Lietuvos ir Lenkijos geležinkeliai bandys didinti greitį nuo Kauno iki Balstogės
Lietuvos ir Lenkijos geležinkelių atstovai tariasi, kaip padidinti greitį jau nutiestame ir veikiančiame Rail Baltica ruože tarp Baltstogės ir Kauno, pranešė Lietuvos geležinkeliai.
Lietuvos geležinkelių ir Polskie Linie Kolejowie atstovai susitikime tarėsi, kaip kai kuriuose ruožuose nuo Lietuvos-Lenkijos sienos iki Baltstogės būtų galima pasiekti numatomą maksimalų 160 kilometrų per valandą greitį. Dabar jie važiuoja tik 30-40 kilometrų per valandą greičiu.
Paraginta lenkus imtis greitinimo galimybių, aukščiausio lygio vadovai tarpusavy susitarė dėl reguliarių susitikimų, nes imsis kiekvienas pagal savo sritį judinti tą klausimą, kad Lenkijoje traukiniai atskiruose ruožuose važiuotų ne 40 kilometrų per valandą greičiu, taip kaip Rail Baltica numato, apie 160 kilometrų per valandą, BNS komentavo Lietuvos geležinkelių komunikacijos departamento atstovas Gintaras Liubinas.
Pasak jo, Lietuvoje traukiniai Rail Baltica vėže važiuoja maždaug 100 km per valandą greičiu. Tuo metu Lenkijoje pabėgiai yra seni, todėl jų greitis yra mažas.
Pirmasis keleivinis traukinys tarp Kauno ir Balstogės pradėjo kursuoti 2016 metais, tačiau maždaug 200 kilometrų atstumą jis įveikė tik per maždaug 5 valandos. Lenkijoje nerekonstruota vėžė yra sena ir vingiuota, tad greitis vietomis siekia tik apie 30 kilometrų per valandą.
2015-ųjų spalį baigus tiesti naują 120 kilometrų ilgio daugiau kaip 370 mln. Eur vertės Rail Baltica atkarpą nuo Lenkijos sienos iki Kauno, iki 2016 metų traukiniai ja daugiau nei pusmetį nevažiavo, nes Lenkijos traukiniuose ilgai buvo diegiamos saugumo sistemos, kurių reikalavo Lietuvos geležinkeliai.
Europinę geležinkelio vėžę Rail Baltica Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje planuojama nutiesti iki 2026 metų.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Tema Logistika
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti