprendimus būtina atsakingai pasverti ir įvertinti jų ilgalaikį poveikį programai.

Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad valstybinės reikšmės keliams, pavyzdžiui, greitkeliui „Via Baltica“, vienai intensyviausiai naudojamų šalies transporto arterijų, ateityje reikės skirti vis daugiau lėšų, toks finansavimo būdas padėtų greičiau įgyvendinti kitus reikalingus projektus. Jis galėtų būti svarstomas kaip vienas iš alternatyvių transporto infrastruktūros plėtros Lietuvoje finansavimo būdų.

Taigi viziją ir ryžto plėsti transporto infrastruktūrą turime. Belieka palinkėti nemažiau ryžtingai dairytis ir tam būtinų investicijų.

Komentaro autorius - Vilius Juzikis, SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Sekite pirmuosius automobilių testavimo įspūdžius, naujienas, dalinkitės savo nuomone ir patirtimi „Facebook“ puslapyje „VŽ Transportas“

Gauk nemokamą TRANSPORTO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Vaikams – pigesnė „McLaren 720S“ versija

Šis automobilis atviru kėbulu, pakeliamomis durimis, garso arba vaizdo įrašus grojančia multimedijos sistema...

Automobiliai
16:26
Naujas „Lotus“: elektra, 1.900 „arklių“ ir 2 mln. USD kaina 1

Didžiosios Britanijos sportinių automobilių gamintojas „Lotus“ kitais metais ruošiasi pradėti gaminti naują...

Automobiliai
15:05
Iranas užgrobė britų tanklaivį 7

Jungtinės Karalystės vyriausybė pareiškė gilų susirūpinimą dėl Hormūzo sąsiauryje sulaikyto su šios šalies...

Autonominių automobilių kūrėjai Europoje – be pinigų, bet ambicingi Premium 8

Toli nuo plačių ir saulėtų JAV Kalifornijos ir Arizonos valstijų kelių, kuriuose jau pradedami bandyti...

„Lietuvos geležinkeliai“ modernizuos 14 pervažų 4

„Lietuvos geležinkeliai“ modernizuos svarbiausias Lietuvos pervažas. Bendrovės valdyba patvirtino 14...

Jonavoje įrengtos trys elektromobilių įkrovimo stotelės kol kas neveikia

Jonavoje įrengtos trys elektromobilių įkrovimo stotelės – tikimasi, kad jos rajone paskatins elektromobilių...

Nuostolingą bendrovę prisijungęs Lietuvos paštas suerzino konkurentus Premium 17

Lietuvos pašto sprendimas prisijungti „LP Express“ siuntų terminalus valdžiusią savo antrinę AB „Baltic Post“...

„Klaipėdos Smeltę“ akcininkai MSC paliko be dalies krovinių Premium

Klaipėdos uostas prarado konteinerių laivybos regioninio centro statusą – laivybos milžinė MSC didžiuosius...

Verslo aplinka
2019.07.19
„Lufthansa“ testuoja naują keleivių įlaipinimo į lėktuvą metodą 13

Oro bendrovė „Lufthansa“ ir jos antrinė įmonė „Swiss Airlines“ bando naują keleivių įlaipinimo į lėktuvą...

Paslaugos
2019.07.18
„LG Cargo“ gavo „Milsos“ užsakymą vežti skaldą

„Lietuvos geležinkelių“ grupės bendrovė „LG CARGO“ pasirašė ilgalaikio bendradarbiavimo susitarimą su...

Manoma, kad „Orlen Lietuva“ įsivežė užterštos rusiškos naftos 

Naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“, tikėtina, atsigabeno chloru užterštos rusiškos naftos krovinį.

Pramonė
2019.07.18
S. Skvernelis žada NT ir taršių automobilių mokesčius   36

Naujų mokesčių bei didesnio jų progresyvumo Lietuvai nepavys išvengti, sako laikinasis premjeras. Sauliaus...

Verslo aplinka
2019.07.18
Prekybos karai mažina krovininio oro transporto poreikį pasaulyje Premium 3

Tarptautinė oro transporto asociacija IATA skelbia apie mažėjančią krovininio oro transporto paklausą, bet...

Tuščių konteinerių kaina – beveik 18 mlrd. Eur per metus  Premium 2

Konteineriais gabenama 95% pasaulio prekių, tačiau trečdalis jų keliauja tušti. Specialistai komentuoja, kad...

SGD terminalo išlaikymo našta mažės nuo gruodžio, žada premjeras  1

Premjeras Saulius Skvernelis tikisi, kad nuo gruodžio 1 d. pavyks sumažinti suskystintų gamtinių...

Pramonė
2019.07.17
Į kelių priežiūrą per ateinančius dvejus metus ketinama investuoti apie 1 mlrd. Eur 11

Šalies kelių priežiūrai finansuoti 2020–2021 metais ketinama skirti apie 1 mlrd. Eur. Pasak Lietuvos...

„Lietuvos geležinkeliai“: duomenų apie „Sigmen“ grėsmę nacionaliniam saugumui nėra 1

Valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ skelbia, kad kreipėsi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti...

„Klaipėdos konteinerių terminalas“ pasistiprino naujais kranais

Bendrovė „Klaipėdos konteinerių terminalas“ (KKT) pradėjo dirbti su nauju, universalios paskirties uosto...

Šviesoforuose nuo kitų metų nebeliks dešiniojo posūkio lentelių 45

Susisiekimo ministerija atnaujino Kelių šviesoforų įrengimo taisykles – nuo ateinančių metų šviesoforuose...

„Transporent“ gavo 7,8 mln. Eur Lietuvos pašto užsakymą 9

Automobilių nuomos įmonė „Transporent“ gavo 7,755 mln. Eur valstybės valdomo Lietuvos pašto užsakymą – ji...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau