EK nutraukė pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą dėl Klaipėdos uosto žemės nuomos

EK praėjusį ketvirtadienį po septynerių metų tyrimo nutraukė Europos Sąjungos (ES) teisės pažeidimo procedūrą dėl Klaipėdos uosto įstatymo, kuris galbūt neleistinai ribojo ES įtvirtintą įsisteigimo laivės principą, BNS pranešė Susisiekimo ministerija.

Komisijos manymu, buvusi žemės nuomos tvarka, kai įmonė, turinti nuomojamoje uosto žemėje savo nuosavybę, įgyja teisę pratęsti nuomos sutartį neribotam laikui, riboja kitų bendrovių, ypač užsienio, veiklos galimybę uoste.

Pasak susisiekimo ministro Roko Masiulio, ministerija, bendradarbiaudama su uosto bendruomene ir EK, atliko išsamią teisinio reguliavimo keitimo galimybių ir numatomų teisinių bei ekonominių pasekmių analizę, pakeitė teisės aktus ir juos suderino su Briuseliu. Pakeitimai numato bendrą taisyklę, kad uosto direkcija žemę gali išnuomoti tik viešosios uosto žemės nuomos teisės suteikimo procedūros tvarka.

„Pakeitimais sukurtos sąlygos uosto žemės nuomininkų rotacijai, įtvirtintas geriausiai nacionalinius interesus – uosto veiklos išsaugojimą, plėtros skatinimą, esamo konkurencingumo rinkoje išlaikymą ir didinimą – atitinkantis Klaipėdos uosto žemės nuomos reglamentavimas, nepažeidžiantis konstitucinės turto savininko teisės į nuosavybę, uoste veikiančių subjektų teisėtų lūkesčių ir investicijų apsaugos“, – komentare BNS teigė p. Masiulis.

Nuomonę, jog uoste yra skirtingos sąlygos verslui išsinuomoti žemę, EK pateikė 2015 metų lapkritį, o pirmą kartą pakeisti uosto įstatymą Komisija nurodė dar 2011 metais.

Lietuvos Seimas 2016 priėmė įstatymo pataisas ir pakeitė uosto žemės nuomos tvarką – nuo 2017 metų žemę leista nuomoti nuomininkams, laimėjusiems viešą konkursą. Taip buvo sudarytos vienodos sąlygos vietos ir užsienio investuotojams išsinuomoti žemę uoste. 

Tačiau pernai rugpjūtį Vyriausybei patvirtinus naują uosto žemės nuomos tvarką, patvirtinta, kad kol kas ji bus taikoma tik naujoms uosto teritorijoms.

Klaipėdos uosto vadovas Arvydas Vaitkus tuomet sakė, kad direkcijai kuriant naują uosto teritorijos bendrąjį planą, bus galima sukurti daugiau kaip 220 hektarų naujų teritorijų, tačiau joms įsisavinti norima pritraukti strateginį investuotoją.

Anot jo, šiuo metu uosto žemių nuomos sutartys su uosto įmonėmis sudarytos 50-čiai metų, jų pabaigos terminas – komercinė paslaptis. Tačiau jis pabrėžė, kad patekimas į Klaipėdos uostą yra visiškai laisvas, į uostą galima ateiti ne tik pasibaigus nuomos sutarčiai, o, tarkime, įsigijus akcijų. Pavyzdžiui, MSC grupės valdoma bendrovė „Terminal Investment“ 2008 metais įsigijo krovos bendrovę „Klaipėdos Smeltė“. 

Seimo sprendimu nuo 2017 metų žemę galima nuomoti nuomininkams, laimėjusiems viešą konkursą. Jeigu dabartinis nuomininkas nedalyvautų konkurse arba laimėtų kita įmonė, ji privalėtų buvusio nuomininko sukurtą turtą išpirkti rinkos verte.

Naujajame įstatyme nebeliko nuostatos, jog be konkurso uoste žemę gali išsinuomoti tik tos bendrovės, kurioms priklauso pastatai, tačiau jiems išnuomojami tik tiesioginei jų paskirčiai reikalingi žemės plotai.