Baltijos šalims – EK įspėjimas dėl „Rail Baltica“

„Baibos Rubesos atsistatydinimas iš „Rail Baltica“ vadovės pareigų rugsėjo 27 d. atkreipė visuomenės dėmesį į „Rail Baltica“ projekto progresą ir valdymą, – laiške, su kuriuo susipažino VŽ, rašo p. Bulc. – Susikaupę vėlavimai įgyvendinant projektą, konkrečiai – siekiant tikslų, kurie įtvirtinti paramos susitarimuose, pasirašytuose 2014 ir 2015 m., išties neramina“.

Anot jos, būtina dėti reikšmingas pastangas, siekiant spėti projektą įgyvendinti pagal grafiką, „kad ateityje nebūtų prarastos CEF lėšos“.

Komisarė ministrus pakvietė susitikti spalio 29-30 d. Grace, Austrijoje.

„Taip, tikrai esu gavęs komisarės p. Bulc laišką. Vertinu jį kaip kvietimą ministrams dar kartą susitikti ir aptarti projektą, – VŽ atsiųstame komentare raštu teigia Rokas Masiulis, susisiekimo ministras. – Iš Lietuvos pusės vertiname, kad projektas „Rail Baltica“ yra vykdomas sklandžiai, tėra tik vienas klausimas, kuris kelia nerimą man ir mano kolegoms Latvijoje ir Estijoje – ar naujas ES biudžetas leis jį įgyvendinti iki galo.  Reikia aiškių ES garantijų, kad projektui finansuoti bus numatyta pakankamai ES lėšų, įskaitant Vilniaus-Kauno jungtį“.

Rubesos pasitraukimas

Kaip rašė VŽ, p. Rubesa iš pareigų pasitraukė rugsėjo pabaigoje, likus vos trims savaitėms iki jos kadencijos pabaigos. Surengtoje spaudos konferencijoje ji tikino, kad trauktis iš pareigų svarstė dar vasarą, kai trys naudos gavėjai – Baltijos šalys – „nesugebėjo laiku priimti reikiamų sprendimų dėl projektą įgyvendinančios organizacijos“, bet pasiliko jose Mario Kučinskio, Latvijos premjero prašymu.

„Nusprendžiau atsistatydinti dabar, norėdama pasidalinti su Estijos, Latvijos ir Lietuvos piliečiais savo giliu susirūpinimu, kad „Rail Baltica“ projektui kyla rimta grėsmė nebūti tinkamai įgyvendintam dėl projektą įgyvendinančios organizacijos Stebėtojų tarybos ir akcininkų sprendimų“, – pareiškė p. Rubesa.

Vadovė teigė, kad projektui reikia svaresnio EK vadovavimo, skaidresnės Stebėtojų tarybos, projektą vykdančiai organizacijai reikia užtikrinto ir sutarto biudžeto. Galiausiai – jai pritrūko politinės lyderystės ne tik iš ministrų, bet ir iš premjerų pusės.

„Lietuvos geležinkeliai“ buvusios vadovės pastabose gavo atskirą paminėjimą.

„Viso projekto bendrovės akcininkės taip pat yra ir nacionaliniai projekto vykdytojai, už kurių priežiūrą yra atsakinga projekto bendrovė, kurią prižiūri projekto akcininkės, – teigė ji. – Ypatingai akivaizdu tai yra Lietuvoje. Jei Estijoje ir Latvijoje projekto finansavimą skirs atitinkamos ministerijos, pagrindinis projekto finansavimą Lietuvoje skirs komercinė bendrovė, „Lietuvos geležinkeliai“. „RB Rail“ ir projektas tokiu būdu tampa konkrečiu bendrovės verslo planų objektu“.

„Man tai ko gero liūdniausias blogo valdymo pavyzdys viešojo sektoriaus valdymo istorijoje“, – teigė p. Rubesa ir paragino šalių auditorius šią sistemą išnagrinėti artimiausio projekto audito metu.