Lietuvos vairuotojai mato leistinus ir neleistinus KET pažeidimus

KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto iniciatyva kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir Vilniaus Universiteto Psichologijos instituto Taikomosios psichologijos laboratorija buvo atliktas tyrimas, kuris atskleidė naujų įžvalgų apie Lietuvos vairuotojus ir jų požiūrį į greičio viršijimą bei elgesį kelyje.

Reprezentatyvi apklausa buvo vykdyta internetu, iš viso apklausti 800 Lietuvos gyventojai, 18 – 64 m. amžiaus Lietuvos vairuotojai.

Eleonora Šeimienė, KOG instituto vadovė, teigia, kad analizuojant tyrimo dalyvių atsakymus, atsiskleidė, jog labiausiai netoleruojami pažeidimai yra vairavimas išgėrus, važiavimas per raudoną šviesoforo signalą, greičio viršijimas daugiau nei 30 km/val., pėsčiųjų nepraleidimas bei naudojimasis mobiliuoju (be laisvų rankų įrangos). Tuo tarpu greičio viršijimas iki 10 km/val. laikomas įprastu veiksmu. Taip pat toleruojamas valgymas, atsigėrimas prie vairo, greičio viršijimas lenkimo momentu, signalizavimas, mirksėjimas.

Vairuotojai turi ir daug pasiteisinimų, kodėl galima viršyti greitį. Tik ketvirtadalis (24%) vairuotojų mano, kad nėra aplinkybių, pateisinančių greičio viršijimą. Pusei vairuotojų natūralu, kad greitį galima viršyti lenkimo metu, 38% pateisina greitesnį judėjimą kartu su srautu. Tačiau yra ir gerų žinių: praktiškai nėra manančių, kad galingas automobilis arba tolumoje matomas žalias šviesoforo signalas suteikia teisę vairuotojui viršyti leistiną greitį.

Antanas Kairys, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentas, tvirtina, kad tyrimas parodė vieną iš esminių Lietuvos vairavimo kultūros problemų – yra susiklosčiusios kelių eismo taisyklėms prieštaraujančios normos, kad tam tikrus veiksmus atlikti galima, o gal net būtina. Tai tarsi neformalios taisyklės, kurių tarsi niekas vairavimo mokykloje nemokė, bet iš lūpų į lūpas, ar tiesiog per patirtį kelyje jos plinta. Tarp tokių normų tvirtai įsitvirtino greičio viršijimas, važiavimas per geltoną šviesoforo signalą ir kiti elgesiai. Tą yra patyręs turbūt kiekvienas, kuris piko metu judrioje gatvėje bandė laikytis leidžiamo greičio – nepasitenkinimas, išreikštas mirksint šviesomis ar pypinant – garantuotas.

Šioje situacijoje, anot p. Kairio, vienintelis kelias – būtina mažinti toleranciją šiems pažeidimams. To galima pasiekti tiek griežtinant bausmes, tiek reaguojant net į nedidelį greičio viršijimą, tiek ir skatinant neigiamą visuomenės požiūrį į tokį elgesį.