Vietoj vinječių siūlomas naujas vilkikų mokestis

Susisiekimo ministerija siūlo, kad sistema pradėtų veikti 2020 m. viduryje. Dar nėra aišku, kokia bus naujojo kelių mokesčio kontrolės tvarka ir kiek kainuos jo įdiegimas. Pauliaus Martinkaus, Susisiekimo viceministro, teigimu, bus skelbiamas konkursas ir matuojama ekonominė nauda. 

Pasak p. Martinkaus, kol kas svarstomos dvi naujo mokesčio kontrolės sistemos – vartai prie įvažiavimų į magistrales kontrolės sistemos, ir GPS davikliai, kurie už užstatą būtų išdalinami vairuotojams.  

Pastaroji sistema, anot p. Martinkaus, gerokai lankstesnė – esant poreikiui, vieni keliai būtų įtraukti į apmokestinamų kelių sąrašą, o kiti išbraukti.  

Vinjetės paseno  

Viceministras įspėjo, kad Lietuvoje galiojančios vinjetės neatitinka principo „vartotojas moka“. 

„Lenkai, latviai, baltarusiai užsiperka kuro savo šalyje, sumoka PVM, akcizą, tada Lietuvoje perka tik vinjetę ir gali kirsti pirmyn atgal visą Lietuvą, nesumokėję papildomai mokesčių nė cento ir pakankamai intensyviai naudoja mūsų infrastruktūrą“, – Biudžeto ir finansų komitete sakė susisiekimo viceministras. 

Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas pabrėžė, kad latviai ir estai neturi tokio sunkiasvorių automobilių srauto, kaip Lietuvoje, per kurią eina „Via Baltica“, todėl šiose šalyse veikia vinječių sistema. 

Ponas Martinkus sako, jeigu Lietuvoje liks vinjetės, būtų skriaudžiama vietos rinka: „Naudodami mūsų infranstruktūrą, tranzitiniai automobiliai nemoka nei akcizo nei kitų mokesčių“.

Numatomi mažesni nei kaimynų įkainiai

Ponas Martinkus informavo, kad vinjetes pakeitus nauju mokesčiu, planuojama taikyti mažesnius negu Baltarusijoje įkainius.

„Kažkokių didelių paskatų, kurios verstų keisti maršrutus, nematytume, neturėtų keistis srautai“, – prognozavo p. Martinkus.  

Anksčiau jis sakė, kad Lietuvoje naujas mokestis galėtų siekti vidutiniškai 9,5 cento už nuvažiuotą kilometrą. Lenkijoje jis siekia 35 centus, o Baltarusijoje – 10 centų.

Projektas, pasak p. Martinkaus, atsipirktų per porą metų, naują mokestį labiausiai pajus šalį kertantys, o ne vietiniai vežėjai.  

„Natūralu, kad pagrinde tai atsilieps tranzitui. Esame paskaičiavę, kiek (naujas mokestis – BNS) atsilieps duonos kepalui ar sūriui, tai būtų nereikšmingas pasikeitimas. Vartotojui poveikis būtų minimalus. Atsižvelgiant į tai, kad vietiniai vežėjai moka akcizus čia, tas pačias vinjetes naudoja, jų transporto kaštai jau didesni, tai jiems išlaidos procentiškai didės nedaug, bet tie, kurie važiuoja tranzitu, taupo Lietuvoje nepirkdami degalų, jiems – gerokai didesnis poveikis bus,“ –  teigė viceministras.    

Pasak jo, dabar per metus iš vinječių surenkama apie 40–45 mln. Eur pajamų, o įvedus naują apmokestinimą, papildomai būtų gaunama apie 70 mln. eurų – iš viso apie 110 mln. Eur – šios lėšos būtų skirtos keliams atnaujinti.   

Šiuo metu sunkiasvorių vilkikų vienos dienos vinjetė kainuoja apie 11 Eur. 

Naujos sistemos sukūrimas kainuotų maždaug 130 mln. eurų, jos išlaikymui reikėtų dar 30 mln. eurų kasmet. Vinječių sistema kainuoja 4–6 mln. Eur per metus.   

Opozicijos abejonės 

Konservatorius Andrius Kubilius suabejojo, ar sistema veiks sklandžiai dėl sudėtingų  informacinių technologijų.   

„Lietuvos patirtis su elektroninėmis sistemom, pavyzdžiui, e.sveikata, yra pakankamai prasta. Kaip jūs atremsite tą argumentą, kad viskas bus gerai, nes su tomis sistemos mes jau esame tiek prisidirbę. Kaip įtikinsite, kad bus produktas ir nebus lietuviškų bandymų susikurti, kaina nepakils“, – komiteto posėdyje tvirtino p. Kubilius. 

„Monkės biznis gali gautis. Kvepia negeru dalyku“, – prognozavo liberalas Kęstutis Glaveckas. 

Jis siūlo didinti vinječių kainą ir nebeinvestuoti į projektą, kuris gali būti nesėkmingas ir biudžetui daug kainuoti.  

Pasak p. Martinkaus, naujasis mokestis būtų diegiamas viešosios ir privačios partnerystės būdu arba tuo užsiimtų Kelių direkcija.   

Seimo komitetas svarstymus tęs po mėnesio, Susisiekimo ministerijai pasiūlyta išanalizuoti, kaip ir kokios sutemos – vartų ar GPS – yra kitose šalyse.