Trys investicijų į šalies transporto infrastruktūrą varikliai

Publikuota: 2018-12-10
Banko nuotr.
Banko nuotr.
SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius

Vilniaus ir Kauno oro uostų atnaujinimas, o gal net ir naujas oro uostas. Projektų „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ užbaigimas. Išorinio jūrų uosto Klaipėdoje statybos, automobilių kelių infrastruktūros plėtra. Lietuvos susisiekimo konferencijoje išsakyti ketinimai vystyti ir modernizuoti susisiekimo infrastruktūrą skamba išties ambicingai. Šios žinios svarbios ir visam 12,2% BVP sukuriančiam šalies transporto sektoriui, ir jo paslaugomis besinaudojančiam vietos bei užsienio verslui.

Tačiau ši plėtra pareikalaus milžiniškų investicijų, kurių poreikio patenkinti vien pačių sektoriaus bendrovių, valstybės iždo ir Europos Sąjungos paramos lėšomis veikiausiai nepavyks. Į kokius papildomus išteklius susisiekimo sektorius galėtų atsižvelgti, telkdamas pajėgas modernizacijai?

Klaipėdos uostas, kurio metinė krova kitąmet turėtų pasiekti apie 46 mln. tonų, per artimiausią dešimtmetį šią apimtį planuoja padidinti maždaug pusantro karto. Nors mūsų uostamiestyje įsikūręs didžiausias krovos uostas Baltijos šalyse, jo pardavimų apimtys pernai buvo dvigubai mažesnės negu Talino uosto, pasižyminčio didžiausiu keleivių srautu tarp visų Baltijos uostų. Pastarasis Klaipėdą lenkė ir investicijomis – į Talino uostą pernai investuota 36 mln. eurų, o investicijos į Klaipėdos uostą siekė 29 mln. eurų.

Mažiausiai vienu požiūriu Talino uosto patirtis Lietuvai gali būti įdomi ir vertinga. Šis Estijos valstybės valdomas uostas šiemet paskelbė pirminį viešąjį akcijų siūlymą (IPO) ir pradėjo prekiauti savo akcijomis biržoje. Žengęs šį žingsnį, Talino uostas pritraukė 150 mln. eurų kapitalą, o įmonės vertė pasiekė 500 mln. eurų. Įdomu tai, kad pirminiu siūlymu susidomėjo daugiau kaip 13.000 privačių investuotojų. Taigi akcijų prekyba gali būti tinkamas būdas paskatinti gyventojus prisidėti prie infrastruktūros plėtros ir į ją investuoti. Kartu Estijos vyriausybė sugebėjo išsaugoti ir įmonės kontrolę, pasilikdama didžiausia įmonės akcininke – toliau valdys 67% įmonės akcijų. Didžioji dalis lėšų, pritrauktų išplatinus akcijų emisiją, pateks tiesiai į valstybės biudžetą – įmonė išmokėjo 105 mln. eurų dividendų. Prekyba vertybiniais popieriais įmonei padeda pritraukti papildomų lėšų, didinti bendrovės veiklos skaidrumą ir efektyvumą į stebėtojų tarybą įtraukiant profesionalių narių, didinti darbuotojų motyvaciją. Valstybei tai galimybė palengvinti biudžetui tenkančią naštą ir plėsti kapitalo rinką.

Lietuvoje kapitalo rinka, deja, kol kas tebėra gana menkai išvystyta, ypač kalbant apie valstybės valdomas įmones. „Nasdaq Vilnius“ duomenimis, 2017 m. biržoje kotiruojamų valstybės valdomų įmonių kapitalizacijos dalis siekė tik apie penktadalį viso biržoje kotiruojamo turto. Tai nepadeda toliau vystyti vis dar gana vangios Lietuvos kapitalo rinkos, kuriai būdingas mažas biržos likvidumas. Be to, dėl šios priežasties mažėja šalies patrauklumas stambesniems Lietuvos ar užsienio instituciniams investuotojams.

Turint omenyje, kad Lietuvos institucinių investuotojų, pensijų fondų ir draudimo bendrovių turtas praėjusių metų pabaigoje buvo beveik 6 mlrd. eurų, erdvės pritraukti privačių lėšų infrastruktūros plėtrai prekiaujant vertybiniais popieriais biržoje yra išties nemažai. Ne tik platinant nuosavybės vertybinius popierius, akcijas, bet ir obligacijas. Pastarosios investuotojus itin domina: 2017 m. duomenimis, iš minėtų 6 mlrd. eurų daugiau kaip milijardas buvo investuotas Lietuvoje ir beveik visos investicijos nukreiptos į skolos vertybinius popierius. Vis dėlto šalies įmonių obligacijų rinka tebėra gana sekli. Lietuvoje įmonių obligacijų vertės ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis yra apie 2,5 %. Suomijoje šis rodiklis siekia 10%, Norvegijoje – beveik 20%, o Švedijoje – daugiau negu 20%.

Be abejo, veiksmų pastaruoju metu būta ir šioje srityje. Svarbesni pavyzdžiai – valstybės valdomos energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ tarptautinėje rinkoje liepą išplatinta antroji 300 mln. eurų dešimties metų trukmės žaliųjų obligacijų emisija. SEB bankas dalyvavo ir rugsėjį platinant mažmeninės prekybos tinklų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Bulgarijoje valdančios „Maxima Grupės“ 300 mln. eurų penkerių metų trukmės obligacijų emisiją.

Abi emisijos pranoko lūkesčius – „Lietuvos energijos“ skolos vertybinių popierių paklausa viršijo pasiūlą keturis kartus, „Maxima Grupės“ obligacijų paklausa taip pat buvo gerokai didesnė negu siūlė bendrovė. Tai rodo, kad šiuo metu rinka pasižymi gana dideliu kapitalo likvidumu, tad į plėtrą ir infrastruktūrą investuoti siekiančios bendrovės turėtų pagalvoti apie šį lėšų pritraukimo šaltinį.

Pastebime, kad Lietuvoje gana menkai naudojamasi viešosios ir privačiosios partnerystės galimybėmis. Europos investicijų banko Europos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės pavyzdinio centro (EPEC) duomenimis, viešosios ir privačiosios lėšų dalis finansuojant transporto infrastruktūrą 2012–2016 metais Lietuvoje buvo viena mažiausių Europos Sąjungoje. Pagal šį rodiklį gerokai atsiliekame nuo Šiaurės ir Vakarų Europos šalių – Austrijos, Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos, Suomijos. Belgijoje viešosios ir privačiosios partnerystės dalis transporto infrastruktūroje sudaro beveik penktadalį (20%) nominaliojo BVP, Slovakijoje ji dar didesnė.

Šio finansavimo galimybėmis dažnai naudojasi kaimyninės šalys – Latvija planuoja tiesti Kekavos aplinkkelį ir iki 100 mln. eurų investicijų tikisi pritraukti iš privačių partnerių. Suomijoje šiemet atidaryta 32 kilometrų autostrada, leidžianti gerokai sutrumpinti kelionės laiką ir, tikimasi, 60% sumažinti avaringumą. Įgyvendinant šį projektą dvidešimčiai metų pritraukti ir privatūs investuotojai.

Suprantama, visos trys minėtos priemonės lėšoms pritraukti yra gerokai sudėtingesnės negu bankų paskolos ar finansavimas iš valstybės biudžeto arba ES paramos. Tačiau, SEB banko analitikų duomenimis, vien tik kitų šalių geruoju pavyzdžiu daugiau naudojantis viešosios ir privačiosios partnerystės galimybėmis pagal šią programą būtų galima investuoti 600 mln. eurų privačių lėšų.

Ši suma nėra laužta iš piršto. Ji galėtų susidaryti, jei per ateinančius 20 m. (paprastai tiek ir trunka viešosios ir privačios partnerystės projektai) iki dešimtadalio Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų būtų skiriama minėtiems projektams aptarnauti. Šis finansinis instrumentas leistų vykdyti žymiai daugiau projektų, nei leidžia dabartinis programos biudžetas, tačiau tokios investicijos paliktų mažiau laisvų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, nes dalį jų reikėtų skirti įgyvendintiems viešosios ir privačiosios partnerystės projektams. Tad tokius sprendimus būtina atsakingai pasverti ir įvertinti jų ilgalaikį poveikį programai.

Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad valstybinės reikšmės keliams, pavyzdžiui, greitkeliui „Via Baltica“, vienai intensyviausiai naudojamų šalies transporto arterijų, ateityje reikės skirti vis daugiau lėšų, toks finansavimo būdas padėtų greičiau įgyvendinti kitus reikalingus projektus. Jis galėtų būti svarstomas kaip vienas iš alternatyvių transporto infrastruktūros plėtros Lietuvoje finansavimo būdų.

Taigi viziją ir ryžto plėsti transporto infrastruktūrą turime. Belieka palinkėti nemažiau ryžtingai dairytis ir tam būtinų investicijų.

Komentaro autorius - Vilius Juzikis, SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Sekite pirmuosius automobilių testavimo įspūdžius, naujienas, dalinkitės savo nuomone ir patirtimi „Facebook“ puslapyje „VŽ Transportas“

Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„FL Technics“ pardavimų vadovė: klientų pasitikėjimą augina įvykdyti sudėtingi užsakymai 3

„Dirbti su naujais rimtais klientais mes pradėdavome nuo labai sudėtingų užsakymų. Jie patikėdavo mums...

Pardavimai
2019.04.21
Lietuvos vidaus vandenyse paskelbtas naujas laivybos sezonas  2

Susisiekimo ministerija praneša, kad šių metų balandžio 16 d. oficialiai pradėtas naujasis laivybos...

Niujorko automobilių parodoje – korėjiečių pasirodymas ir „Jaguar“ triumfas  Premium 1

Penktadienį plačiajai publikai duris atvėrusioje Niujorko automobilių parodoje – išvakarėse paskelbti...

Automobiliai
2019.04.20
„Kauno kelių“ apyvarta truputį augo, pelnas mažėjo

Kelių tiesimo, remonto ir priežiūros UAB „Kauno keliai“ praėjusiais metais kiek didino pardavimo pajamas,...

Statyba ir NT
2019.04.19
Europos Parlamentas apribojo sunkvežimių taršą 2

Nuo 2025 m. nauji sunkvežimiai ES vidutiniškai turės išmesti 15%, o nuo 2030 m. – 30% mažiau anglies...

„Uber“ ateina į biržą: Lietuvos analitikų verdiktas, ar verta investuoti Premium

JAV pavėžėjimo paslaugų pradininkei „Uber“ žengiant į biržą, Lietuvos analitikų nuomonės dėl investavimo į...

Rinkos
2019.04.18
Ministras L. Kukuraitis vairuotojams dienpinigius siūlo mokėti, jeigu jų alga sieks 2 MMA  33

Socialinės apsaugos ir darbo ministro teigimu, ateityje tolimųjų reisų vairuotojams planuojama leisti...

„Girteka“ imasi būstinės statybos Vilniuje – investuojama 60 mln. Eur 25

Krovinių gabenimo grupė „Girteka“ investuoja į naują būstinę Vilniuje, kurioje po kelerių metų perkels dirbti...

Statyba ir NT
2019.04.17
Šalies oro uostuose – daugiau skrydžių ir keleivių

Valstybės įmonė Lietuvos oro uostai pirmąjį metų ketvirtį perskraidino daugiau kaip 1,322 mln. keleivių. Šis...

Atsistatydino „Klasco“ generalinis direktorius 10

Vytautas Kaunas, „Achemos grupės“ valdomos vienos didžiausių Klaipėdos krovos bendrovių „Klasco“ generalinis...

Naujų automobilių pardavimai Lietuvoje augo sparčiausiai ES

Naujų automobilių pardavimų augimas Lietuvoje per tris šių metų mėnesius buvo sparčiausias Europos Sąjungoje,...

Pirmąjį ketvirtį „airBaltic“ iš Lietuvos skraidino 20% daugiau keleivių 1

Pirmąjį šių metų ketvirtį oro bendrovė „airBaltic“ aptarnavo daugiau kaip 100.000 keleivių į Lietuvą ir iš...

Su „Vlantana“ susijusi „Stonus Invest“ prie Klaipėdos planuoja logistikos centrą Premium 1

Bendrovė „Stonus Invest“ Klaipėdos rajone, šalia autostrados Vilnius–Klaipėda, ketina statyti naują...

Žalieji sprendimai ateities miestams: mažiau tarši logistika Verslo tribūna 1

Tokiu pavadinimu konferenciją Vilniuje balandžio 12 d. surengė Žaliosios politikos institutas. Renginyje,...

Europos Parlamentas pritarė papildomoms saugumo priemonėms automobiliuose

Nuo 2022 m. Europos Sąjungos (ES) rinkoje parduodamuose naujuose automobilių modeliuose turės būti sumontuota...

„Silberauto“ netoli Gariūnų planuoja kėbulų remonto kompleksą

Vokietijos automobilių gamintojai „Daimler“ Lietuvoje atstovaujanti Estijos kapitalo bendrovė „Silberauto“...

Blokų grandinės logistikoje: kelią skinantys milžinai kviečia mažesnius Premium

Blokų grandinių („blokchain“) technologija žada naujas logistikos galimybes: gerąja „Maersk“ ir IBM praktika...

Kad kvėpuoti būtų lengviau: „valstiečiai“ galėtų prisiminti, kad jie yra ir „žalieji“ 15

Kova su smirdančiu pilkšvai-juodu dūmeliu Europoje jau tapo realybė ir būtų kvaila tai ignoruoti.

ES pučia žaliąjį burbulą – kasmet nori surinkti bent po 180 mlrd. Eur Premium 12

Pastatų renovacija, transportas, mobilumo miestuose projektai, energetika, miškininkystė – tai į...

Finansai
2019.04.15
Įvardijo kovo punktualiausią pasaulyje oro bendrovę

Italijos oro bendrovė „Alitalia“ kovo mėnesį buvo pati punktualiausia oro vežėja pasaulyje, rodo...

Paslaugos
2019.04.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau